Antonov An-24

(Nukreipta iš puslapio An-24)
Antonov An-24
Tipas Keleivinis ir transportinis lėktuvas
NATO kodas Coke
Gamintojas Antonov
Gamybos metai 1959-1979
Pirmas skrydis 1959 m. spalio 29 d.
Pradėtas naudoti 1962 m.
Pagaminta vnt. 1285 (neskaičiuojant Y-7)

An-24 (rus. Ан-24, pagal NATO kodifikaciją Coke) – Antonov konstruktorių biure sukurtas keleivinis trumpų ir vidutinių nuotolių lėktuvas, gamintas buvusioje SSRS nuo 1959 iki 1979. Tai – dvimotoris turbosraigtinis aukštasparnis monoplanas tiesiais sparnais ir vieno kylio uodega. Naudojamas tiek civilinėje, tiek karinėje aviacijoje.

Jo pagrindu SSRS buvo sukurtos modifikacijos An-26, An-30, An-32, aštuntoto dešimtmečio pradžioje nesėkmingai mėginta sukurti reaktyvinį variantą An-50. XXI a. pradžioje Kinijoje sukurtas modernizuotas variantas Xian MA60.

Lėktuvo gamyba ir eksploatacija redaguoti

An-24 pradėtas projektuoti 1958 m. Šis lėktuvas turėjo pakeisti senstančius Li-2 ir Il-14. Pirmajam skrydžiui pakilo 1959 m. spalio 20 d. Serijinė gamyba prasidėjo 1962 m. pradžioje Kijeve, o rugsėjo mėn. juo pirmą kartą skrido keleiviai. 1962 m. spalio 31 d. An-24 pradėjo skraidyti maršrutu Kijevas-Chersonas.

SSRS ir Kinijoje buvo pagaminta 1367 vnt. tokių lėktuvų, iš kurių XXI a. trečiame dešimtmetyje daugiau nei 300 buvo eksploatuojami daugiausia NVS ir Afrikos šalyse. An-24 buvo gaminami Kijevo (pagaminti 985 vnt.), Irkutsko (197 vnt.) ir Ulan-Udės (180 vnt.) aviacijos gamyklose bei Kinijoje, įmonėje „Xi’an Aircraft Industrial Corporation“ (pavadinimu Y-7).

Lėktuvas eksportuotas į 40 pasaulio šalių (daugiausia Angolą, Afganistaną, Bulgariją, Čekoslovakiją, Gvinėją, Bisau Gvinėją, Indiją, Jemeną, Jugoslaviją, Kambodžą, KLDR, Kubą. Libaną, Malį, Mongoliją, Lenkiją, Rumuniją, Siriją, Vengriją, VDR).

Lietuvoje šiuos lėktuvus eksploatavo „Lietuvos avialinijos" (1991–1996 m., 4 vnt.) ir Karinės oro pajėgos (1991–2015 m.).

Gamyba redaguoti

Viso gamyba (be Y-7) 1979 1978 1977 1976 1975 1974 1973 1972 1971 1970 1969 1968 1967 1966 1965 1964 1963 1962 1961 1960 1959
1285 1 2 15 25 45 88 83 82 91 135 136 158 166 112 62 44 25 9 1 4 1

Techniniai duomenys redaguoti

 
An-24 pilotų kabina
  • Įgula: 3 žm.
  • Keleivių skaičius: 32
  • Ilgis: 23,53 m
  • Aukštis: 8,32 m
  • Sparnų mojis: 29,20 m
  • Sparnų plotas: 74,98 m²
  • Svoris
    • tuščio: 13 300 kg
    • kilimo: 19 200 kg
  • Kuro bakų talpa: 3 950 kg
  • Variklių galia: 2 turbosraigtiniai varikliai Ivchenko AI-24A po 1990 kW (2550 AG) galios
  • Sraigtas: keturmentis АВ-72Т
  • Sraigto diametras: 3,90 m
  • Planerio skraidymo resursas: 65000 valandų.

Skrydžio charakteristikos redaguoti

 
Orlaivis Kyjivo aviacijos institute. Matomas fiuzeliažo konstruktyvas.
  • Greičiai:
    • maksimalus: 540 km/h
    • kreserinis: 420 km/h
    • smukos: 191 km/h
  • Kilimo greitis: 15 m/sek.
  • Skrydžio nuotolis: 2 820 km
  • Skrydžio lubos: 9 100 m
  • Reikalingas pakilimo-nusileidimo tako ilgis:
    • pakilimui:
      • užsparniai 15 laipsnių padėtyje: 850 m
      • užsparniai 5 laipsnių padėtyje: 1000 m
    • tūpimui (tūpimo masei esant 20 000 kg): 580 m

Papildoma informacija redaguoti

 
1969 m. išleistas VDR pašto ženklas su An-24
  • 1970 m. spalio 15 d. tėvas ir sūnus Pranas ir Algirdas Brazinskai užgrobė „Aeroflot“ keleivinį lėktuvą An-24, skridusį iš Batumio į Suchumį ir privertė skristi į Turkiją. Lėktuve įvyko susišaudymas, 3 įgulos nariai buvo sužeisti, o stiuardesė Nadežda Kurčenko žuvo.
  • Iki 2009 m. avarijose sudužo 142 lėktuvai An-24, žuvo 1940 žmonių. Pagal sudužusių lėktuvų skaičių (virš 10 proc.) šis modelis pirmauja tarp visų tarybinių lėktuvų. Tiesa, pagrindinės avarijų priežastys – prasta lėktuvų priežiūra ir nekvalifikuoti ekipažo veiksmai.
  • 1982 metais šiuo lėktuvu lakūnės-bandytojos Marinos Popovič vadovaujama moterų įgula pasiekė 71 pasaulio rekordą.
  • Karo Afganistane metais buvo naudojamos karinės An-24 modifikacijos.

Nuorodos redaguoti