Messerschmitt Bf 109
| Messerschmitt Bf 109 | |
| |
| Bf-109 G-6 | |
| Tipas | naikintuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Bayerische Flugzeugwerke Messerschmitt |
| Kūrėjas | Willy Messerschmitt |
| Pirmas skrydis | 1935 m. gegužės 28 d. |
| Pradėtas naudoti | 1936 m. gruodis |
| Baigtas naudoti | 1945 m. (Vokietija) 1965 m. (Ispanija) |
| Pagrindiniai naudotojai | .svg){kind=small} Bulgarijos karalystės KOP  Čekoslovakijos KOP (po karo)  Ispanijos KOP .svg){kind=small} Italijos KOP  Jugoslavijos KOP  Liuftvafė  Nepriklausomos Kroatijos valstybės KOP .svg){kind=small} Slovakijos valstybės KOP  Rumunijos karalystės KOP  Suomijos KOP  Šveicarijos KOP  Vengrijos karalystės KOP |
| Pagaminta vnt. | ~ 35 000 |
| Vieneto kaina | 178 000 RM (1939 m. rudenį Lietuvai siūlyta kaina) |
Messerschmitt Bf-109, Me-109 arba Bf-109 – tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikų naikintuvas, kurį 1934 m. sukūrė Vokietijos inžinierius Vilis Meseršmitas (vok. Willy Messerschmitt). Tai buvo pirmasis naujo tipo naikintuvas su metaliniu korpusu, uždara kabina ir įtraukiama važiuokle. Lėktuvas buvo labai plačiai naudojamas Antrajame pasauliniame kare, įvairių modifikacijų pagaminta apie 31 tūkst., o juo numušta daugiausiai priešo lėktuvų visoje aviacijos istorijoje. Bf-109 skraidė ir daugiausiai priešo lėktuvų (352) numušęs pilotas Erichas Hartmanas (Erich Hartmann), ir Hansas-Joachimas Marselis (Hans-Joachim Marseille) su 158 pergalėmis, iš kurių 17 buvo pasiekta per vieną dieną.
Pati žinomiausia ir daugiausiai naudota versija – Bf-109 G6.
Buvo pagaminta Bf-109 versijų skirtų bombardavimui, naktiniams antskrydžiams. Bf-109 buvo tobulinamas ir modifikuojamas viso karo metu ir po jo (pvz. Čekoslovakijoje sukurtas ir Izraelio KOP naudotas Avia S-99).
Kūrimas redaguoti
Bayerische Flugzeugwerke AG (nuo 1938 m. liepos 11 d. Messerschmitt AG) iš Reicho aviacijos ministerijos gavo užsakymą sukurti naują viensparnį naikintuvą. Pirmasis Messerschmitt Bf-109 V-1 prototipas pirmąjį skrydį atliko 1935 m. gegužės 28 d. Lėktuve buvo įmontuotas Rolls-Royce Kestrel variklis, vėliau pakeistas Jumo 210A. Rezultatai buvo puikūs ir po tobulinimų Messerschmitt AG gamykla pradėjo gaminti Bf-109 masiškai.
Vieno Bf-109 gamybai reikėjo apie 4 tūkst darbo valandų (palyginimui – Supermarine Spitfire – 13 tūkst.). Už vieną Bf-109E su varikliu, tačiau be ginkluotės, 1940 m. Liuftvafė mokėjo 85970 reichsmarkes.[1]
1938 m. Bavarijos lėktuvų įmonė tapo „Messerschmitt A.G.“, bet iki tol sukurti joje dirbusio Vilio Meseršmito lėktuvai formaliai turėjo būti vadinami „Bf.108“, „Bf.109“. Tačiau tiek Vokietijoje, tiek ir už jos ribų jie neretai vardijami „Me.108“, „Me.109“ ir pan.[2]
Lietuvoje redaguoti
1939 m. rugsėjo 2 d. apie 18 val. 10 min. Bartninkų valsčiaus Sartininkų kaime (dab. Lazdijų r. savivaldybė) sugędus varikliui (galimai – mūšio metu su lenkų lėktuvais) avariniu būdu nusileido „D-1“ modifikacijos (variklis – be įpurškimo sistemos) Bf-109 (gamyklinis Nr.2436, pagamintas 1937 m.). Lakūnas nesusižeidė, lėktuvas buvo pripažintas netinkamu skrydžiams ir buvo internuotas.[2]
Lėktuvu susidomėjo Lietuvos karo aviacija, kuri dėl prasidėjusio karo iš Prancūzijos negavo užsakytų modernių naikintuvų MS.406. Karo aviacijos viršininko nurodymu 1939 m. spalio 3 d. verslininkas, buvęs Penktosios eskadrilės vadas majoras J. Pyragius išsiaiškino preliminarias sąlygas, kuriomis vokiečiai būtų sutikę parduoti Bf-109E-3: kaina 178.000 reichsmarkių, plius dvi patrankėlės – 40.000 Šveicarijos frankų. Mokėti galima pusę – valiuta, pusę – lizingu; 25% – užsakant, 25% – priėmus ir 50% – per 6 mėnesius nuo lėktuvų gavimo. Pristatymo terminas – 9 mėnesiai. Nors pirkimo sąlygos buvo pripažintos palankiomis, tačiau Lietuvos vyriausybė, paralyžiuota karo įspūdžių ir sovietų spaudimo, apribojo bet kokius karinius pirkimus.[2]
Tūpimo metu buvo sulankstytas dvimentis propeleris „VDM“, variklis, fiuzeliažas. Karo aviacijos komisija pripažino, kad iš viso lėktuvo gali būti tinkami naudojimui tik prietaisai, kulkosvaidžiai ir radijo siųstuvas ir imtuvas. Internuotas Bf-109 liko aviacijos dirbtuvėse iki sovietinės okupacijos, kartu su kitais Lietuvoje internuotais lėktuvais.[2]
Modeliai redaguoti
Bf-109 Anton, Bf-109 Bruno, Bf-109 Caesar, Bf-109 V redaguoti
Bf-109 A gamyba, jai dar neprasidėjus, atšaukta dėl silpnos ginkluotės (du 7,92 mm MG 17 kulkosvaidžiai). Vietoj to buvo sukurtas Bf-109 V-4, kuriame tarp V forma išdėstytų cilindrų blokų įmontuotas trečias MG 17, šaudantis per propelerio ašį. Paskesniuose V-5, V-6 ir V-7 modeliuose naudotas naujas Jumo 210B variklis.
Bf-109 B-0 buvo identiškas Bf-109 V-7 modeliui ir nebuvo gaminamas masiškai. Pirmasis Bf-109 lėktuvas gaminamas masiškai buvo Bf-109 B-1 su nauju Jumo 210D varikliu. Bf-109 B-2 buvo identiškas Bf-109 B-1, bet pritaikytas Jumo 210E varikliui (493 kW). Abi šios versijos buvo naudojamos Ispanijos pilietiniame kare, kur paaiškėjo, kad lėktuvo ginkluotė vis dar buvo nepakankama.
Bandymams buvo sukonstruotas Bf-109 V-8 modelis, kuriame du MG 17 kulkosvaidžiai buvo sumontuoti sparnuose. V-9 modelyje jie buvo pakeisti 20 mm MG FF patrankomis.
Bf-109 C-0 neserijiniame modelyje buvo montuojami keturi MG 17 kulkosvaidžiai, C-2 modelyje įmontuotas papildomas MG 17 kulkosvaidis lėktuvo priekyje, C-3 turėjo po vieną 20 mm MG FF patranką kiekviename sparne, tačiau buvo sukurtas tik prototipas.
Bf-109 V-10 buvo identiškas V-8, išskyrus naują Jumo 210Ga variklį (vėliau pagamintuose V-10 buvo montuojami Daimler-Benz DB600A varikliai). V-11, V-12 ir V-13 pagaminti naudojant Bf-109 B korpusą ir montuojant DB600A variklį. DB600A buvo pripažintas kaip nepatikimas ir jo atsisakyta, tačiau greitai pasirodė naujas DB601A.
Bf-109 Dora redaguoti
Bf-109 D modelis buvo sukurtas pagal Bf-109 V-10 ir V-13 prototipus ir naudojamas prieš Antrajį Pasaulinį karą, išskyrus kelis naktinių naikintuvų (vok. Nachtjäger) dalinius, kuriuose keli šie lėktuvai naudoti iki 1940 m. pradžios.
- Bf-109 D-0, D-1 turėjo keturis MG 17 kulkosvaidžius (du sparnuose, du po kapotu, virš variklio).
- Bf-109 D-2 turėjo du MG 17 kulkosvaidžius sparnuose.
- Bf-109 D-3 turėjo dvi MG FF 20 mm patrankas sparnuose.
.jpg)
Bf-109 Emil redaguoti
- Bf-109 E-0 – ikiserijinis lėktuvas. Variklis: DB601A1. Ginkluotė: keturi 7,92 mm kulkosvaidžiai (MG 17) sparnuose.
- Bf-109 E-1 – serijinė modifikacija. Pirmosios partijos lėktuvai turėjo du 7,92 mm kulkosvaidžius (MG 17) sparnuose. Kitos partijos turėjo du 7,92 mm kulkosvaidžius (MG 17) ir dvi sparnuose montuojamas 20 mm patrankas (MG FF).
- Bf-109 E-1/B – naikintuvas-bombonešis. Bf-109 E-1 su laikikliais bomboms iki 250 kg.
- Bf-109 E-2 – keturi 7,92 mm kulkosvaidžiai (MG 17) ir viena MG FF 20 mm patranka propelerio ašyje. Projektas atmestas, gamyba nepradėta.
- Bf-109 E-3 – serijinė modifikacija. Dalyvavo Mūšyje dėl Britanijos. Ginkluotė: du 7,92 mm kulkosvaidžiai (MG 17) ir dvi 20 mm patrankos (MG FF) sparnuose.
- Bf-109 E-3a – eksportui skirtas modelis. Jame nebuvo dalių, kurias buvo norima išlaikyti paslaptyje.
Bf-109 E-4 redaguoti
- Bf-109 E-4 – patobulinta piloto apsauga, sparnuose įmontuotos naujos patrankos MG FF/M, kurios šaudė sprogstančiais 20 mm sviediniais, variklis kaip E-1. Dalyvavo Mūšyje dėl Britanijos. Ginkluotė: du 7,92 mm kulkosvaidžiai (MG 17) ir dvi 20 mm patrankos (MG FF/M) sparnuose.
- Bf-109 E-4/B – naikintuvas-bombonešis. Jau pirmaisiais karo su Sovietų Sąjunga mėnesiais paaiškėjo, kad Bf-109 E labai nusileido sovietų naikintuvams dėl mažo greičio ir nepakankamo manevringumo. Norėdami pagerinti situaciją, kai kurie Luftwaffe daliniai pradėjo skubiai keisti Bf-109 E į naujus Bf-109 °F. Likusieji Bf-109 E-4 buvo perdaryti į Bf-109 E-4/B naikintuvus-bombonešius, sumontuojant bombų laikiklius. Ginkluotė: du 7,92 mm kulkosvaidžiai (MG 17), dvi 20 mm patrankos (MG FF/M) sparnuose ir iki 250 kg bombų.
- Bf-109 E-4/N – Bf-109 E-4 su DB601N varikliu.
- Bf-109 E-4/BN – Bf-109 E-4/N perdarytas į naikintuvą-bombonešį.
- Bf-019 E-4/Trop – modelis pritaikytas naudoti atogrąžose (įmontuotas smėlio filtras).
Bf-109 E-5, Bf-109 E-6 redaguoti
- Bf-019 E-5 – žvalgybinė lėktuvo versija, sukurta E-3 pagrindu, su dviem MG 17 kulkosvaidžiais ir fotoaparatu RB 21/18, įmontuotu korpuse už piloto kabinos.
- Bf-019 E-6 – žvalgybinė lėktuvo versija, sukurta E-4/N pagrindu, su keturiais MG 17 kulkosvaidžiais ir fotoaparatu.
Bf-109 E-7 redaguoti
- Bf-109 E-7 – naikintuvas-bombonešis. Dėl mažų degalų atsargų ankstesni Bf-109 modeliai negalėdavo nuskristi daugiau nei 480 km. Bf-109 E-7 turėjo laikiklį, ant kurio buvo galima pakabinti iki 250 kg bombų arba 300 l talpos baką.
- Bf-109 E-7/N – Bf-109 E-7 su DB601N varikliu.
- Bf-109 E-7/NZ – naikintuvas su DB601N varikliu su papildoma didelio aukščio azoto oksido įpurškimo sistema GM-1. Ją buvo galima naudoti tik didesniame nei 6 500 m aukštyje. Ginkluotė: du 7,92 mm kulkosvaidžiai(MG 17) ir dvi 20 mm patrankos (MG FF) sparnuose.
Bf-109 E-8, Bf-109 E-9 redaguoti
- Bf-109 E-8 – Bf-109 E/1 su E/7 numetamų degalų bakų sistema (300 l).
- Bf-109 E-8 – Bf-109 E-7/N pritaikytas žvalgybai, numetamas degalų bakas, Rb 50/30 fotoaparatas.
Bf-109 Träger redaguoti
1932 m. Vokietijos karinės jūrų pajėgos, nusižiūrėjusios idėją iš britų ir japonų nusprendė pastatyti lėktuvnešį Graf Zeppelin. 10 Bf-109 E/3 buvo modifikuoti į Bf-109 T-0, pridedant uodegos kablį lyno užkabinimui leidimosi metu, pailginant sparnus iki 11,08 m, sustiprinant konstrukciją, šiek tiek praplatinant priekinę važiuoklę ir pritaikant lėktuvą lėktuvnešio katapultai.
Tęsiant bandymus, sukurtas Bf-109 T-1 su DB601N varikliu ir dviem MG 17 7,92 mm kulkosvaidžiais ant variklio ir dviem MG FF/M patrankomis sparnuose. Buvo užsakyta pagaminti 70 Bf-109 T-1 Fieseler gamykloje, tačiau, pagaminus septynis lėktuvus, projektas buvo nutrauktas. Likę 63 lėktuvai pagaminti be lėktuvnešiui reikiamos įrangos ir pavadinti Bf-109 T-2, o septyni pagaminti Bf-109 T-1 lėktuvai perdaryti į Bf-109 T-2. Visi Bf-109 T-2 buvo naudojami Norvegijoje.
Charakterisitkos redaguoti
Nuorodos redaguoti
Išnašos redaguoti
- ↑ http://ww2f.com/threads/cost-of-ww2-weapons.20291/
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Ramoška, G, Internuotas Me. 109, Plieno Sparnai Nr. 5 1998 m,