1902 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis | |
1902 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguotiNedatuoti
- Vilniuje įkurta pirmoji Rusijos imperijoje sionistinė partija „Mizrachi“;
- Įsikūrė lietuvių (nuo 1906 m. – Lietuvos) demokratų partija (LDP).
- Šiaulių Zubovų rūmuose atidaryta visuomeninė biblioteka.
- Šiauliuose pradėjo veiklą socialdemokratų skyrius.
Gimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 12 d. – Pranas Edmundas Galinis, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1988 m.).
- Sausio 14 d. – Antanas Juška, Lietuvos astronomas, mokslo populiarintojas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. 1985 m.).
- Sausio 20 d. – Juozas Mikulėnas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1952 m.).
- Sausio 22 d. – Vladas Dievaitis, pedagogas, visuomenės veikėjas, Šiaulių dramos teatro direktorius.
- Sausio 23 d. – Antanas Mackevičius, aktorius (m. 1992 m.).
- Sausio 24 d. – Antanas Adomaitis, kunigas, muzikos profesorius, daktaras (m. 1936 m.).
- Vasario 3 d. – Pijus Glovackas, Lietuvos komunistinis veikėjas (m. 1941 m.).
- Vasario 4 d. – Vytautas Montvila, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1941 m.).
- Vasario 5 d. – Ona Maksimaitienė-Girčytė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 1999 m.).
- Vasario 12 d. – Helena Cehak-Holubovičova, Lenkijos archeologė (m. 1979 m.).
- Vasario 14 d. – Zuzana Jonikaitė, Lietuvos kalbininkė, filologijos mokslų kandidatė (m. 1981 m.).
- Vasario 26 d.:
- Aleksandras Mačiūnas, inžinierius elektrotechnikas, lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1954 m.).
- Pranciškus Masilionis, SJ, Lietuvos kunigas, poetas (m. 1980 m.).
- Kovo 1 d. – Pranas Genys, Lietuvos muziejininkas, poetas (m. 1952 m.).
- Kovo 5 d. – Jonas Grinius, lietuvių menotyrininkas, literatūros kritikas ir istorikas, estetikos tyrinėtojas [1] (m. 1980 m.).
- Kovo 13 d.:
- Eduardas Viskanta, vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius (m. 2002 m.).
- Jeronimas Ignatonis, pedagogas ir chorvedys, rašytojas (m. 1968 m.).
- Kovo 29 d. – Leonas Kuodys, Lietuvos kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas (m. 1975 m.).
- Balandžio 20 d. – Mečys Chadaravičius, Lietuvos teatro aktorius (m. 1949 m.).
- Gegužės 5 d. – Pranas Dielininkaitis, sociologas, ateitininkas, visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
- Gegužės 7 d. – Stasys Paliulis, Lietuvos pedagogas, žymus tautosakos rinkėjas, sutartinių bei instrumentinės muzikos tyrinėtojas ir propaguotojas. Jo dėka Lietuvoje tapo populiarūs skudučiai (m. 1996 m.).
- Gegužės 10 d.:
- Juozas Liubinskas, vargonininkas ir chorvedys.
- Mečislovas Kviklys, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
- Gegužės 13 d. – Stasys Janušauskas, Lietuvos futbolininkas. Vienas Lietuvos futbolo pradininkų (m. 1996 m.).
- Gegužės 14 d. – Jonas Avižonis, lietuvių inžinierius (m. 1941 m.).
- Gegužės 21 d. – Ipolitas Gasiūnas, Lietuvos biologas, biologijos mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
- Gegužės 27 d.:
- Stasys Santvaras, poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas (m. 1991 m.).
- Česlovas Kontrimas, Lietuvos tapytojas akvarelininkas, grafikas (m. 1989 m.).
- Gegužės 29 d. – Vytautas Baronas, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1990 m.).
- Gegužės 30 d. – Jonas Endrikis Grigolaitis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1957 m.).
- Gegužės 31 d. – Antanas Byras, lietuvių literatas[2][3] (m. 1988 m.).
- Birželio 18 d. – Vytautas Alantas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (m. 1990 m.).
- Liepos 11 d. – Leonas Vitkauskas, poetas, žurnalistas.
- Liepos 15 d. – Alfredas Šlikas, pedagogas, literatas, Lietuvos ir Biržų apskrities visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
- Liepos 16 d. – Kostas Gaubis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1980 m.).
- Liepos 21 d. – Antanas Salys, lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje. Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. Vienas žurnalo „Gimtoji kalba“ steigėjų ir redaktorių. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, – iš pradžių į Vokietiją, vėliau JAV (m. 1972 m.).
- Liepos 23 d. – Povilas Pakarklis, istorikas, teisininkas, parašęs veikalų apie Mažąją Lietuvą.
- Liepos 26 d. – Hermanas Jokūbas Jakužaitis, Mažosios Lietuvos žurnalistas, rašytojas.
- Liepos 30 d.:
- Anatolijus Rozenbliumas, statybos inžinierius, statybinių konstrukcijų projektuotojas, profesorius (m. 1973 m.).
- Jonas Endrikis Grigolaitis, žurnalistas, visuomenininkas, vienas iš Mažosios Lietuvos tarybos įkūrėjų.
- Rugpjūčio 6 d.:
- Petras Tarutis, vienas iš lietuvių profesionaliojo cirko pradininkų (m. 1973 m.).
- Martynas Kėkštas, visuomenės veikėjas, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis.
- Rugsėjo 4 d. – Juozas Keliuotis, žurnalistas, rašytojas, vertėjas (m. 1983 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Vladas Leparskas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas, pedagogas (m. 1982 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Juozas Žemaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1956 m.).
- Rugsėjo 19 d. – Jurgis Plonaitis, visuomenės ir politikos veikėjas, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, Šilutės miesto garbės pilietis.
- Rugsėjo 20 d. – Antanas Budriūnas, Lietuvos vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.[4] (m. 1966 m.).
- Rugsėjo 27 d. – Vladas Šaulys, poetas, spaudos darbuotojas.
- Spalio 5 d. – Boleslovas Baranauskas, LKP ir sovietinio okupacinio režimo veikėjas (m. 1975 m.).
- Spalio 6 d. – Juozas Žukauskas, lietuvių kilmės amerikietis, pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas (m. 1994 m.).
- Spalio 20 d. – Petras Kadziauskas, agronomas, mokslininkas (m. 1987 m.).
- Spalio 21 d. – Jonas Balkūnas, prelatas, visuomenės veikėjas[5] (m. 1989 m.).
- Lapkričio 1 d. – Juozas Tysliava, lietuvių poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas (m. 1961 m.).
- Lapkričio 14 d. – Sofija Juodvalkienė-Grybauskaitė, Lietuvos pianistė, pedagogė (m. 1986 m.).
- Lapkričio 22 d. – Antanas Virbickas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 1966 m.).
- Lapkričio 23 d.:
- Antanas Ilčiukas, vargonininkas, pedagogas, choro dirigentas, kompozitorius (m. 1990 m.).
- Povilas Pakarklis, teisininkas, istorikas, kraštotyrininkas (m. 1955 m.).
- Lapkričio 26 d. – Brunonas Kalvaitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, daktaras (1930 m.). Sesuo Alė Kalvaitytė (m. 1960 m.).
- Gruodžio 3 d. – Juozas Baldžius, Lietuvos etnologas, tautosakininkas (m. 1962 m.).
- Gruodžio 9 d. – Marija Bernarda-Venskutė, vienuolė, vargonininkė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė (m. 1998 m.).
- Gruodžio 14 d. – Bronius Krikštopaitis, Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitonas (m. 1999 m.).
- Gruodžio 15 d. – Vaclovas Alksninis, Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
- Gruodžio 24 d. – Stasys Leskaitis-Ivošiškis, Lietuvos ir JAV žurnalistas bei rašytojas (m. 1964 m.).
- Vincas Katelė, Lietuvos veterinarijos gydytojas (m. 1967 m.).
Neaprašyti
redaguoti- Gegužės 31 d. – Antanas Byras, literatas.
Mirtys
redaguoti- Kovo 24 d. – Jonas Balinskis, Lietuvos gydytojas psichiatras, medicinos daktaras (g. 1827 m.).
- Gegužės 30 d. – Liudvikas Janavičius, vienas pirmųjų socialdemokratų Lietuvoje (g. 1859 m.).
- Birželio 4 d. – Aleksandras Kazimieras Beresnevičius, Lietuvos vyskupas (g. 1823 m.).
- Spalio 3 d. – Vincas Pietaris, gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius (g. 1850 m.).
- Lapkričio 16 d. – Kazimieras Kybelis, kunigas, teologijos magistras, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys (g. 1868 m.).
- Lapkričio 26 d. – Antanas Baranauskas, lietuvių poetas, kalbininkas; nuo 1897 m. Seinų vyskupas. Rašytojo A. Vienuolio dėdė (g. 1835 m.).
- Gruodžio 15 d. – Jonas Mačys-Kėkštas, lietuvių poetas, publicistas. Dirbo „Aušroje“ (g. 1867 m.).
Nedatuota
- Mykolas Mikalojus Oginskis, kunigaikštis, Lietuvos visuomenės veikėjas (g. 1849 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Gegužės 20 d. – Kuba gauna nepriklausomybę nuo Jungtinių Valstijų;
- Gegužės 31 d. – pasibaigia Antrasis Būrų karas (Veriningo taika).
Gimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 8 d.:
- Karlas Rodžersas, įtakingas Amerikos psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Rodžersas laikomas mokslinių tyrinėjimų psichoterapijoje iniciatoriumi ir už savo pasiekimus šioje srityje 1956 m. buvo apdovanotas Amerikos psichologų asociacijos. Jo asmenybės ir tarpusavio santykių teorija, orientuota specifiškai į asmenį kaip unikalią visumą, buvo plačiai pritaikyta įvairiose srityse, kaip antai psichoterapija (Rodžerso į asmenybę orientuota terapija), švietimas, organizacija. Likus keturioms dienoms iki jo mirties, jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už savo veiklą sprendžiant tautinių grupių konfliktus Pietų Afrikoje bei šiaurinėje Airijoje. Rodžerso ir kitų humanistinės psichologijos atstovų darbai padėjo pagrindus pozityviosios psichologijos, moksliniais tyrimais patvirtinusios nemažai Rodžerso teorijų, atsiradimui (m. 1987 m.).
- Georgijus Maksimilijanovičius Malenkovas, sovietų politikas, Komunistų partijos vadovas ir artimas Stalino bendradarbis. Po Stalino mirties trumpam buvo tapęs Sovietų Sąjungos vadovu (nuo 1953 m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn.), 1953 – 1955 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas (m. 1988 m.).
- Sausio 9 d.:
- Josemaría Escrivá de Balaguer, katalikų kunigas, Opus Dei (liet. Dievo Darbas) prelatūros įkūrėjas, 2002 metais spalio 6 d. paskelbtas šventuoju (m. 1975 m.).
- Rudolfas Bingas, austrų impresarijus, Edinburgo festivalio įkūrėjas bei Niujorko „Metropolitan Opera“ generalinis vadybininkas[6] (m. 1997 m.).
- Sausio 15 d. – Saudas, Saudo Arabijos karalius 1953 – 1964 m. (m. 1969 m.).
- Vasario 4 d. – Hartley William Shawcross, Baron Shawcross, britų teisininkas, politikas, parlamentaras, Labour Party narys, Jungtinės Karalystės teisingumo ministras, vyriausiasis britų kaltintojas Niurnbergo procese (m. 2003 m.).
- Vasario 9 d. – Ivanas Leonidovas, rusų tarybinis architektas. Vienas žymiausių konstruktyvistų (m. 1959 m.).
- Vasario 10 d. – Walter Houser Brattain, amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas[7] (m. 1987 m.).
- Vasario 14 d. – Svetoslavas Minkovas, bulgarų rašytojas. Bulgarų modernistinės fantastinės literatūros pradininkas (m. 1966 m.).
- Vasario 27 d.:
- John Ernest Steinbeck, JAV rašytojas. 1962 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1968 m.).
- Lusijus Kosta, brazilų architektas, urbanistas, architektūrologas (m. 1998 m.).
- Kovo 2 d. – Edward Uhler Condon, amerikiečių fizikas, kvantinės mechanikos pradininkas (m. 1974 m.).
- Kovo 29 d. – Herbertas Lykumas, latvių scenografas, tapytojas (m. 1980 m.).
- Balandžio 18 d. – Menachem Mendelis Schneersonas, Haredi judaizmo rabinas, buvęs septintasis Chabad Lubavitč dvasinis vadovas bei Rebbe (kai kurie hasidai jį laikė žydų mesiju) (m. 1994 m.).
- Balandžio 23 d. – Pavelas Armandas, latvių kino režisierius, kompozitorius, poetas, scenaristas (m. 1964 m.).
- Balandžio 30 d. – Theodore William Schultz, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[8] (m. 1998 m.).
- Gegužės 3 d. – Alfredas Kastleras, prancūzų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.).
- Gegužės 4 d. – Nicolaas (Cola) Debrot, rašytojas, advokatas, medicinos daktaras ir politikas, dirbęs Kiurasao, olandų-antiliečių literatūros pradininkas (m. 1981 m.).
- Gegužės 8 d. – André Michel Lwoff, 1965 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[9] (m. 1994 m.).
- Birželio 16 d. – Barbara McClintock, 1983 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[9] (m. 1992 m.).
- Liepos 4 d. – Mejeris Lanskis, JAV gangsteris (m. 1983 m.).
- Liepos 10 d. – Kurt Alder, 1950 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (m. 1958 m.).
- Liepos 28 d. – Karlas Raimundas Poperis, austrų ir anglų filosofas, logikas, sociologas. Neopozityvistas. Artimas Vienos būreliui (m. 1994 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Clara Peller, amerikiečių aktorė[11] (m. 1987 m.).
- Rugpjūčio 8 d. – Polis Adrienas Morisas Dirakas, anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.).
- Rugpjūčio 10 d. – Arne Wilhelm Kaurin Tiselius, 1948 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (m. 1971 m.).
- Rugpjūčio 22 d. – Berta Helene Amalie „Leni“ Riefenstahl, vokiečių aktorė ir režisierė, žymi savo filmų estetika ir technika. Jos garsiausi filmai – propagandinė dokumentika apie Vokietijos Nacionalsocialistų partiją – užtraukė jai Hitlerio režisierės vardą. Po II Pasaulinio karo išstumta iš kino industrijos, tapo fotografe (m. 2003 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – Fernand Braudel, Prancūzų istorikas, taip vadinamos, istoriografinės Analų mokyklos atstovas, vienas struktūralizmo pradininkų, Prancūzijos akademijos narys (m. 1985 m.).
- Rugsėjo 12 d. – Juscelino Kubitschek de Oliveira, Brazilijos Prezidentas (1956–1961 m.) (m. 1976 m.).
- Rugsėjo 21 d. – Ilmari Salminenas, suomių ilgų nuotolių bėgikas, olimpinis ir Europos čempionas, pasaulio rekordininkas (m. 1986 m.).
- Spalio 18 d. – Pascual Jordan, vokiečių fizikas (m. 1980 m.).
- Lapkričio 1 d. – Eugen Jochum, vokiečių dirigentas[12] (m. 1987 m.).
- Lapkričio 21 d.:
- Isakas Baševis Zingeris, JAV žydų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas[13][14][15][16] (m. 1991 m.).
- Michailas Suslovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas. Viena Lietuvoje labiausiai žinomų jo frazių yra pokario metais pasakytas teiginys: „Lietuva bus, bet be lietuvių“. Kai kurių istorikų laikomas „pilkuoju kardinolu“, lėmusiu tai, kad į valdžios aukštumas pateko Leonidas Brežnevas, Jurijus Andropovas, Michailas Gorbačiovas, o 1964 m. buvo nuverstas Nikita Chruščiovas. M. Suslovas buvo vienas ilgiausiai TSRS politikos aukštumose išbuvusių veikėjų – nuo pat Stalino valdymo XX a. tarpukariu iki savo mirties (m. 1982 m.).
- Lapkričio 22 d. – Joe Adonis, Niujorko gangsteris, daug prisidėjęs prie modernių Cosa Nostra šeimų susidarymo (m. 1971 m.).
- Gruodžio 26 d. – Artemijus Arcichovskis, Rusijos archeologas (m. 1978 m.).
- Borisas Špitalnis, tarybinis aviacinių ginklų konstruktorius, labiausiai žinomas kaip aviacinio kulkosvaidžio ŠKAS kūrėjas (m. 1972 m.).
- Mantsebo Amelia Matsaba Sempe Nkuebe, Basutolando valdytoja nuo 1941 m. sausio 28 d. iki 1960 kovo 12 (m. 1964 m.).
Neaprašyti
redaguoti- Kovo 24 d. – Tomas Devis, JAV teisininkas ir politikas (m. 1971);
- Liepos 10 d. – Kurtas Alderis, vokiečių chemikas, Nobelio premijos laureatas (m. 1958);
- Gruodžio 28 d. – Mortimeris Adleris, amerikiečių filosofas (m. 2001).
Mirtys
redaguoti- Vasario 8 d. – Sergejus Mosinas, rusas šaulių ginklų konstruktorius, generolas majoras (g. 1849 m.).
- Kovo 26 d. – Sesilis Rodas, anglų ekonomistas, kasybos magnatas ir kolonizatorius. Rodezijos kolonijos įkūrėjas ir valdytojas (g. 1853 m.).
- Balandžio 30 d. – Ernestas Dinsbergas, latvių rašytojas (g. 1816 m.).
- Liepos 4 d. – Swami Vivekananda, indų dvasinis mokytojas[17] (g. 1863 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Emilis Zola, prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas (g. 1840 m.).
- Spalio 26 d. – Elžbieta Keidi Stanton, moterų teisių kovotoja Amerikoje (g. 1815 m.).
Nobelio premijos
redaguotiNuorodos
redaguoti- ↑ aidai.us: Jonas Grinius
- ↑ Antanas Byras. Informacija.
- ↑ Antanas Byras. Informacija.
- ↑ Adeodatas Tauragis. Antanas Budriūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 563 psl.
- ↑ Jonas Balkūnas Archyvuota kopija 2012-01-12 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Rudolfas Bingas.
- ↑ Walter Houser Brattain. Biografija.
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ 9,0 9,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ 10,0 10,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Clara Peller. Informacija.
- ↑ Eugen Jochum. Biografija.
- ↑ [1].
- ↑ Paul Kresh "Isaac Bashevis Singer, The Magician of West 86th Street, A Biography", The Dial Press, New York 1979, p. 390.
- ↑ Dvorah Telushkin "Master of Dreams", A Memoir of Isaac Bashevis Singer", p. 266, New York, 1997.
- ↑ Stephen Tree "Isaac Bashevis Singer", Munich, p. 18-19, 2004. Nurodo kitą gimimo datą: 1904 m. liepos 14 d.
- ↑ Swami Vivekananda Archyvuota kopija 2012-03-30 iš Wayback Machine projekto..