Jonas Matusas
Gimė 1899 m. spalio 26 d.
Vaiguviškiai, Plokščių valsčius
Mirė 1962 m. birželio 29 d. (62 metai)
Niujorkas, JAV
Veikla istorikas, kunigas
Alma mater 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Jonas Matusas (1899 m. spalio 26 d. Vaiguviškiai, Plokščių valsčius1962 m. birželio 29 d. Niujorkas) – Lietuvos istorikas, kunigas.

Biografija

redaguoti

1924 m. Gižuose baigė Seinų kunigų seminariją, 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos-filosofijos fakultetą. 1936 m. istorijos daktaras. Kaip nemaža Lietuvos istorikų grupė (Bronius Dundulis, Kučinskas, Zenonas Ivinskis, Povilas Pakarklis, Remeika, Adolfas Šapoka, Simas Sužiedėlis ir Šležas, dauguma jų studijavo VDU TFF) priklausė aktyviai visuomeninei katalikų organizacijai – ateitininkams.[1]

1936–1940 m. VDU dėstytojas; nuo 1940 m. docentas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 19451946 m. mokytojavo Regensburgo lietuvių tremtinių gimnazijoje. Nuo 1948 m. gyveno JAV, įvairiose vietose dirbo pastoracinį darbą.

Mokslinė veikla

redaguoti

Išsamiai nagrinėjo pirminius šaltinius. Pripažino, kad Vokiečių ordino svarbiausias tikslas buvo ne skleisti krikščionybę, o užkariauti baltų žemes ir jose sukurti savo kolonijinę valstybę. Pabrėžė, kad ordino jėgas sutelkė krikščionybės idėja.

Parašė straipsnių iš lietuvių kultūros istorijos, etnografijos, apie istoriką Albertą Kojalavičių-Vijūką, Motiejų Valančių kaip istoriką, apie Lietuvos rusinimą per pradžios mokyklas nuo XIX a., apie Lietuvos kariuomenę.[2]

Bibliografija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Nepriklausomos Lietuvos istorikų ideologinės pažiūros“ Valdas Selenis (PDF)
  2. Juozas TumelisJonas Matusas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 457 psl.