Taip pat buvo įrengta arba numatyta keletas slaptų aerodromų - nusileidimo aikštelių:
Alytaus aerodromas: aikštelė Alytaus įgulos šaudykloje. Dydis 400x600 m
Baisiogalos aerodromas: aikštelė Baisiogalos dvaro teritorijoje. Dydis 450x1000 m.
Čekavos aerodromas: 2 km į rytus nuo Ariogalos. Dydis 500x600.
Dotnuvos aerodromas: aikštelė Dotnuvos dvaro teritorijoje. Dydis 200x600 m.
Girėnų aerodromas: aikštelė 10 km nuo Rietavo. Dydis nežinomas.
Kaišiadorių aerodromas: dvi slaptos aikštelės - aerodromai. Viena 3 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, kita į pietryčius nuo Kaišiadorių. Jų dydis po 450x1000 m.
Kelmės - Narušių aerodromas: aikštelė 4 km į pietvakarius nuo Kelmės, šalia Narušio ežero. Dydis 400x500m.
Lapių aerodromas: 7 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Dydis 300x500.
Lyduvėnų aerodromas: neidentifikuota vieta tarp Budų, Kušeliškių, Jonapolės. Dydis 400x450m.
Mauručių aerodromas: 2 km. į pietvakarius nuo Mauručių geležinkelio stoties. Dydis 600x600m.
Mlodzianavoa (Naujanavės) aerodromas: 16 km. į šiaurės vakarus nuo Dotnuvos. Dydis 800x800m.
Muniškių aerodromas: 6 km. į šiaurės vakarus nuo Kauno prie Nevėžio. Dydis nenustatytas.
Plungės aerodromas: į šiaurės vakarus nuo Plungės. Dydis 400x500m.
Paginės aerodromas: 3 km į šiaurės rytus nuo Babtų. Dydis 400x600m.
Sviliukų aerodromas: 6 km į šiaurės vakarus nuo Josvainių. Dydis 450x625m.
Šeduvos aerodromas: Raudondvario dvaro laukuose. Dydis 640x960m.
Šilinės - Sklirsnemunės aerodromas: 2 km į šiaurę nuo Šilinės. Dydis 400x500m.
Tytuvėnų aerodromas: į šiaurės vakarus nuo Tytuvėnų. Dydis 400x450m.
Ukmergės - Leonpolio aerodromas: aikštelė buvo 4 km į pietvakarius nuo Ukmergės. Dydis 600x1100m.
Vaiguvos aerodromas: 3 km į pietvakarius nuo Vaiguvos. Dydis nenustatytas.
Verpių aerodromas: 3 km į pietvakarius nuo Veprių. Dydis nenustatytas.
Žemaičių Naumiesčio aerodromas: į pietryčius nuo miestelio. Dydis 400x400m.
1921 m. balandžio 12 d. buvo nustatytas trečiasis (galutinis) Lietuvos karo aviacijos lėktuvų ženklas – baltas Vyčio kryžius.
Buvo nustatyta, kad baltas Vyčio kryžius piešiamas skersai sparno išorinių pusių galuose. Jeigu sparnai šviesios spalvos, tai išoriniai kryžiaus kraštai apvedžiojami juoda juostele, Posūkio vairas – baltas (vėlesniais metais – nebūtinai), abipus jo – baltas Vyčio kryžius, apvedžiotas juoda linija.
Atsisakius ženklų ant liemens šonų, vienas lėktuvas turėjo šešis ženklus.
Šis žymėjimas buvo modifikuotas 1938 m., nustatant, kad sparnų apatinėje dalyje Vyčio kryžiai yra piešiami žaliuose ruožuose.[1]
Iki 1930 m. karinių lėktuvų kamufliažas nebuvo reglamentuojamas. Orlaiviai buvo eksploatuojami tokių spalvų, kokias pateikė gamintojas arba ankstesnis naudotojas (pvz. buvę Vokietijos kariuomenės orlaiviai buvo nudažyti lozenge kamufliažu, Italijoje pirkti Ansaldo A.120, Fiat CR.20 ir SVA-10 buvo nudažyti sidabrine spalva, Čekoslovakijoje pirkti Š-20L - trijų spalvų - žalios, tamsiai rudos ir šviesiai rudos - deriniu ir kt.; Karo aviacijos dirbtuvės naujai surenkamus orlaivius retai kada dažydavo viena spalva).
Be to pilotai orlaivius žymėjo individuliais ženklais - nuo pavienių raidžių iki drakonų, indėnų, paukščių, jokerių, žvaigždžių spindulių ir kitokių ryškių ženklų.
1930 m. tokie ženklai buvo uždrausti kaip apsunkinnantys maskuotę, palengvinantys pirešui identifikuoti lėktuvų skaičų. Vietoje to buvo įvestas vieningas tamsiai žalias kamufliažas ir vieninga numeracijos sistema. Nėra aišku kieno iniciatyva toks ženklinimas buvo uždraustas. Manoma, kad to iniciatoriumi galėjo būti aukštoji kariuomenės vadovybė, arba A.Gustaitis - iš pradžių kaip Aviacijos parko viršininkas, vėliau - kaip Karo aviacijos viršininkas.
Lietuvos kariuomenės Aviacijos naikintuvas Letov Š-20L su ant liemens pavaizduotu drakonu ("Smakas"). Nuotrauka daryta iki 1930 m. vieningo kamufliažo įvedimo.
Nuo ANBO-IV eksploatacijos pradžios įvesta pagrindinė dažymo spalva - ryški tamsiai žalia. Ja buvo dažomas liemuo, sparnų ir horizontalių uodegos plokštumų viršutinė dalis, kilis ir posūkio vairas. Sparnų ir horizontalių uodegos plokštumų apačia buvo dažoma sidabrine spalva (aliuminio pudra). Vėliau sidabrine spalva buvo dažomi ir viršutiniai sparnų paviršiai (pvz. Gloster Gladiator) ar visas orlaivis (Dewoitine D.501). Spyriai ir variklio žiedas buvo dažomi juoda spalva.
Lietuvos karo aviacijos ženklai - Vyčio kryžiai buvo piešiami ant abiejų posūkio vairo pusių, abiejų sparnų viršuje ir apačioje. Vyčio kryžius - baltas, apvedžiotas dviem juostomis - juoda ir išorine - balta.
Kai kuriems žvalgybiniams lėktuvams ženklai sparnų viršuje nebuvo piešiami . Tikėtina, kad to priežastimi buvo mintis, kad dislokuojantis pafrontės aikštelėse, taip paženklinti lėktuvai priešui būtų sunkiau įžiūrimi.
Abiejuose liemens šonuose, prie uodegos (nuo 1937 m. – ant uodegos vairo), buvo žymimas lėktuvo modelis (pvz. užrašas "ANBO-IV" (maždaug 1/8 liemens aukščio baltomis raidėmis) ir balti dviženkliai, vėliau – triženkliai, lėktuvo numeriai (ženklai kiek didesni nei 1/3 liemens aukščio). Daugiau jokių užrašų ant lėktuvų nebuvo.
Po 4-5 metų (keičiant drobinę dangą) pakeistas ir supaprastintas užrašų šriftas (atsisakant išraitymų).
.svg)
