Donas
Donas | |
---|---|
Donas Lipecko srityje
| |
Ilgis | 1950 km |
Baseino plotas | 422 000 km² |
Vidutinis debitas | 935 m³/s |
Ištakos | Vidurio Rusijos aukštuma |
Žiotys | Azovo jūra |
Šalys | Rusija |
Vikiteka | Donas |
Donas (rus. Дон, sen. gr. Τάναϊς = Tanays) – upė Rusijoje, viena didžiausių ir svarbiausių Rytų Europos lygumoje. Prasideda Vidurio Rusijos aukštumoje, 180 m aukštyje, Tulos srityje, Novomoskovsko apylinkėse. Seniau upės ištakomis laikytas Ivano ežeras, tačiau dabar upė prasideda Šatsko tvenkinyje. Teka pietų kryptimi. Tipiška lygumų upė; slėnis platus, nestatus, upės tėkmė lėta, daug kur formuoja meandras, senvages. Kerta Lipecko, Voronežo sritis, nuo Bogučiaro daro lankstą į rytus, prateka Rostovo, Volgogrado sritis, toliau vėl Rostovo sritimi į vakarus. Įteka į Azovo jūros Taganrogo įlanką netoli Azovo miesto; sudaro deltą (plotas 340 km²).
Didžiausi intakai:
- dešinieji: Krasivaja Mečia, Sosna, Tichaja Sosna, Čiras, Čimla, Šiaurinis Donecas;
- kairieji: Voronežas, Ikorecas, Bitiugas, Chopioras, Medvedica, Ilovlia, Salas.
Donas aukštupyje užšalęs būna nuo lapkričio pradžios iki balandžio vidurio, žemupyje – nuo gruodžio pradžios iki kovo pabaigos. Upė su Volga sujungta Volgos-Dono kanalu. Donas ties Volgodonsku patvenktas Cimliansko tvenkiniu, taip pat yra dar keletas užtvankų. Maksimali laivybos riba – Sosnos žiotys (1604 km), tačiau reguliari laivyba vyksta nuo Liskų (1355 km). Žvejyba.[1]
Prie Dono įsikūrę šie miestai: Dankovas, Lebedianė, Zadonskas, Semilukai, Liskai, Pavlovskas, Serafimovičius, Kalačas prie Dono, Volgodonskas, Konstantinovskas, Aksajus, Rostovas prie Dono, Azovas.
Pavadinimo kilmė
redaguotiUpėvardis skitiškas, reiškia tiesiog upę (plg. av. dānu „upė“, skr. दानु = IAST: dānu „lašas, skystis, rasa“, oset. дон „upė“).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 139