Seinų kunigų seminarija

Seinų kunigų seminarijaLietuvos kunigų rengimo mokykla, veikusi 18261926 m. Seinuose.

Buvusios kunigų seminarijos pastatai, dab. muziejus

Istorija

redaguoti

Po 1807 m. Tilžės sutarties prie Rusijos imperijos prijungta Balstogės apskritis. Prūsijos teritorijoje 1798 m. įsteigta Vygrių vyskupija neteko 59 parapijų ir apie 135 tūkstančių tikinčiųjų. 1815 m. vėl keitėsi administracinės ribos, buvo reorganizuota ir Vygrių vyskupija. 1818 m. birželio 30 d. popiežius Pijus VII įsteigė Seinų (arba Augustavo) vyskupiją, kurioje buvo 120 parapijų ir apie 370 tūkstančių tikinčiųjų. Naujai įkurtos vyskupijos teritorija nepasikeitė iki Pirmojo pasaulinio karo. Seinų vyskupijos teritorijoje, Tikocino miestelyje jau anksčiau veikusi maža dvasinė seminarija buvo vyskupijos pakraštyje, toli nuo lietuviškų parapijų. Ją baigusių lietuvių kunigų nepakakdavo visoms lietuviškoms parapijoms. Norėdamas pagerinti padėtį, Seinų vyskupas M. Manugevičius 1826 m. kunigų seminariją įsteigė Seinuose. Toks sprendimas visiškai pasiteisino. Nuo pat Seinų kunigų seminarijos įsteigimo į ją daugiausia kandidatų atvykdavo iš Marijampolės ir Kalvarijos apskričių. Sprendimas įsteigti seminariją Seinuose lėmė miestelio spartesnę plėtrą, tačiau labiausiai reikšmingas buvo šio krašto lietuviams. Per visus seminarijos gyvavimo metus dauguma klierikų buvo lietuviai. Jie buvo baigę Marijampolės, kiek rečiau Suvalkų ar Lomžos gimnazijas.

1826 m. mokytis seminarijoje pradėjo vos keliolika klierikų. Jų žymiai padaugėjo tik po 1863 m., kai Tikocino dvasinė seminarija buvo prijungta prie Seinų seminarijos, bei 1893 m. uždarius Kielcų vyskupijos seminariją. 18651912 m. klierikų skaičius Seinų kunigų seminarijoje svyravo nuo 60 iki 80. Stojantieji į kunigų seminariją turėjo būti baigę bent 4 gimnazijos klases. 18641903 m. stojančiųjų į Seinų dvasinę seminariją pasiruošimas labai įvairavo. Ne visuomet vyriausybės nurodymų buvo laikomasi. Pasitaikydavo klierikų, kurie ir nebuvo baigę reikiamo klasių skaičiaus. Seminarijoje XIX a. pabaigoje plito lietuviškos nuotaikos, klierikai lietuviai kaip tautinį himną ėmė giedoti ištrauką iš Adomo Mickevičiaus ``Pono Tado: „Tėvyne Lietuva, Tu kaip sveikata“.

Lenkijai užgrobus Suvalkiją, 19221930 m. Seinų kunigų seminarija veikė Zypliuose, vėliau Gižų dvare, kol rektorius Vincentas Vizgirda jai nupirko Vilkaviškyje žemės naujiems seminarijos rūmams. Seminarija tęsė veiklą jau kaip Vilkaviškio kunigų seminarija.

Mokymo programa

redaguoti

1862 m. Marijampolės gimnazijos išduotame pažymėjime patvirtinama, kad mokinys baigė 4 klases, nurodomi tokie dalykai, kurių baigiamuosius egzaminus reikėjo išlaikyti: lenkų kalba, rusų kalba, lotynų kalba, graikų kalba, vokiečių kalba arba prancūzų kalba, aritmetika, geografija, algebra, geometrija, visuotinė ir Rusijos istorija, Lenkijos istorija, kaligrafija, piešimas, gamtos mokslai. Mokslas seminarijoje truko 5 metus. 1862 m. vyskupas I. Lubienskis bandė reformuoti mokymo sistemą. Planuota, kad pirmieji mokslo metai bus tik pasirengimo metai, antraisiais ir trečiaisiais bus dėstomi filosofijos, trečiame kurse iki šeštojo – teologijos dalykai. 1864 m. seminarijos rektorius vyriausybei rašė, kad jeigu vyskupo I. Lubienskio sumanymas bus įgyvendintas, Seinų seminarija prilygs aukščiausio lygio seminarijoms. Deja, naujiems suplanuotiems dalykams dėstyti trūko tinkamai pasirengusių profesorių, lėšų ir pasaulietinės valdžios palankumo. Tik 1907 m. Lenkijos vyskupų konferencija nutarė įvesti 6 metų kursą. Nuo 1904/05 mokslo metų oficialiai įvestas lietuvių kalbos mokymas. Dėstyti pakviestas Juozas Laukaitis, kurio įnašas į Seinų istoriją nepaprastai reikšmingas. Be profesoriavimo, jis uoliai reiškėsi visuomeninėje veikloje. Atgavus spaudą, su kitais bendraminčiais 1906 m. Seinuose įsteigė „Šaltinio“ spaustuvę. Matydamas, kaip kunigams trūksta lietuviškiems pamokslams medžiagos, 1908 m. įsteigė „Vadovą“.[1]

Dėstytojai

redaguoti

1826 m. Seinų kunigų seminarijoje pradėjo dirbti tik 3 profesoriai, bet XIX a. pabaigoje buvo jau 19 dėstytojų. Pirmuoju rektoriumi buvo Mykolas Jonas Manugevičius. Dauguma dėstytojų buvo kilę iš lietuviškų apskričių, baigę Marijampolės gimnaziją arba Veiverių mokytojų seminariją.

Slapti lietuvių kalbos mokytojai iki 1904 m. buvo patys klierikai. Apie tokią jų veiklą buvo žinoma seminarijos vadovybei, bet rektorius Jonas Giedraitis visa tai toleravo. Lotynų ir prancūzų kalbas dėstė prof. Karolis de Maisonneuore, lenkų kalbą ir literatūrą - Stanislovas Jamiolkovskis, dėstė ir Antanas Radzinskis. Ekonomu kurį laiką dirbo kunigas Petras Budzeika - žinomas knygnešys.

Seminarijos rektoriai: M. Blockis, Ignotas Zibanavičius, Povilas Makovskis, Andrius Oleka, Mykolas Turcinavičius, Andriuškevičius, Leopoldas Romotovskis, Povilas Krajevskis, Jonas Giedraitis, Vincas Blaževičius.Vincentas Vizgirda.

Žymesni klierikai

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje: XIX a. - XX a. pradžia (sud. Algimantas Katilius). - Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. - 452 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-847-22-9

Nuorodos

redaguoti