Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eduardas Viskanta
Gimė: 1902 m. kovo 13 d.
Išlandžiai, Marijampolės raj.
Mirė: 2002 m. vasario 2 d. (99 metai)
Kaunas
Veikla: pedagogas, vertėjas, redaktorius
Alma mater: Lietuvos universitetas

Eduardas Viskanta (1902 m. kovo 13 d. Išlandžiuose, Marijampolės raj.2002 m. sausio 2 d. Kaune) – vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius.

BiografijaKeisti

19081909 m. mokėsi Kirsnos pradinėje mokykloje, 19101912 m. Rudaminos (Lazdijų raj.) pradinėje mokykloje, 1912–1913 m. Seinų triklasėje mokykloje, 19141915 m. Vilniaus lietuvių gimnazijoje, 19181922 m. Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje. 1922–1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lituanistiką. Buvo Lietuvos tautininkų sąjungos narys.

19241925 m. LR užsienio reikalų ministerijos sekretorius. 1926–1927 m. Telšių gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokytojas lituanistas. 19281932 m. grožinės literatūros vertėjas. 1932–1935 m. Kauno mergaičių mokytojų seminarijos mokytojas, žurnalo „Vairas“ stilistas ir techninis redaktorius. 1933–1936 m. Kauno 3-iosios gimnazijos mokytojas. 1937 m. VDU dėstė visuotinę literatūrą. 1937–1938 m. Neapolio (Italija) orientalinio instituto lietuvių kalbos lektorius. 19391940 m. Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos, 19411942 m. Kėdainių gimnazijos mokytojas.

1942–1944 m. Kauno valstybinės leidyklos redaktorius. 19451947 m. visuotinės literatūros dėstytojas Kauno universitete. Sovietinės valdžios nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskavimu. 19511955 m. kalintas Kostromos ir Gorkio srities lageriuose. 1955 m. rudenį grįžo į Kauną, dirbo leidyklos „Vaga“ vertėju. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. [1]

Paskutinių gyvenimo metų 27 vasaras ir rudenius praleido Mardasavo kaime (Dzūkija). Nors ir būdamas silpnos sveikatos, daug kartų sirgęs kvėpavimo ligomis (plaučių uždegimu, tuberkulioze), trumpaamžių tėvų vaikas, išgyveno bemaž 100 metų. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

KūrybaKeisti

Į lietuvių kalbą išvertė Levo Tolstojaus, Antono Čechovo, Viktoro Hugo, Anatolio Franso, Benvenuto Čelinio, Luidžio Pirandelo, Džiovanio Bokačo ir kitų užsienio rašytojų kūrinių. Iš prancūzų, italų, vokiečių ir rusų kalbų išvertė Knuto Hamsuno „Paną“ (1928 m.), Gi de Mopasano „Rinktines noveles“ (1929 m.), Levo Tolstojaus „Karą ir taiką“ (1950 m.), Žano Žako Ruso „Išpažintį“ (1967 m.), Džiovanio Bokačo „Dekameroną“ ir kt. Su Jurgiu Talmantu sudarė „Visuotinės literatūros chrestomatiją“ (3 d. – 1931 m.; 4 d. – 1932 m.). [2]

2002 m. išleista E. Viskantos prisiminimų, dienoraščių, straipsnių knyga „Gyvenimo kelionėje“. [3] [4]

ApdovanojimaiKeisti

  • Antano Venclovos premija (už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą), 1987 m.
  • Vinco Rastenio premija (už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą), 1993 m.
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1997 m.
  • Kauno miesto garbės piliečio vardas, 2000 m.
  • Konkurso „Tautos kultūra – atgimstančios visuomenės siela“ laureatas (už knygą „Gyvenimo kelionėje“), 2003 m. [5]

ŠaltiniaiKeisti