Albatros C.III
Tipas Žvalgybinis,
lengvasis bombonešis
Gamintojas Albatros Flugzeugwerke
Gamybos metai 1915
Baigtas naudoti XX a. ketvirtas dešimtmetis
Būsena Nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai Vokietijos Imperijos KOP - Luftstreitkräfte
Austrijos-Vengrijos KOP
Bulgarijos Karalystės KOP
Latvijos KOP
Lietuvos Karo aviacija
Lenkijos KOP
Osmanų Imperijos KOP
Suomijos KOP
Pagaminta vnt. 2271 + 5
Variantai C.IV
W2

Albatros C.III buvo Vokietijos imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metu gamintas dvivietis bendrosios paskirties biplanas, kurį sukūrė Vokietijos Imperijos įmonė „Albatros Flugzeugwerke“. Albatros C.III buvo labai sėkminga ištobulinta orlaivio Albatros C.I modifikacija; jos buvo pagaminta daugiausiai iš visų C tipo Albatros orlaivių. Po karo orlaivis naudotas ir Lietuvos karo aviacijoje.

Konstrukcija ir gamyba redaguoti

 
Albatros C.III brėžiniai

Kaip ir pirmtakas Albatros C.I, modelis C.III buvo mišrios, daugiausiai medinės konstrukcijos, korpusas dengtas fanera, sparnai aptraukti drobe. Pagrindinis skirtumas nuo pirmtako – pusapvalis vertikalus stabilizatorius, vietoje trikampio C.I. Tokia stabilizatoriaus forma suteikė geresnes valdymo charakteristikas.

Į C.III buvo montuojami 110 kW (150 AG) galios Benz Bz. III arba 120 kW (160 AG) galios Mercedes D.III vienaeiliai 6 cilindrų varikliai. Kaip ir daugelyje to meto dviviečių lėktuvų, cilindrų galvutės išsikišdavo virš lėktuvo fiuzeliažo, o išmetamųjų dujų kolektorius ir išmetimo vamzdis buvo išvesti virš viršutinio sparno, taip smarkiai apribojant matomumą pilotui.

 
Albatros C.III nosis, su virš sparno iškeltu išmetimo vamzdžiu ir už propelerio montuojamu kulkosvaidžiu

Iš pradžių C.III buvo ginkluotas tik žvalgo kulkosvaidžiu, tačiau jau 1916 m. pradžioje buvo nustatyta, kad be ženklaus poveikio skrydžio charakteristikoms jame galima montuoti su propeleriu sinchronizuotą piloto kulkosvaidį.[1] Taip šalia variklio cilindrų galvučių buvo pradėtas montuoti su propeleriu sinchronizuotas vienas 7,92 mm kalibro LMG 08/15 kulkosvaidis. C.III tapo pirmuoju vokišku karo lėktuvu su tokia įranga.

Antroji orlaivio kabina buvo skirta žvalgui-bombarduotojui, ginkluotam ant žiedo sukiojamu vienu 7,92 mm kalibro Parabellum LMG14 kulkosvaidžiu. Lėktuvas taip pat galėjo vežti iki 90 kg aviacinių bombų, sudėtų į keturis vertikalius dėklus fiuzeliaže tarp pilotų kabinų ar pakabintų ant išorinių laikiklių.[2]

Eksploatacija redaguoti

Albatros C.III buvo plačios paskirties orlaivis, naudotas žvalgybos ir ugnies koregavimo, fotožvalgybos, bombardavimo ir bombonešių palydos misijose. Pirmieji 12 orlaivių panaudoti fronte 1915 m. gruodžio mėnesį.[3] Vienu metu daugiausiai C.III – 354 vnt. Vokietijos Luftstreitkräfte naudojo 1916 m. rugpjūčio mėn.[4] 1917 m viduryje fronto daliniuose C.III buvo beveik nebelikę, nors orlaiviai buvo gaminami dar ir 1918 m. bei naudojami mokymams.[3] Iš viso buvo užsakytas 2271 orlaivis.[4]

Pirmojo Pasaulinio karo metais Albatros C.III orlaivius gamino Vokietijos įmonės „Albatros Flugzeugwerke“, taip pat „Deutsche Flugzeugwerke“, „Hansa-Brandenburg“, „Linke-Hofmann“, „LVG“ ir „Siemens-Schuckert“.

1916 m. 26 vnt. C.III, įskaitant 8 mokymui skirtus variantus, buvo eksportuoti į Bulgariją. Pagal Neuilly-sur-Seine sutarties sąlygas 1920 m. jie buvo sunaikinti. Keletas orlaivių, naudotų Rytų fronte, buvo užgrobti ir naudoti Rusijos Imperijos armijoje.[1]

 
Apvirtęs Austrijos-Vengrijos Albatros C. III, apie 1917 m.

Albatros C.III ir jo analogai redaguoti

1917 m. Vakarų Fronte naudotų moderniausių to meto naikintuvų techniniai duomenys:

Pavadinimas Valstybė-gamintoja Variklio galia Maksimalus greitis Maksimaus svoris Ginkluotė Maksimalus skrydžio aukštis
Kulkosvaidžių, vnt. Bombų, kg.
Albatros C.III Vokietijos imperija 160 AG 140 km/h 1353 kg 2 90 kg 3350 kg
RAF F.E.2 Jungtinė Karalystė 160 AG 147 km/h 935 kg 1 235 kg 3353 m
R.A.F. R.E.8e Jungtinė Karalystė 150 AG 164 km/h 1302 kg 2 2 x 51 kg 4115 m
Nieuport 12 Prancūzija 110 AG 144 km/h 875 kg 1-2 - 4300 m
Roland C.II Vokietijos imperija 160 AG 160 km/h 1340 kg 2 4 x 12,5 kg 4500 m
Sopwith 1½ Strutter Jungtinė Karalystė 130 AG 164 km/h 975 kg 2 4 x 30 kg 3960 m

C.III buvo plačiai naudojamas ir konfliktuose po I Pasaulinio karo – nuo 1920 m. pavasario Nepriklausomybės karuose Lietuva naudojo 12 tokių orlaivių,[5] Lenkija, kovose su Lietuva, bolševikais, Ukraina, nuo 1919 m. – 15 vnt.,[6] kai kurių šaltinių teigimu – 49 vnt., iš kurių 38 vnt. buvo įsigyti, kiti – užgrobti iš vokiečių 1918 m. lapkričio 14–15 d. Varšuvoje ir 1919 m. pradžioje Poznanėje Didžiosios Lenkijos sukilimo metu.[7]

Po karo, 1926–1927 m. iš išlikusių dalių Bulgarijos valstybinis aviacijos fabrikas (DAR) pagamino 12 nelicencinių C.III kopijų, kurių indeksas buvo DAR-2.[8][9][10] 1927–1928 m. Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pagamintos trys nelicencinės Albatros C.III kopijos (1927 m. rugsėjo 6 d. – lietuviškas gamyklinis Nr. 20, 1927 m. rugsėjo 16 d. – Nr. 21, 1928 m. vasario 7 d. – Nr. 25).[11]

Lietuvoje redaguoti

 
Albatros C.III. Ant liemens nupiešta raguota karvės galva, ant albumo lapo, po nuotrauka užrašyta „Ir verkė lakūnas karvę užmušęs“. Tūpdamas šiuo lėktuvu pilotas mirtinai sužeidė karvę. Fotografija iš Jurgiui Dobkevičiui priklausiusio albumo.

Iš Vokietijos kaip kontribucija gauti pirmieji 11 vnt. Albatros C.III Lietuvą geležinkeliu pasiekė 1920 m. kovo 17 d.[5] Šie orlaiviai buvo nepilnai sukomplektuoti: vokiečiai, perduodami orlaivius, nuėmė kai kuriuos prietaisus, dalis.[5] Vėliau buvo įsigytas dar vienas (gamyklinis Nr. 793), kuris neskraidė, o buvo panaudotas atsarginėms dalims. Apskaitos dokumentuose lėktuvo tipo pvadinimas buvo trumpinamas į "Alb C.III".

Lietuvos karo aviacijoje Albatros C.III buvo padalinti tarp Oro (kovinės) eskadrilės ir Mokomosios eskadrilių.[5] 1921 m. Oro (kovinę) eskadrilę išskaidžius į Pirmąją ir Antrąją, Albatros C.III buvo perduoti Antrajai.

 
1920 m. tūpimo metu apsivertęs Lietuvos karo aviacijos Albatros C.III (Nr. 15298/17)

Nepriklausomybės kovų metu C.III buvo naudojamas žvalgybos ir bombardavimo misijoms, taip pat pradinį apmokymą baigusių pilotų lavinimuisi. Albatros C.III buvo antras gausiausiai Nepriklausomybės kovose naudotas Lietuvos karo aviacijos orlaivis (po LVG C.VI). Iš viso šio karinio konflikto mūšiuose dalyvavo šeši Albatros C.III (gamykliniai Nr. 4171, 5081, 5084, 5086, 15298, 15292).[12]

Nepriklausomybės kovų laikotarpiu karo veiksmų metu buvo sunaikinti du Lietuvos karo aviacijos C.III. Albatros C.III (gamyklinis numeris 4171), 1920 m. spalio 3 d.sugędus varikliui nusileidęs priešo užnugaryje, buvo pačių lakūnų Vytauto Jablonskio ir Juozo Šabanavičiaus sudegintas. 1920 m. spalio 3 d. Antano Gustaičio pilotuojamas Albatros C.III (gamyklinis numeris 5056) perkrautas bombų, sudužo kildamas iš Aleksoto aerodromo; pliotas bei žvagas J. Virbickas atsipirko lengvais sužeidimais.[5][13]

Vieną Albatros C.III 1921 m. rugpjūčio 27 d. metų pradžioje laisvai samdomas kilmės lakūnas Mickevičius pagrobė ir nuvarė į Lenkijos okupuotą Vilnių;[14] kartu pabėgo ir vienas lenkų kilmės civilis aviacijos tarnautojas.[15]

Pilotų lavinimuisi Albatros C.III buvo naudojamas iki trečiojo dešimtmečio pabaigos. Dėl šios priežasties Albatros C.III tapo vienu daugiausiai avarijų patyrusių Lietuvos karo aviacijos orlaivių – daugiau avarijų atsitiko tik su Halberstadt CL.IV.[5] Priešingai nuo šio modelio, Albatros C.III avarijose žuvusių pilotų skaičius yra mažesnis, nes dėl mažesnio skridimo greičio, mažesnės sparnų apkrovos ir didesnių matmenų, jie buvo lengviau suvaldomi.

Paskutinieji du Karo aviacijos Albatros C.III (Nr. 5081 ir Nr. 5082) buvo nurašyti 1938 m. ir Gaižiūnų poligone panaudoti kaip taikiniai bombonešių pilotų mokymui.[16]

Operatoriai redaguoti

  Austrija-Vengrija
 
Sudužęs Vokietijos Imperijos Albatros C.III
  Bulgarija (Bulgarijos Karalystė)
  • Bulgarijos karališkosios karinės oro pajėgos (įskaitant iki 12 DAR-2)
  Latvija
  • Latvijos karinės oro pajėgos
  Lietuva
  Lenkija
  • Lenkijos karinės oro pajėgos (15 vnt.)
  Turkija (Osmanų Imperija)
  Suomija
  • Suomijos karinės oro pajėgos
  Vokietijos imperija
  Vokietija (Vokietijos Respublika)

Variantai redaguoti

 
Albatros C.III modifikacija Albatros W.2C
  • W.2 - Hidroplanas su dviem plūdėmis, modifikuotais spyriais tarp kabinos ir viršutinio sparno, gerokai didesne vairo plunksna, į kurį buvo montuojamas Mercedes D.II variklis, ginkluotas Parabellum MG14 kulkosvaidžiu stebėtojo kabinoje. 1916 m. birželio mėn. pagamintas vienintelis egzempliorius.

Techninės charakteristikos redaguoti

Tipas Lengvasis bombonešis
Žvalgybinis
Ekipažas 2
Keleivinės vietos
Ilgis
Aukštis 3,07 m. su Benz Bz.III varikliu
3,20 m su Mercedes D.III varikliu
Sparnų ilgis 11,70 m
Sparnų tipas Biplanas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 36,91 m²
Tuščioji masė 830 kg
Pilnoji masė 1343 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) Argus As III
Benz Bz.III
Mercedes D.III
Traukos jėga
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 145 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 3350 m
Skrydžio nuotolis
Kovinis skrydžio nuotolis 490 km
Kilimo greitis Į 1000 m per 9 min
Į 3000 m per 35 min.
Kuro atsargos Skrydžio trukmė: 4 val.
krydžio trukmė


Literatūra redaguoti

  • (RU) Albatros C.III, http://www.airwar.ru/enc/other1/albc3.html
  • (EN) Bernád, Dénes (July–August 2001). „Balkan Birds: Thirty-Five Years of Bulgarian Aircraft Production“. Air Enthusiast (94): 18–30. ISSN 0143-5450
  • (PL) Chołoniewski, Krzysztof, Bączkowski, Wiesław: Samoloty wojskowe obcych konstrukcji 1918-1939 – Tomik 1. Warszawa: Wydawnictwo Komunikacji i Łączności, 1987. ISBN 83-206-0566-0.
  • (EN) Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-17-0.
  • (PL) Kaczkowski, Ryszard: Albatros C-III. „Skrzydlata Polska”. 9/1971, 28 lutego 1971. Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności. ISSN 0137-866X. OCLC 839207783
  • (EN) Klaauw, Bart van der (March–April 1999). „Unexpected Windfalls: Accidentally or Deliberately, More than 100 Aircraft 'arrived' in Dutch Territory During the Great War“. Air Enthusiast (80): 54–59. ISSN 0143-5450.
  • (LT) Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrilė (Įkūrimo dvidešimtmečiui). Pasakoja Jonas Mikėnas, "Plieno sparnai" Nr. 1, 1992 m.
  • (PL) Morgała, Andrzej: Samoloty wojskowe w Polsce 1918-1924. Warszawa: Lampart, 1997. ISBN 83-86776-34-X.
  • (DE) Nemsch, Volker: Die Fliegerei des Ersten Weltkrieges. Germany: QAU, 2003. ISBN 3-930571-71-4.
  • (LT) Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno Sparnai.
  • (LT) Steikūnas, J., Paskutinis Albatrosų skridimas, Lietuvos Sparnai 1938-10, Plieno sparnai, https://plienosparnai.lt/page.php?42
  • (LT) Peseckas, V., Pabėgimas pas priešą, Plieno Sparnai 1971 m., Nr. 2-3.
  • (LT) Ramoška G., Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno Sparnai Nr. 4.
  • (LT) Ramoška, G., Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno Sparnai Nr. 2, 1994 m.
  • (LT) Ramoška, G., Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr. 1 1992 m.
  • (DE) Sharpe, Michael, Lüdeke, Alexander: Doppeldecker, Dreifachdecker & Wasserflugzeuge, Gondrom, Bindlach 2001, ISBN 3-8112-1872-7

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Albatros C.III, http://www.airwar.ru/enc/other1/albc3.html
  2. Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions, 11,13,18
  3. 3,0 3,1 Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions, p. 3
  4. 4,0 4,1 Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions, p. 28
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 Ramoška, G., Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr.1 1992 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  6. Morgała, Andrzej (1997). Samoloty wojskowe w Polsce 1918–1924, Warsaw: Lampart. p. 18–20.
  7. Morgała, Andrzej: Samoloty wojskowe w Polsce 1918-1924. Warszawa: Lampart, 1997, p. 18-20
  8. Bernád, Dénes (July–August 2001). „Balkan Birds: Thirty-Five Years of Bulgarian Aircraft Production“. Air Enthusiast (94): p. 24-25
  9. Y. Milanov: Aviation in Bulgaria in the Wars from 1912 to 1945, Vol. I. Sveti Gueorgui Pobedonosetz, Sofia, 1995
  10. Nedialkov, Dimitar. „Air Power of the Kingdom of Bulgaria. Part III“, Fark OOD, Sofia, 2001. p.4, 20-21, 59.
  11. Ramoška G., Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno Sparnai Nr.4, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
  12. Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno Sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?99
  13. Ramoška, G., Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno Sparnai Nr. 2, 1994 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?129
  14. Peseckas, V., Pabėgimas pas priešą, Plieno Sparnai 1971 m., Nr. 2-3.
  15. Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrilė (Įkūrimo dvidešimtmečiui). Pasakoja Jonas Mikėnas, "Plieno sparnai" Nr. 1, 1992 m.
  16. Steikūnas, J., Paskutinis Albatrosų skridimas, Lietuvos Sparnai 1938-10, Plieno sparnai, https://plienosparnai.lt/page.php?42