Biržų apskritis
Biržų apskritis (1919 m. Pasvalio apskritis, 1919–1924 m. Biržų-Pasvalio apskritis) – buvusi apskritis šiaurės Lietuvoje. Gyvavo 1915–1950 m. Centras – Biržai, 1919–1924 m. – Pasvalys.
Biržų apskritis | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Administracinis centras | Biržai
Pasvalys 1919-1924 m. | |||
Valsčiai | 11 (1933) | |||
1915-1917 | Lietuvos sritis | |||
1918-1941 | Lietuva | |||
1941-1945 | Panevėžio krašto apygarda | |||
1945-1950 | Lietuvos TSR | |||
Gyventojų | 96 495* (1923), 104 437 (1934) | |||
Plotas | 2 710 km² (1934) |
Istorija
redaguoti1915 m. pabaigoje apskritį sudarė vokiečių okupacinė valdžia. 1916–1918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1919 m. prijungta Joniškėlio apskritis, taip pat atiteko dalis buvusios Panevėžio apskrities. Pagal 1919 m. liepos 1 d. įstatymą apskrities centras buvo Pasvalys ir apskritis įvardyta kaip Pasvalio apskritis,[1] tačiau jau lapkričio 1 d. apskrities centras perkeltas į Biržus ir ji pervadinta Biržų apskritimi.[2] Nepaisant to, dar kelerius metus ji vadinta dvigubai – Biržų-Pasvalio apskritimi (tokia apskritis minima ir 1923 m. gyventojų surašyme). 1919–1940 m. buvo Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas. 1941–1944 m. įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.
Budbergio valsčius 1923 m. perduotas Latvijai mainais už Palangą, 1926 m. Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai perduoti Panevėžio apskričiai, Žeimelio valsčius – Šiaulių apskričiai. 1947 m. Pasvalio, Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino ir Vaškų valsčiai bei Pasvalys perduoti naujai sudarytai Pasvalio apskričiai.
1950 m. birželio 20 d. Biržų apskritis pertvarkyta į Biržų rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Pandėlio (7 apylinkės), Pasvalio (9 apylinkės) ir Vabalninko (15 apylinkių) rajonams.[3]
Valsčiai
redaguotiBiržų apskrities valsčiai (1919–1950 m.):
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Biržų valsčius | 1919–1950 | Biržai |
Budbergio valsčius | 1919–1923 | Budbergis |
Čypėnų valsčius | 1919–1922 | Čypėnai |
Daujėnų valsčius | 1919–1947 | Daujėnai |
Joniškėlio valsčius | 1919–1947 | Joniškėlis |
Krinčino valsčius | 1919–1947 | Krinčinas |
Kupreliškio valsčius | 1947–1950 | Kupreliškis |
Kvetkų valsčius | 1919 | Kvetkai |
Nemunėlio Radviliškio valsčius | 1919–1950 | Nemunėlio Radviliškis |
Pabiržės valsčius | 1919–1950 | Pabiržė |
Papilio valsčius | 1919–1950 | Papilys |
Parovėjos valsčius | 1947–1950 | Parovėja |
Pasvalio valsčius | 1919–1947 | Pasvalys |
Pumpėnų valsčius | 1919–1926 | Pumpėnai |
Pušaloto valsčius | 1919–1925 | Pušalotas |
Saločių valsčius | 1919–1950 | Saločiai |
Suosto valsčius | 1919 | Suostas |
Vabalninko valsčius | 1922–1950 | Vabalninkas |
Vaškų valsčius | 1919–1947 | Vaškai |
Žeimelio valsčius | 1919–1926 | Žeimelis |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
- ↑ Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.
- ↑ Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51