Leonas Vitkauskas
Gimė 1902 m. liepos 11 d.
Mirė 1994 m. spalio 8 d. (92 metai)
Vaikai Arėjas Vitkauskas
Veikla žurnalistas, redaktorius, rašytojas
Alma mater Vilniaus universitetas

Leonas Vitkauskas (slapyvardis Arėjas, 1902 m. liepos 11 d., senu stiliumi – birželio 28 d. Šiauliuose1994 m. spalio 8 d.) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, rašytojas.

Biografija redaguoti

Nuo 1919 m. vasario 1 d. iki 1921 m. rugsėjo 8 d. tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje, 1919 m. 9-ajame pėstininkų pulke įsteigė pirmąjį Lietuvos kariuomenės dalių laikraštį „Tėvynės gynėjas“. Nuo 1919 m. bendradarbiavo „Kariškių žodis“, „Karys“. Atlikęs karinę tarnybą, išvyko į Škotiją. Ten iki 1923 m. redagavo laikraštį „Išeivių draugas“. Grįžęs į Lietuvą, gyveno Šiauliuose ir su J. Šliūpu bei kitais 1924 m. įsteigė Laisvamanių etinės kultūros draugiją. 1924-1925 m. redagavo laikraštį „Šiaulių naujienos“, vėliau dirbo „Lietuvos žiniose“. 1933 m. išvyko į JAV.

1919-1940 m. bendradarbiavo Amerikos lietuvių spaudoje, nuo 1940 m. – tik angliškoje spaudoje. JAV įsteigė žinių biurą (News Bureau), teikė žinias pramonės žurnalams.

Kūryba redaguoti

Gyvendamas Lietuvoje, vertėsi tik žurnalistika, todėl bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose. Rašinius spausdino „Iliustruotoji Lietuva“, „Trimitas“, „Vairas“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų kraštas“, „Savivaldybė“, „Rygos garsas“, „Jaunimas“, „Panevėžio balsas“. Rašė ir į vaikų žurnalus „Žiburėlis“, „Žvaigždutė“, „Saulutė“. [1]

Eilėraščiuose vyravo gamtos motyvai, eilėraščių ir apsakymų rinkinyje „Už tėvynę“ idealizavo kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Bibliografija redaguoti

  • Spinduliai ir šešėliai, eilėraščiai, 1926 m.
  • Už tėvynę, eilėraščiai ir apsakymai, 1926 m.
  • Po baltąja skraiste, eilėraščiai, 1927 m.
  • Numirėlis iš karsto, eilėraščiai, 1936 m.
  • An Immigrant's Story, 1956 m.
  • Pegasas ant kojokų, eilėraščiai, anglų kalba, 1981 m. [2]

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 568 psl.
  2. Leonas VitkauskasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 322 psl.