Martinsyde Buzzard

F.4 Buzzard
Tipas Dvisparnis naikintuvas
Gamintojas Martin & Handasyde
Kūrėjas George Handasyde
Gamybos metai 1918-1922
Pirmas skrydis 1918 m. birželio mėn.
Baigtas naudoti XX a. 4 dešimtmetis
Būsena Nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai Airijos KOP
Belgiojos KOP
Bolivijos KOP
Didžiosios Britanijos karališkosios KOP
Ispanijos Respublikos KOP
Japonijos imperatoriškosios KOP
Kanados KOP
- Latvijos KOP
Lietuvos karo aviacija
Lenkijos KOP
Portugalijos KOP
Sovietų Rusijos KOP
Suomijos KOP
Pagaminta vnt. 370+[1]
Vieneto kaina 295 000 auksinų (1921 m. kaina Lietuvos karo aviacijai)

Martinsyde F.4 Buzzard buvo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Karališkosioms oro pajėgoms (RAF) kurtas galingas ir greitas dvisparnis naikintuvas. Karui pasibaigus tokio naikintuvo poreikio nebeliko. Iš viso buvo pagaminta daugiau nei 370 vienetų, daugelis jų eksportuota. „Buzzard“ pasižymėjo dideliu greičiu, buvo vienas greičiausių orlaivių, sukurtų per Pirmąjį pasaulinį karą.[2] Po karo du tokius orlaivius įsigijo Lietuvos karo aviacija.

Projektavimas ir tobulinimas

redaguoti

1917 m. „Martinsyde“ įmonės inžinierius George’as Handasyde sukūrė Martinsyde F.3 – vienenvietį naikintuvą biplaną su „Rolls-Royce“ Falcon V-12 varikliu. Prototipą savo lėšomis pagamino ir prieš 1917 m. spalio mėn.[3] Bruklando aerodrome išbandė Martinsyde įmonė. 1917 m. britų Karališkosios oro pajėgos (angl. RAF) užsakė šešis vientus. Pirmasis pakilo tų pačių metų lapkritį. orlaivio bandymų rezultatai buvo įspūdingi: pasiektas maksimalų 142 mylių per valandą greitis (229 km / h).[4] Oficialioje ataskaitoje tai buvo pavadinta „didelė pažanga oro žvalgybos srityje“.[5]

1917 m. pabaigoje buvo užsakyti šeši priešserijiniai orlaiviai ir 150 naikintuvų.[6] Netrukus paaiškėjo, kad orlaiviui numatyti „Falcon“ varikliai buvo reikalingi naikintuvų Bristol F.2 gamybai ir naujam orlaiviui gauti „Falcon“ variklių buvo sudėtinga.[7]

Šios problemos sprendimui „Martinsyde“ perdirbo naikintuvą, pritaikė jį 300 AG (224 kW) „Hispano-Suiza 8“ varikliui. F.4 Buzzard, kaip ir „F.3“, buvo vienavietis biplanas, varomas traukiančio propelerio, kurį suko vandeniu aušinamas variklis. Lyginant su F.3, jo sparnai buvo žemesni, piloto kabina buvo persumta kiek labiau atgal.

F.4 prototipas buvo išbandytas 1918 m. birželio mėn. Bandymų metu užfiksuotos puikios dinaminės charakteristikos, orlaivis buvo lengvai valdomas, manevringas, taip pat labai greitas.[8]

RAF užsakė 1 450 orlaivių, kuriuos pagaminti turėjo „Martinsyde“, taip pat „Boulton & Paul Ltd“, „Hooper & Co“ ir „Standard Motor Company“. Užsakymus pateikti planavo ir Prancūzijos karinės oro pajėgos (pranc. Aéronautique Militaire), Jungtinėse Amerikos Valstijose šios šalies kariuomenei planuota pagaminti dar 1 500 lėktuvų.[9]

RAF pirmus orlaivius gavo paliaubų sutarties tarp sąjungininkų ir Vokietijos pasirašymo išvakarėse. Pasibaigus karo veiksmams, RAF nurodė, kad Martinsyde pateiktų tik pagamintus orlaivius. Visi kiti užsakymai buvo atšaukti. Pokario metais RAF atsisakė naudoti „Buzzard“ ir, nepaisant prastesnių rezultatų, pirmenybę teikė pigesniam Sopwith Snipe.[10]

Karui pasibaigus "Martinsyde" toliau tobulino "Buzzard" modelį. Tam iš RAF atpirko perteklinius orlaivius ir jų pagrindu gamino dviviečius turistinius orlaivius ir hidroplanus. 1922 m., bankrutavus „Martinsyde“, šiuos orlaivius įsigijo "Aircraft Disposal Company", kuri keletą metų toliau kūrė ir pardavinėjo įvairius F.4 variantus.[11]

Eksploatacijos istorija

redaguoti
 
Martinsyde ADC.1, reg. Nr. G-EBKL“ nuo 1924 m. lapkričio iki 1930 m. sausio mėn. naudotas oro lenktynėse

Karinė tarnyba: keturi iš šešių pagamintų Martinsyde F.3 1918 m. buvo perduoti Britanijos gynybos (angl. Home Defence) eskadrilėms. Du iš jų naudoti RAF 39-ojoje eskadrilėje (1918 m. liepos 8 d. duomenimis),[5] vienas buvo naudojamas 141-ojoje eksadrilėje.[12] Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos RAF gavo 57 vnt. F.4 Buzzard, tačiau jie nespėjo pasiekti kovinių eskadrilių.

1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje dalyvavusi Didžiosios Britanijos delegacija du „Buzzard“ naudojo kaip greituosius ryšių orlaivius.

Po karo keletas „Buzzard“ buvo eksploatuojami D. Britanijos Centrinėje skraidymo mokykloje.[13][14]

 
Latvijos KOP Martinsyde ADC.1

Martinsyde’ui sekėsi parduoti Buzzard į užsienio šalis. Vienviečius ir dviviečius modelius įsigijo Lietuvos (2 orlaiviai), Ispanijos (30 orlaivių), Suomijos (15 orlaivių), Sovietų Rusijos (100 lėktuvų) karinės oro pajėgos.[15]

Kai kurie iš šių orlaivių buvo eksploatuojami labai ilgai – šeši ispanų „Buzzard’ai“ buvo naudoti net Ispanijos pilietinio karo pradžioje.

Po Martinsyde bankroto, orlaivius prėmusi "Aircraft Disposal Company" pagamino aštuonis „Buzzard’us“ su Jaguar varikliais ir juos pardavė Latvijos KOP. Bent vienas jų (Nr. H7753) buvo eksploatuojamas iki 1937 m liepos 13 d., kai atliekant akrobatikos figūrą subyrėjo ore.[16]

Daug Martinsyde orlaivių įsigijo civiliai savininkai, kurie juos perdirbo į kelioninius, lenktyinius, tyrimų lėktuvus ir netgi naudojo ruonių paieškoms Niufaundlande.[17]

Lietuvoje

redaguoti
 
Abu Lietuvos Karo aviacijos Martinsyde F.4 Buzzard, 1921 m.

Lietuvos karo aviacija, ieškodama modernių naikintuvų, 1921 m. nusprendė įsigyti Martinsyde F-4. Vyriausybė šių naikintuvų įsigijimui skyrė 500 000 auksinų. Į Londoną sandorio sutvarkyti atvykęs 1-osios eskadrilės vadas ltn. Jurgis Dobkevičius buvo informuotas, kad galutinė sandėrio kaina yra 590 000 auksinų. Šiam skirtumui padengti buvo panaudotos ir Amerikos lietuvių paaukotos lėšos.[18]

Lėktuvai (gamykliniai Nr. 4306 ir 4310) į Lietuvą buvo atgabenti 1921 m. pabaigoje ir aukotojų garbei buvo pavadinti „Amerikiečiu“ ir „Amerikiete“. Iki 1929 m. jie buvo naudojami kaip naikintuvai, o vėliau kaip mokomieji lėktuvai Mokomojoje eskadrilėje.[19]

Martinsyde F-4 Nr. 4310 nurašytas 1932 m. gruodį, o Nr. 4306 – 1936 m.[19]

Variantai

redaguoti
F.3
 
Lietuvos karo aviacijos Martinsyde F.4 Buzzard "Amerikietis"
Vienvietis naikintuvas biplanas su Rolls-Royce Falcon varikliu. Pagaminta 7 vnt.[12]
F.4 Buzzard
Vienvietis naikintuvas biplanas su 300 AG (220 kW) Hispano-Suiza 8 varikliu. Pagrindinis gamintas modelis.
F.4 Buzzard 1a
Nepriklausomų oro pajėgų tolimojo nuotolio naikintuvas. Pagaminti 3 vnt.[13]
F.4A
Pertekliniai F.4 „Buzzard“, paversti dviviečiais kelioniniais lėktuvais.
A.Mk I
 
Martinsyde F.6 keleivinis variantas
Pertekliniai F.4 „Buzzard“, paverstit dviviečiais tolimojo nuotolio orlaiviais. Didesni sparnai, „Rolls-Royce Falcon“ varikliai.[20]
AS. Mk I
A.Mk I modelis hidroplanas.
A.Mk II
A.Mk. I. versija su keturviečiu salonu, varoma „Hispano-Suiza“ arba „Falcon“ varikliu.[21]
F.6
 
Martinsyde ADC.1
Pertekliniai F.4 „Buzzard“, paversti keleiviniais orlaiviais su pakeistu sparnu ir važiuokle, kai kurie - pritaikyti kilimui nuo vandens (hidroplanai).[22]
A.D.C.1
Vienvietis naikintuvas, varomas 395 AG (295 kW) galios "Armstrong Siddeley Jaguarradialiniu stūmokliniu varikliu. Orlaivį sukūrė „Aircraft Disposal Company“.[23] Pagamintas vienas prototipas,[24] aštuoni serijinės gamybos lėktuvai buvo eksportuoti į Latviją .[15]
Nimbus Martinsyde
Vienas orlaivis, kuriame ADC sumontavo 300 AG (220 kW) galios ADC „Nimbus“ varikllį.[25]
AV 1
Vienas orlaivis, pagamintas variklių inžinieriui Amherstui Villiersui.
Raymor
Vienintelis pagaimintas A.Mk 1 tipo orlaivis,varomas 285 AG (220 kW) galios Rolls-Royce Falcon III variklio, modifikuotas transatlantinio skrydžio bandymui.

Naudotojai

redaguoti
   Airija
  • Airijos karinės oro pajėgos – eksploatavo vieną „Martinsyde A Mk. II“ (įsigytą 1921 m. lapkričio mėn., kaip galimybę Michaelui Collinsui greitai pabėgti atgal į Airiją, jei nutrūktų derybos dėl Anglijos ir Airijos sutarties) ir keturis „Martinsyde F.4“ naikintuvus.[14]
   Belgija
   Bolivija
  • Bolivijos karinės oro pajėgos
  Ispanija
  • Ispanijos Respublikos oro pajėgos – eksploatavo dvidešimt vienviečių ir dviviečių orlaivių.[15]
  • Ispanijos respublikonų karinis oro laivynas
  Japonija
  • Imperatoriškosios Japonijos kariuomenės oro pajėgos – vienas orlaivis.[14]
  Jungtinė Karalystė
  Kanada
  •  
    Latvijos KOP Martinsyde F.4 Buzzard vizitas Lietuvoje, 1926 m.
    Kanados karališkosios oro pajėgos – vienas Martinsyde F.6 buvo naudojamas 1922 m.[26]
   Latvija
  Lietuva
   Lenkija
  •  
    Suomijos KOP Martinsyde F.4 Buzzard (MA-24)
    Lenkijos karinės oro pajėgos – 1923–1926 m. eksploatavo vieną orlaivį. Jis buvo naudojamas kaip asmeninė oro pajėgų vado Włodzimierzo Zagórskio transporto priemonė,[28] nudažytas raudonomis ir baltomis juostomis.
   Portugalija
  Sovietų Sąjunga
  • Sovietų Sąjungos karinės oro pajėgos
   Suomija
  • Suomijos karinės oro pajėgos – 1923 m. Suomijos karinės oro pajėgos gavo vieną F.4, o 1927 m. – 14. Šie orlaiviai buvo eksploatuodami iki 1939 m. Vienas išlikęs orlaivis eksponuojamas Centriniame Suomijos aviacijos muziejuje šalia Helsinkio oro uosto.[29]

Techninės charakteristikos

redaguoti
 
Martinsyde ADC.1 piloto kabina

Ginkluotė

Šaltiniai

redaguoti

Išnašos

  1. Holmes, 2005. p 34.
  2. Bruce 1965, p.162. Note: "…one of the fastest then in existence. "
  3. Bruce Air International July 1977, p. 28.
  4. Mason 1992, p.118.
  5. 5,0 5,1 Bruce 1965, p. 160.
  6. Bruce Air International July 1977, p. 29.
  7. Bruce Air International July 1977, pp. 30–31.
  8. Bruce 1965, p.162.
  9. Bruce 1965, p. 164.
  10. Mason 1991, pp. 137–138.
  11. Bruce 1965, pp. 165–166.
  12. 12,0 12,1 Bruce Air International August 1977, p. 86.
  13. 13,0 13,1 Bruce 1965, p. 165.
  14. 14,0 14,1 14,2 14,3 Mason 1992, p. 138.
  15. 15,0 15,1 15,2 15,3 15,4 Green and Swanborough 1994, p. 364.
  16. 16,0 16,1 MARTINSYDE F.4 BUZZARD, http://latvianaviation.com/index.php?en/content/airforce/LAF_Mart_Buzzard.ssi Archyvuota kopija 2021-07-20 iš Wayback Machine projekto.
  17. Jackson 1988, pp. 28–34.
  18. Martinsyde F-4 "Buzzard", Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?1246
  19. 19,0 19,1 http://www.plienosparnai.lt/page.php?1246
  20. Jackson 1988, p. 28.
  21. Flight 17 August 1922, pp. 463–465.
  22. Donald 1997, p. 605.
  23. Flight 27 November 1924, pp. 742–745.
  24. Jackson 1988, p. 33.
  25. Flight 3 June 1926, pp. 315–317.
  26. Jackson 1988, p. 31.
  27. Vistakas 1985, p. 63.
  28. Bruce Air International September 1977, pp. 135–136.
  29. Suomen, Keski. „Ilmavoimien koneet vuodesta 1917 alkaen / Airplanes of FAF since 1917.“[neveikianti nuoroda] Ilmailumuseo (Aviation Museum of Central Finland). Nuoroda tikrinta 2008-11-25.

Literatūra

Nuorodos

redaguoti