Dniepras
Dniepras Kijeve
Dniepras Kijeve
Ilgis 2290 km
Baseino plotas 516 300 km²
Vidutinis debitas 1670 m³/s
Ištakos Valdajaus aukštuma
Žiotys Juodoji jūra (Dniepro limanas)
Šalys Rusijos vėliava Rusija
Baltarusijos vėliava Baltarusija
Ukrainos vėliava Ukraina
Vikiteka Dniepras

Dniepras (bltr. Дняпро, rus. Днепр, ukr. Дніпро) – viena didžiausių rytų Europos upių. Teka per Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos teritorijas, 115 km sudaro sieną tarp Baltarusijos ir Ukrainos.[1] Dniepro ištakos – Valdajaus aukštumose, Rusijoje. Teka daugiausia pietų kryptimi. Aukštupyje teka siauru slėniu, ties Orša kerta smiltainio aukštumas, sudaro Kobeliankos slenksčius. Toliau upės slėnis ir vaga išplatėja. Paskutiniuose 800 km upės ruožuose viena po kitos eina tvenkinių grandinė.[1] Įteka į Juodosios jūros Dniepro limaną.

Vidurupyje ir žemupyje įrengta hidroelektrinių kaskada, sudaryta tvenkinių virtinė: Kijevo, Kanivo, Kremenčuko, Kamianskės, Dniepro, Kachovkos). Dniepras užšalęs nuo gruodžio iki kovo žemupyje, iki balandžio – aukštupyje. Upė vandens kanalais sujungta su Dauguvos, Nemuno, Vyslos baseinais. Dniepras laivuojamas 1677 km nuo žiočių.[2]

Senieji pavadinimai

redaguoti

Dniepras – upė, kuria ėjo istorinis kelias „iš variagų pas graikus“. Graikų istorikas Herodotas upę vadino Borysthenes („upė šiaurėje“), romėnai – Danaper, Kijevo Rusioje – Slavutič.

Upėvardis Dniepras – spėjama, iranėniškos (skitiškos) kilmės. Jis sudarytas iš dān („upė“) ir āpr („gili“).

 
Dniepras ir Dniepro baseinas     

Intakai ir baseinas

redaguoti

Didžiausi intakai:

Dniepro upės baseinas užima 504 000 km² plotą.[3] Rusijos Federacijai priklauso 90 700 km² arba 18 %, Baltarusijai 121 000 km² arba 24 %, Ukrainai 292 300 km² arba 58 % ploto.[1]

Didžiausi miestai

redaguoti

Didžiausi miestai prie Dniepro:

Su Vakariniu Bugu Dnieprą jungia Dniepro-Bugo kanalas, pastatytas LDK 1775 m. Tuo metu valstybei vadovavo Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 Drainage basin of the Black Sea, p. 145.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 137
  3. Drainage basin of the Black Sea, p. 118.

Nuorodos

redaguoti