Saudo Arabija
Saudo Arabijos Karalystė | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Devizas: „Nėra kito dievo, išskyrus Dievą; Mahometas yra Dievo pasiuntinys“ | |||||
Himnas: „Tegyvuoja Karalius“ | |||||
Saudo Arabija žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | Arabų | ||||
Sostinė | Rijadas | ||||
Didžiausias miestas | Rijadas | ||||
Valstybės vadovai • Karalius • Kronprincas |
Salman bin Abdulaziz Mohamed bin Salman | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
2 149 690[1] km2 (12) 0,7 % | ||||
Gyventojų • 2022 • Tankis |
38 401 000[2] (40) 15 žm./km2 (174) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022 1 010,588[3] mlrd. $ (18) 27 900[3] $ (35) | ||||
Valiuta | Saudo Arabijos rialas (SR) (SAR) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+3 (AST) netaikomas | ||||
Nepriklausomybė Data
|
Suvienijimas 1932 m. rugsėjo 23 d. | ||||
Interneto kodas | .sa السعودية. | ||||
Šalies tel. kodas | +966 |
Saudo Arabija (arab. العربية السعودية = al-ʿArabīyah al-Saʿūdīyah), oficialiai Saudo Arabijos Karalystė (arab. المملكة العربية السعودية = al-Mamlakah al-ʿArabīyah al-Saʿūdīyah) – valstybė Vakarų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose. Šiaurėje ribojasi su Jordanija, Iraku ir Kuveitu, rytuose – su Kataru ir Jungtiniais Arabų Emyratais, pietuose – su Jemenu, pietryčiuose – su Omanu. Vakaruose Saudo Arabija prieina prie Raudonosios jūros, šiaurės vakaruose – prie Akabos įlankos, rytuose – prie Persijos įlankos. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Rijadas.
Saudo Arabija – didžiausia Arabijos pusiasalio absoliutinės monarchijos valstybė.[4] Saudo Arabija užima beveik 2 150 000 km² ir yra didžiausia nepriklausoma Vakarų Azijos valstybė ir antra pagal dydį (po Alžyro) arabų valstybė, penkta pagal dydį Azijos ir dvylikta pagal dydį pasaulio valstybė. Didžiąją dalį šalies teritorijos užima dykumos, kalnai ir lygumos. 2018 m. spalio mėn. duomenimis Saudo Arabijos ekonomika buvo didžiausia Artimuosiuose Rytuose ir 18-ta pagal dydį pasaulyje.[5] Daugiau nei 38 mln. gyventojų, tarp kurių bent 5 mln. nesinatūralizavusių migrantų.[1] Šalies populiacija labai jauna, apie 50 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25 metai.[6]
Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos – Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902 m. užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 m.
Istorija
redaguotiArabijos istorija |
Arabija |
Arabų gentys |
Rašidunų kalifatas |
Omejadai |
Abasidai |
Fatimidai |
Ajubidai |
Osmanų imperija |
Hidžazas, Saudi valstybės |
Saudo Arabija |
Iki VIII a. visas Arabijos pusiasalis buvo apgyvendintas daugybės klajoklių arabų genčių, kurios kontroliavo prekybos kelius (vadinamąjį smilkalų kelią), einančius iš Romos imperijos į Jemeną. Šių kelių dėka Hidžazo regione susiformavo stiprūs prekybos centrai, tokie kaip Meka ar Jatribas, į šias teritorijas ėmė skverbtis aukštesnio lygio kultūra, krikščionybė, judaizmas.
VII a. Hidžaze susiformuoja islamas. Prasideda didieji arabų užkariavimai ir islamo plitimas Azijoje, Afrikoje ir Europoje. Tokiu būdu buvo sukurtas Arabų kalifatas, viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje.
Pasibaigus kalifų dinastijai, Arabija vėl neteko savo politinės reikšmės, kadangi Kalifato centrai persikėlė į Siriją, vėliau į Iraką (Bagdado Kalifatas), dar vėliau valdė Egiptas (Fatimidai), Turkai (Osmanai). Tačiau Hidžazo regionas ir ypač šventieji Islamo miestai visą laiką išlaikė religinį autoritetą ir buvo traktuojami kaip Islamo pasaulio centras.
Suirus Bagdado Kalifatui, rytinės Saudo Arabijos dalys, kaip ir Omanas, Kataras, Bahreinas, Kuveitas priklausė istoriniam Bachreino regionui, čia klestėjo smulkios prekybinės valstybės, prekiavusios su Persija ir Indija. Tuo pačiu metu vidiniai Arabijos regionai buvo labai prastai kontroliuojami, Nedžo regione įsigalėjo smulkios arabų gentinės valstybės, tarp kurių svarbiausia buvo Saūdo gentis.
Musulmonų vahabistų sektos lyderis (Abd al-`Azīz Āl Sa`ūd) Abdul Azizas ibn Saudas (1880–1953) XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, žlungant Osmanų imperijai užkariavo visą Nedžą, Hidžazą, arabų kunygaikštystes ir paskelbia Saudo Arabijos Karalystę. (1932 m. rugsėjo 23 d. nacionalinė šventė).
1934 m. karas su Jemenu, 1962 m. uždrausta vergija. 1966 m. su Kuveitu, o 1975 m. su Iraku pasidalina neutraliąsias teritorijas.
Politinė sistema
redaguotiSvarbiausia valdymo institucija – Saudo monarchija. 1992 m. išleistas pagrindinis vyriausybės įstatymas skelbia šalį monarchija, kurią valdo pirmojo valstybės karaliaus Abd Al Aziz Al Saud palikuonys. Jis taip pat teigia, kad Koranas yra valstybės konstitucija, o šalis valdoma remiantis šariatu (islamo įstatymais). Savaitraščio „The Economist“ duomenimis, šalis yra devinta nuo galo pagal demokratijos indeksą.
Šalyje neveikia jokios politinės partijos, nevyksta valstybiniai rinkimai, neskaitant vietinių rinkimų, kurie vyko 2005 m., o juose dalyvauti galėjo tik vyriškosios lyties atstovai[8]. Karaliaus galia teoriškai ribojama šariato ir Saudo Arabijos tradicijų.
Tarptautiniai santykiai
redaguotiSaudo Arabija JT nare tapo 1945 m.[9][10] Yra Arabų Lygos, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos, Musulmonų pasaulio lygos ir Islamo konferencijos organizacijos (dabar Islamo bendradarbiavimo organizacija) steigėja.[11] Šalis atlieka svarbų vaidmenį Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke, 2005 m. prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos.[10]
Nuo 1960 m., kaip OPEC narė steigėja, vykdė politiką su tikslu stabiziluoti pasaulio naftos rinką.[10][12] Tačiau 1973 m. kartu su kitomis arabų šalimis įvedė naftos embargą JAV, Jungtinei Karalystei, Japonijai ir kitoms Vakarų valstybėms, rėmusioms Izraelį 1973 m. spalio mėn. Jom Kipuro kare. Embargas sukėlė naftos krizę, o ši turėjo daug trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių pasaulio politikai ir pasaulio ekonomikai.[13][14]
Saudo Arabija ir JAV yra strateginės sąjungininkės, Saudo Arabija laikoma Vakarams prielankia valstybe.[15][16][17][18] Dvi šalys dar labiau suartėjo Donaldo Trampo prezidentavimo metais, kai šiam 2017 m. gegužės 20 d. lankantis Saudo Arabijoje su karaliumi Salmanu pasirašė keletą protokolų, kuriais Saudo Arabija ketino per 10 metų nusipirkti ginklų iš JAV už 350 mlrd.[19][20] Saudo Arabijos vaidmuo 1991 m. Persijos įlankos kare, ypač JAV kariuomenės dislokavimas Saudo Arabijos teritorijoje nuo 1991 m., paskatino priešišką islamistų atsaką šalies viduje.[21] Dėl to Saudo Arabija ėmė laikytis atokiau nuo JAV. Pavyzdžiui, atsisakė remti ar dalyvauti JAV vadovaujamoje invazijoje į Iraką 2003 m.[22]
Dar glaudesni santykiai pastaraisiais dešimtmečiais užmegzti tarp Kinijos ir Saudo Arabijos. Nemažai Saudo arabų Kiniją vertina palankiai.[23][24][25] 2019 m. vasario mėn. sosto įpėdinis princas Mohamadas gynė Kinijos politiką steigiant uigūrų musulmonų perauklėjimo stovyklas Sindziange, 2019 m. Saudo Arabija buvo tarp 37 JT šalių narių, kurių ambasadoriai pasirašė bendrą laišką JTŽTT, ginantį Kinijos elgesį su uigūrais ir kitomis musulmonų mažumų grupėmis Sindziango regione.[26][27][28]
Po 2003 m. invazijos ir Arabų pavasario Saudo Arabijai didelį rūpestį ėmė kelti Irano įtakos padidėjimas regione.[29] Karalius Abdula privačiuose komentaruose netgi ragino JAV pulti Iraną, taip „nupjaunant gyvatei galvą“.[30]
Su Lietuva diplomatiniai santykiai užmegzti 2005 m. spalio 31 d. Saudo Arabija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., Lietuvos įstojimo į JT išvakarėse. Abi šalys yra viena kitai delegavusios ambasadorių, Džidoje veikia Lietuvos garbės konsulatas.Yra įvykę ministrų susitikimų,[31] Saudo Arabijoje dukart lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.[32][33] Tarp valstybių pasirašytas bendrasis susitarimas dėl bendradarbiavimo.[34] 2021 m. lapkričio 8 d. tarp Lietuvos ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijų įvyko nuotolinės politinės konsultacijos.
Nors energijos gavybai naudoja beveik išimtinai iškastinį kurą, turi planų vystyti branduolinę energetiką. 2023 m. sausio mėn. šalies energetikos ministras princas Abdulazizas Bin Salmanas pareiškė, kad karalystė turi planų naudoti šalyje glūdinčius urano išteklius pilnam branduolinio kuro ciklui.[35]
Kariuomenė
redaguotiKarines pajėgas sudaro Saudo Arabijos ginkluotosios pajėgos (Karališkosios Saudo Arabijos sausumos pajėgos, Karališkosios Saudo Arabijos oro pajėgos, Karališkasis Saudo Arabijos laivynas, Karališkosios Saudo Arabijos oro gynybos pajėgos ir Karališkosios Saudo Arabijos strateginių raketų pajėgos), Saudo Arabijos nacionalinė gvardija, Saudo Arabijos karališkoji gvardija, Saudo Arabijos sienų apsauga, Saudo Arabijos nepaprastosios padėties pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir Specialusis saugumo padalinys. Karinėse pajėgose tarnauja iš viso 480 700 personalo.[36] Taip pat šalis turi žvalgybos tarnybą, Ri'āsat Al-Istikhbārāt Al-'Āmah,
Karalystė palaiko ilgalaikius glaudžius karinius ryšius su Pakistanu. Spėliojama, kad Saudo Arabija slapta finansavo Pakistano branduolinės bombos programą ir artimiausiu metu siekia iš Pakistano įsigyti branduolinių ginklų.[37][38]
Remiantis 2020 m. Stokholmo Tarptautinio taikos tyrimų instituto skaičiavimais, Saudo Arabija turi vieną proporcionaliai didžiausių karinių biudžetų pasaulyje[39] – kariuomenei išleidžia apie 8-9 % BVP, t. y., trečia didžiausią sumą nuo BVP karybos biudžetui po Šiaurės Korėjos ir Omano.[40] 2015–2019 m. buvo didžiausia pasaulyje ginklų importuotoja, gavusi pusę visų JAV į Artimuosius Rytus eksportuotų ginklų.[41][42] Išlaidos gynybai ir saugumui nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio labai padidėjo ir 2019 m. sudarė apie 78,4 mlrd. JAV dolerių.[43] Garsėja itin modernia ginkluote. Ginklus daugiausia importuoja iš JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.[44]
Žmogaus teisės
redaguotiLabai ribotos žmonių, ypatingai moterų, teisės Saudo Arabijoje kritikuojamos tokių tarptautinių žmogaus teises ginančių organizacijų kaip Human Rights Watch, Amnesty International, JTO Žmogaus teisių komiteto. Tačiau pati šalies vyriausybė tam neskiria dėmesio, teigdama, kad tai visiškas melas.
Saudo Arabija buvo vienintelė šalis pasaulyje, kur moterims drausta vairuoti viešuose keliuose. Čia moterims leista vairuoti tik visureigius ir tik tam tikroje privačioje teritorijoje.[45] Naujasis sosto įpėdinis Mohammad bin Salman nuo 2018-ųjų birželio šį draudimą panaikino, jo politika rodo kryptį švelninti draudimus ir suteikti daugiau teisių Saudo Arabijos gyventojams.
Administracinis suskirstymas
redaguotiSaudo Arabija padalinta į 13 emyratų[46] (manatiq, – singular mintaqah). Emyratai dar dalinami į gubernijas.
Emyratas | Sostinė | Žemėlapis |
---|---|---|
Al Bahahas | Al Bahahas | |
Šiaurinis Kraštas | Araras | |
Al Džaufas | Al Džaufas | |
Medina | Medina | |
Al Kasimas | Buraida | |
Hailas | Hailas | |
Asiras | Abha | |
Rytų emyratas | Damamas | |
Rijadas | Rijadas | |
Tabukas | Tabukas | |
Nadžranas | Nadžranas | |
Meka | Meka | |
Džizanas | Džizanas |
Geografija
redaguotiKlimatas
redaguotiNepaprastas karštis yra būdingas Saudo Arabijos klimatui. Temperatūra čia yra pakilusi iki 50 °C, o oficialus karščio rekordas siekia 51,7 °C. Žemiausia šalyje užregistruota temperatūra kalnuotame Turaife – -12 °C.
Plotas
redaguotiKaralystė užima apie 80 procentų Arabų pusiasalio. 2000 m. tarp Saudo Arabijos ir Jemeno buvo pasirašytas susitarimas sienų ginčams išspręsti.[47] Tačiau vis dar nėra pasirašyta sienos sutarčių su kaimynininiais Jungtiniais Arabų Emyratais ir Omanu, todėl tikslus valstybės plotas lieka nežinomas. Pačios šalies vyriausybės teigimu, šalies plotas siekia 2 217 949 km². Kitų šaltinių statistika rodo, kad šalies plotas 1 960 582 km²[48] ar 2 240 000 km². Paprastai šalis pagal plotą laikoma 14-a tarp didžiausių pasaulio valstybių.
Didžiausi miestai
redaguotiEkonomika
redaguotiPagrindinė ekonomikos prekė – nafta. Šalis priklauso OPEC ir turi bene didžiausius šio produkto išteklius pasaulyje. Nemažai pajamų gaunama iš turizmo, nes į Meką plūsta musulmonai iš viso pasaulio.
Demografija
redaguotiGyventojų skaičius Saudo Arabijoje 2009 m. liepą buvo 28 686 633, įskaitant 5 576 076 šalyje gyvenančių imigrantų iš užsienio.[49] Šalies gyventojų skaičius labai sparčiai auga. 1961 m. šalies populiacija buvo 4 198 691[50] – beveik septynis kartus mažesnė nei dabar. Pastaruoju metu populiacijos augimą stabdo didelė emigracija.[49] Šalies gyventojai, bendrai paėmus, yra jauni – 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 38 % visos populiacijos. Palyginimui, Europos sąjungos vidurkis yra 15,44%.[51] 2009 m. duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Saudo Arabijoje yra 76,3 m.[52] Šalis turi vieną iš mažiausių mirtingumo rodiklių pasaulyje: 2009 m. apskaičiavimais, tūkstančiui žmonių per metus vidutiniškai tenka tik 2,5 mirčių.[53] 82 % populiacijos gyvena miestuose ir šis skaičius sparčiai didėja.[49] 2003 m. duomenimis, vyresnių nei 15 metų žmonių raštingumas Saudo Arabijoje yra 78,8 % (vyrų – 84,7 %, moterų – 70,8 %).[49]
Vergovė Saudo Arabijoje buvo panaikinta tik 1962 m.[54][55] XX a. 6-ajame dešimtmetyje vergai vis dar sudarė nemažą dalį (~20 %) šalies gyventojų.[56][57] Iki 7-ojo XX a. dešimtmečio didžioji gyventojų dalis buvo klajokliai, tačiau dabar, dėl greito ekonomikos augimo ir urbanizacijos, daugiau kaip 95 % yra sėslūs.
Pasak JAV valdžios, Saudo Arabijoje yra daugiau nei 8 milijonai užsieniečių, daugiausiai iš Indijos (1,6 mil.), Bangladešo (1,5 mil.), Filipinų (1,2 mil.), Pakistano (1 mil.), Egipto (600 000), Indonezijos (400 000), Šri Lankos (350 000) ir Nepalo (250 000).[58] Taip pat šalyje yra maždaug 100 000 žmonių iš Vakarų pasaulio ir 250 000 palestiniečių. Pastarieji neturi teisės turėti ir netgi prašyti Saudo Arabijos pilietybės. Pasak Arabų lygos, taip yra daroma tam, kad „būtų išsaugotas jų identitetas ir laisvė grįžti į savo gimtąjį kraštą“. Aštuntame ir devintame XX a. dešimtmečiuose Saudo Arabijoje taip pat gyveno keli šimtai tūkstančių korėjiečių, bet dabar daugelis jų jau yra grįžę namo.[59] 1990–1991 m. Saudo Arabija ištrėmė 800 000 iš Jemeno kilusių gyventojų, nes norėjo nubausti Jemeną už oponavimą Persijos įlankos karui prieš Iraką.
Religija
redaguotiValdžia gyventojams primeta griežtą ir konservatorišką sunitų pakraipos islamą. Oficiali ir dominuojanti sunitų islamo atšaka šalyje – vahabizmas,[60] (dar vadinamas salafizmu), viena radikaliausių islamo srovių, kurios pradininku laikomas XVIII a. Arabijos pusiasalyje gyvenęs Muhamedas ibn Abd al-Vahabis. Kitos denominacijos, ypač musulmonų šiitų, yra suvaržytos.[61] Ne islamą viešai praktikuoti šalyje yra draudžiama, už atvertimą iš islamo į kitą religiją (teisinėje sistemoje vadinamą apostazę) gresia mirties bausmė.[62] Nesilaikantys oficialios interpretacijos musulmonai gali būti nubausti religinės policijos, kuri turi teisę suimti netinkamai bendraujančius priešingų lyčių žmones bei bandančius atversti į kitą religiją, draudžia alkoholio vartojimą, rengimąsi ne pagal taisykles ir kitų religijų praktikavimą.[63][64]
Didžioji gyventojų dalis yra sunitai, 10-15 % šalies populiacijos yra šiitai[65]. Taip pat Saudo Arabijoje yra bent vienas milijonas krikščionių.[63]
Kultūra
redaguotiSaudo Arabijos kultūra daugiausiai sukasi aplink islamą. Šalyje įsikūrę du šventieji musulmonų miestai – Meka ir Medina. Penkiskart per dieną islamą išpažįstantieji kviečiami melstis į mečetės minaretus, kurių yra visoje šalyje. Savaitgalis prasideda ketvirtadienį, kadangi penktadienis laikomas švenčiausia savaitės diena musulmonams.
Tarptautiniai reitingai
redaguotiOrganizacija | Apžvalga | Reitingas |
---|---|---|
Heritage Foundation/The Wall Street Journal | Ekonominės laisvės indeksai | 62 iš 157 |
The Economist | Gyvenimo kokybės indeksas (2005 m.) | 72 iš 111 |
Reporters Without Borders | Pasaulinio masto spaudos laisvės indeksas | 161 iš 167 |
Transparency International | Korupcijos suvokimo indeksas | 70 iš 163 |
United Nations Development Programme | Žmogaus raidos indeksas | 61 iš 177 |
A. T. Kearney/Žurnalas „Foreign Policy“ | Globalizacijos indeksas (2005) | 45 iš 62 |
Kita informacija
redaguotiIšnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Saudi Arabia. The World Factbook. CŽV.
- ↑ „The total population – General Authority for Statistics“. stats.gov.sa. Suarchyvuotas originalas 2019-04-03. Nuoroda tikrinta 2019-10-31.
- ↑ 3,0 3,1 „World Economic Outlook Database, October 2022“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. 2022 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 2022-10-11.
- ↑ Saudo Arabija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 177-188 psl.
- ↑ „Saudi Arabia“. International Monetary Fund.
- ↑ „Why Saudi Arabia“ Archyvuota kopija 2020-02-13 iš Wayback Machine projekto.. Invest Saudi. Tikrinta 2019-02-17.
- ↑ U.S. Energy Information Administration – Saudo Arabijos valstybės energijos profilis
- ↑ Saudo Arabijos moterims uždrausta balsuoti, BBC News, 2004 m. spalio 11 d. Nuoroda tikrinta 2008 m. birželio 25 d.
- ↑ „United Nations Member States“. United Nations.
- ↑ 10,0 10,1 10,2 „Background Note: Saudi Arabia“. JAV Valstybės departamentas.
- ↑ „The foreign policy of the Kingdom of Saudi Arabia“. Ministry of Foreign Affairs, Saudi Arabia. 2005-07-05.
- ↑ „OPEC : Brief History“. OPEC.org. Organization of the Petroleum Exporting Countries. Nuoroda tikrinta 2015-05-20.
- ↑ „The Arab Oil Threat“. The New York Times. 1973-11-23.
- ↑ „The price of oil – in context“. CBC News. 2006-04-18. Suarchyvuota iš originalo 2007-06-09.
- ↑ „How strained are US-Saudi relations?“. BBC News. 2016-04-20.
- ↑ „Saudi-US Relations | The Embassy of The Kingdom of Saudi Arabia“. www.saudiembassy.net. Nuoroda tikrinta 2023-09-29.
- ↑ „United States-Saudi Arabia Relationship: Eight Decades of Partnership“. United States Department of State (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-09-29.
- ↑ Ménoret, Pascal (2005). The Saudi enigma: a history. Zed Books. p. 22. ISBN 978-1-84277-605-6.
- ↑ David, Javier E. (2017-05-20). „US-Saudi Arabia ink historic 10-year weapons deal worth $350 billion as Trump begins visit“. CNBC.
- ↑ „The truth about President Trump's $110 billion Saudi arms deal“. ABC News (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
- ↑ Wiktorowicz, Quintan (2004). Islamic activism: a social movement theory approach. Indiana University Press. p. 255. ISBN 978-0-253-34281-2.
- ↑ „History of Arabia“. Encyclopædia Britannica.
- ↑ „Fewer global citizens believe China will have positive influence on world affairs in coming decade“. Ipsos. 2020 m. lapkričio mėn. Suarchyvuotas originalas 2021-10-02.
- ↑ „YouGov Cambridge Globalism 2019/20“ (PDF). YouGov. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-09-21.
- ↑ David Pollock (2020-07-31). „Saudi Poll: China Leads U.S.; Majority Back Curbs on Extremism, Coronavirus“. The Washington Institute for Near East Policy (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2021-01-20.
- ↑ „Saudi Arabia's Mohammed bin Salman Defends China's Use of Concentration Camps for Muslims During Visit to Beijing“. Newsweek. 2019-02-22.
- ↑ „Saudi crown prince defends China's right to fight 'terrorism'“. Al-Jazeera. 2019-02-23.
- ↑ „Which Countries Are For or Against China's Xinjiang Policies?“. The Diplomat. 2019-07-15.
- ↑ „WikiLeaks Shows a Saudi Obsession With Iran“. The New York Times. 2015 m. liepos 16 d.
- ↑ Black, Ian; Tisdall, Simon (2010-11-28). „Saudi Arabia urges US attack on Iran to stop nuclear programme“. The Guardian. London.
- ↑ Užsienio reikalų ministras dalyvaus Saudo Arabijoje vyksiančiame ES ir Persų ilankos šalių ministrų susitikime (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Saudo Arabijoje atidarytas Lietuvos garbės konsulatas“. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2015-04-28. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Ministras Linas Linkevičius su darbo vizitu vyksta į Saudo Arabijos Karalystę (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Saudo Arabija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [1]
- ↑ IISS (2022). The Military Balance 2022. Routledge. p. 366. eISSN 1479-9022. ISSN 0459-7222.
- ↑ Venter, Al J. (2007). Allah's Bomb: The Islamic Quest for Nuclear Weapons. Globe Pequot. pp. 150–153. ISBN 978-1-59921-205-0.
- ↑ „Saudi Arabia's nuclear gambit“. Asia Times. 7 November 2003. Suarchyvuota iš originalo 7 November 2003.
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Military expenditure by country as a percentage of gross domestic product, 1988–2019 © SIPRI 2020 (PDF). SIPRI.ORG. 2020. p. 14.
- ↑ N. Korea ranks No.1 in military spending as percentage of GDP (Yonhap News)
- ↑ „USA and France dramatically increase major arms exports; Saudi Arabia is largest arms importer, says SIPRI“. SIPRI. 2020-03-09. Nuoroda tikrinta 2020-07-25.
- ↑ Wezeman, Pieter D.; Kuimova, Alexandra (May 2019). „Military Spending and Arms Imports by Iran, Saudi Arabia, Qatar and the UAE“ (PDF). SIPRI Fact Sheet: 1.
- ↑ Global defence spending: the United States widens the gap (Tarptautinis strateginių tyrimų institutas) – 2020 m. vasario 14 d.
- ↑ „About this Collection | Country Studies | Digital Collections | Library of Congress“. Library of Congress.
- ↑ „Car makers target Saudi women despite driving ban“
- ↑ http://www.arab.net/saudi/sa_admindivisions.htm
- ↑ Jemenas ir Saudo Arabija pasirašė sienų sutartį, BBC News, 2000 m. birželio 12 d.
- ↑ CIA World Factbook – Rank Order: Area Archyvuota kopija 2014-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 49,0 49,1 49,2 49,3 CŽV faktų knyga: Saudo Arabija Archyvuota kopija 2019-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.nationmaster.com/graph/peo_pop-people-population&date=1961
- ↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2010.html?countryName=Saudi%20Arabia&countryCode=SA®ionCode=me&#SA Archyvuota kopija 2009-07-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2102.html?countryName=Saudi%20Arabia&countryCode=SA®ionCode=me&#SA Archyvuota kopija 2009-07-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2066rank.html?countryName=Saudi%20Arabia&countryCode=SA®ionCode=me#SA Archyvuota kopija 2009-07-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.bbc.co.uk/religion/religions/islam/history/slavery_8.shtml
- ↑ http://www.britannica.com/blackhistory/article-24160
- ↑ Slavery in Islam
- ↑ £400 for a Slave Archyvuota kopija 2011-08-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/108492.htm
- ↑ Seok, Hyunho (1991). "Korean migrant workers to the Middle East". Migration to the Arab World: Experience of Returning Migrants: 56-103, United Nations University Press. ISBN 92-808-0745-5.
- ↑ Esposito, John L. (2011). What Everyone Needs to Know about Islam: Second Edition. Oxford University Press, US. p. 54. ISBN 978-0-19-979413-3.
- ↑ „Saudi Arabia: Treat Shia Equally“. Human Rights Watch. 2009-09-03. Nuoroda tikrinta 2016-09-14.
- ↑ Cookson, Catharine (2003). Encyclopedia of religious freedom. Taylor & Francis. p. 207. ISBN 978-0-415-94181-5.
- ↑ 63,0 63,1 SAUDI ARABIA Catholic priest arrested and expelled from Riyadh – Asia News Archyvuota kopija 2015-03-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ BBC NEWS | Middle East | Saudi minister rebukes religious police
- ↑ http://www.cfr.org/publication/10903/shiite_muslims_in_the_middle_east.html Archyvuota kopija 2010-04-11 iš Wayback Machine projekto.