Kalvarijos apskritis
Kalvarijos apskritis (rus. Кальварийский уезд, lenk. Powiat kalwaryjski) – administracinis vienetas, gyvavęs 1795–1917, per savo istoriją priklausęs skirtingoms valstybėms, dabartinės Lietuvos pietvakariuose, Užnemunėje. Centras – Kalvarija.
Kalvarijos apskritis Кальварийский уезд | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m. | |||||||
Administracinis centras | Kalvarija | ||||||
Valsčiai | 13 (1795), 7 (1949) | ||||||
1795-1807 | Balstogės departamentas | ||||||
1807-1816 | Lomžos departamentas | ||||||
1816-1837 | Augustavo vaivadija | ||||||
1837-1867 | Augustavo gubernija | ||||||
1867-1915 | Suvalkų gubernija | ||||||
1915-1917 | Oberostas |
Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Marijampolės, Seinų, Suvalkų ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi.
Gyventojai
redaguotiPagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 70 425 žmonės. Kalvarijos mieste gyveno 9 378 žmonės.
Tautinė sudėtis
redaguotiIstorija
redaguotiApskritį 1795 m. sudarė Prūsijos karalystės valdžia, 1795–1807 m. ji priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Balstogės departamentui. XVIII a. pabaigoje apskrityje buvo 6 karališkieji miestai (Kalvarija, Liubavas, Simnas, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis) ir 1 dvarininkui priklausęs miestas (Rudamina) bei karališkasis Alytaus dvaras. Apskrities sudėtyje buvo ir 13 valsčių: Aniškio, Bartninkų, Igliškėlių, Kalvarijos, Karalynės, Karalkrėslio, Krokialaukio, Lankeliškių, Liudvinavo, Rudaukos, Ūdrijos, Vilkaviškio ir Vištyčio.
1807–1816 m. Kalvarijos apskritis įėjo į Varšuvos kunigaikštystės (priklausė Rusijos imperijai) Lomžos departamentą, 1816–1837 m. priklausė Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. 1867 m. iš dalies Kalvarijos apskrities sudaryta Vilkaviškio apskritis. 1913 m. apskrityje buvo 15 valsčių: Alytaus valsčius, Balkūnų valsčius, Jonų valsčius, Kalvarijos valsčius, Kirsnos valsčius, Krokialaukio valsčius, Krosnos valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Padovinio valsčius, Panemunės valsčius, Raudenio valsčius, Rudaminos valsčius, Simno valsčius ir Ūdrijos valsčius.[2]
1915–1916 m. Kalvarijos apskritis priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai. 1917 m. vasarį buvo prijungta prie Marijampolės apskrities.[3][4]
1948 m. gruodžio 17 d. Kalvarijos apskritis atkurta LTSR sudėtyje.
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
XVIII a. pabaiga | 13 valsčių: Aniškio valsčius, Bartninkų valsčius, Igliškėlių valsčius, Kalvarijos valsčius, Karalynės valsčius, Karalkrėslio valsčius, Krokialaukio valsčius, Lankeliškių valsčius, Liudvinavo valsčius, Rudaukos valsčius, Ūdrijos valsčius, Vilkaviškio valsčius ir Vištyčio valsčius | |||
1897 | 1280 | 70 425 | ||
1914 | 1257 | 95 000 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=275 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
- ↑ http://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)
- ↑ Kalvarijos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
- ↑ Kalvarijos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 241 psl.
Nuorodos
redaguoti- Aprašymas apie Kalvarijos apskritį Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III (Haag – Kępy) z 1882 m. (lenk.).