Jonas Totoraitis
Gimė 1872 m. gruodžio 24 d.
Bliuviškiai, Griškabūdžio valsčius
Mirė 1941 m. birželio 21 d. (68 metai)
Bliuviškiai
Veikla kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas
Alma mater 1904 m. Fribūro universitetas

Jonas Totoraitis (1872 m. gruodžio 24 d. Bliuviškiuose, Griškabūdžio valsčius1941 m. birželio 21 d. ten pat) – Lietuvos kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas.

Biografija redaguoti

18901895 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Ypač domėjosi istorija, daug skaitė istorinių veikalų. 1895–1899 m. Daukšių vikaras. Platino spaudą, laikraščius, po spaudos draudimo panaikinimo organizavo parapijos bibliotekėlę.

1899–1904 m., pasitobulinęs prancūzų ir vokiečių kalbų žinias ir gavęs vyskupo Antano Baranausko leidimą, studijavo Fribūro universitete. Ten gavo filosofijos daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją vokiečių kalba „Lietuviai karaliaus Mindaugo laikais“ (1905).

Grįžęs į Lietuvą tęsė sielovados darbą ir istorinius tyrinėjimus bei aktyviai prisidėjo prie krašto išlaisvinimo. Seinuose dirbo „Šaltinio“ redakcijoje, vėl buvo Šunskų vikaras. 1910 m. slapta įstojo į marijonų vienuoliją. Nuo 1911 m. Seinų kunigų seminarijoje pradėjo eiti dvasios tėvo pareigas.

19231937 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius, dėstė istorijos dalykus. Buvo Marijampolės marijonų gimnazijos steigėjas ir direktorius, rašė istorijos vadovėlius.[1] Mirė 1941 m. Bliuviškiuose, 1943 m. perlaidotas Marijampolės senosiose kapinėse.

Jo vardu pavadinta Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija.

Kūryba redaguoti

Žymiajame veikale, kuris lig šiol tebėra plačiausias ir giliausias Lietuvos Užnemunės praeities tyrinėjimas – „Sūduvos Suvalkijos istorija“, naudojosi ne tik paskelbtais istorijos šaltiniais, bet ir surado naujų, iki tol nežinomų. Autorius konsultavosi su to meto žymiausiais jaunais istorijos tyrinėtojais – Konstantinu Jablonskiu, Zenonu Ivinskiu, Adolfu Šapoka ir kt.

Ši vertinga knyga jau seniai buvo tapusi retenybe, todėl, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 2003 m. išleista pakartotinai. Jos antrosios dalies rankraščiai iki šiol nerasti.[2][3]

Šaltiniai redaguoti

  1. http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/jonas_totoraitis.html
  2. Jonas Totoraitis. Sūduvos Suvalkijos istorija. - Marijampolė: A. Reinikio firma „Piko valanda“, 2003. - 726 p.: faks. - Orig. išl.: Kaunas, 1938. - ISBN 9986-875-87-0
  3. http://www.lcn.lt/bzinios/bz0401/401bl8.html