Kaligrafija
Kaligrafija (gr. kallos – grožis + grapho – rašau) – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas.[1]
Puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas.
Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene (kufiškasis raštas); ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija.
Svarbiausios tradicijos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kaligrafija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 198 psl.
Literatūra redaguoti
- Kaligrafijos ir šrifto pagrindai: vadovėlis (sud. Albertas Gurskas). - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. - 223 p.: iliustr. - ISBN 9955-624-35-3
Nuorodos redaguoti
|
Šis su grafika susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |