Biržų apskritis (1919 m. Pasvalio apskritis, 19191924 m. Biržų-Pasvalio apskritis) – buvusi apskritis šiaurės Lietuvoje. Gyvavo 19151950 m. Centras – Biržai, 1919–1924 m. – Pasvalys.

Biržų apskritis

1915 – 1950
 

 

Administracinis centras Biržai

Pasvalys 1919-1924 m.

Valsčiai 11 (1933)
1915-1917 Lietuvos sritis
1918-1941 Lietuva
1941-1945 Panevėžio krašto apygarda
1945-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 96 495* (1923), 104 437 (1934)
Plotas 2 710 km² (1934)

Istorija

redaguoti
 
Biržų apskritis ir 11 valsčių 1933 m.

1915 m. pabaigoje apskritį sudarė vokiečių okupacinė valdžia. 19161918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1919 m. prijungta Joniškėlio apskritis, taip pat atiteko dalis buvusios Panevėžio apskrities. Pagal 1919 m. liepos 1 d. įstatymą apskrities centras buvo Pasvalys ir apskritis įvardyta kaip Pasvalio apskritis,[1] tačiau jau lapkričio 1 d. apskrities centras perkeltas į Biržus ir ji pervadinta Biržų apskritimi.[2] Nepaisant to, dar kelerius metus ji vadinta dvigubai – Biržų-Pasvalio apskritimi (tokia apskritis minima ir 1923 m. gyventojų surašyme). 19191940 m. buvo Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas. 19411944 m. įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

Budbergio valsčius 1923 m. perduotas Latvijai mainais už Palangą, 1926 m. Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai perduoti Panevėžio apskričiai, Žeimelio valsčius – Šiaulių apskričiai. 1947 m. Pasvalio, Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino ir Vaškų valsčiai bei Pasvalys perduoti naujai sudarytai Pasvalio apskričiai.

1950 m. birželio 20 d. Biržų apskritis pertvarkyta į Biržų rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Pandėlio (7 apylinkės), Pasvalio (9 apylinkės) ir Vabalninko (15 apylinkių) rajonams.[3]


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1919 m. 12 valsčių: Biržų valsčius, Čypėnų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Kvetkų valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Suosto valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius
1923 m. (išsamiau) 3268 115 186 14 valsčių: Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Pumpėnų valsčius, Pušaloto valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius
1930 m. 2710
1932 m. 2578 97 037 11 valsčių ir 113 seniūnijų [4]
1939 m. 2724 111 000
1940 m. 11 valsčių:[5] Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius
1942 m. 95 500
1949 m.
(suskirstymas)
1913 8 valsčiai ir 63 apylinkės
1950 m. 62 apylinkės

Valsčiai

redaguoti

Biržų apskrities valsčiai (1919–1950 m.):

Valsčius Laikotarpis Centras
Biržų valsčius 1919–1950 Biržai
Budbergio valsčius 1919–1923 Budbergis
Čypėnų valsčius 1919–1922 Čypėnai
Daujėnų valsčius 1919–1947 Daujėnai
Joniškėlio valsčius 1919–1947 Joniškėlis
Krinčino valsčius 1919–1947 Krinčinas
Kupreliškio valsčius 1947–1950 Kupreliškis
Kvetkų valsčius 1919 Kvetkai
Nemunėlio Radviliškio valsčius 1919–1950 Nemunėlio Radviliškis
Pabiržės valsčius 1919–1950 Pabiržė
Papilio valsčius 1919–1950 Papilys
Parovėjos valsčius 1947–1950 Parovėja
Pasvalio valsčius 1919–1947 Pasvalys
Pumpėnų valsčius 1919–1926 Pumpėnai
Pušaloto valsčius 1919–1925 Pušalotas
Saločių valsčius 1919–1950 Saločiai
Suosto valsčius 1919 Suostas
Vabalninko valsčius 1922–1950 Vabalninkas
Vaškų valsčius 1919–1947 Vaškai
Žeimelio valsčius 1919–1926 Žeimelis

Šaltiniai

redaguoti
  1. LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
  2. Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.
  3. Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
  5. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51