Lietuvos Karo aviacijos Penktoji eskadrilė

Lietuvos Karo aviacijos Penktoji eskadrilė / Antroji naikintojų eskadrilė
Veikė 1932 m. spalio 6 d.–1940 m. spalio 28 d.
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Karo aviacija
Rūšis Naikintuvų eskadrilė
Dydis Apie 30 karių, karininkų ir civilių tarnautojų,14 lėktuvų
Lėktuvai
Naikintuvai Letov Š-20
Fiat C.R.20
Gloster Giadiator Mk.I

Lietuvos karo aviacijos Penktoji eskadrilė – nuo 1932 iki 1940 m. egzistavęs Lietuvos karo aviacijos dalinys, naikintuvų eskadrilė, dislokuota Aleksoto (Žagariškių) aerodrome Kaune, nuo 1934 m. – Zokniuose prie Šiaulių. 1932 m. spalio 1 d. – 1935 m. liepos 29 d. ji buvo vadinama Penktąja oro eskadrile, nuo 1935 m. liepos 30 d. – Penktąja eskadrile.

Karo aviacijos vado 1935 m. liepos 30 slaptu įsakymu Nr. 10 Penktoji oro eskadrilė buvo pervadinta Antrąja naikintojų eskadrile. Slaptumui išsaugoti 2-oji naikintojų eskadrilė buvo vadinama 5-ąja eskadrile.[1]

Struktūriškai eskadrilė nuo 1935 m,. įėjo į II (naikintuvų) grupės sudėtį.

Įkūrimas redaguoti

 
Lietuvos Karo aviacijos karys, 1930-1940 m.

Plačiant karo aviaciją, 1-oisios (naikintuvų) eskadrilės pagrindu 1932 m. spalio 6 d. suformuota 5-oji (naikintuvų) eskadrilė.[2] Jos vadu paskirtas majoras Jonas Pyragius. 1934 m. eskadrilė perkelta į Zoknius.

Vadovybė redaguoti

Eskadrilei vadovavo:

1932 m. spalio 6 d. – 1934 m. liepos 9 d.: majoras Jonas Pyragius (1901–1975)

1934 m. lapkričio 15 d. – 1939 m. lapkričio 23 d.: majoras Jonas Adomaitis (1902-?)

1939 m. lapkričio 23 d. – 1940 m. rugpjūtis: kapitonas Juozas Nausėda (1904–2000)

Eskadrilės vadas buvo pavaldus Aviacijos, nuo 1933 m. vasario 15 d. – Karo aviacijos viršininkui; nuo 1935 m. rugsėjo 1 d. – II grupės vadui.

Personalas redaguoti

Eskadrilėje nuolat tarnavo 14 pilotų, keletas šaulių, 5-6 mechanikai, vienas puskarininkis – eskadrilės ginklininkas ir 2-3 civiliai tarnautojai ar administracines pareigas ėję puskarininkiai.

Kovinis rengimas redaguoti

 
Gloster Gladiator, naudoto ir Lietuvos Karo aviacijos 5-oje eskadrilėje, piloto kabina

Vidutiniškai 1938 m. kiekvienu 5-ajai eskadrilei priklausiusiu naikintuvu buvo skraidyta 50 val. Vieno skrydžio vidutinė trukmė sudarė 27 min. Tokias pat naikintuvais ginkluotos 7-osios eskadrilės lėktuvais vidutiniškai buvo skraidyta 70 val., t. y. 30 proc. ilgiau.[3]

Lyginant su kitomis naikintuvų grupės eskadrilėmis, 5-oji eskadrilė buvo ginkluota stipriausiai: 1938 m. pabaigoje 1-ojoje eskadrilėje pavestas užduotis galėjo vykdyti 13, 5-ojoje – 14 naikintuvų, 7-ojoje – 9, vėliau – 8 naikintuvai.[3]

Toks orlaivių skaičius viršijo Štabų žinyne nustatytą eskadrilės ginkluotės apibrfėžimą, pagal kurį eskadrilę sudaro 3 grandys po 3-4 naikintuvus.[4]

Nors buvo numatyta, kad eskadrilių ginkluotę sudarys ne vien naikintuvai, bet ir ryšio bei lavinimosi lėktuvai, 1938–1940 m. tokių lėktuvų nebuvo skirta.[5]

Bazės redaguoti

Eskadrilė buvo įkurta Kauno Aleksoto (Žagariškių) aerodrome.

1934 m. iš Kauno eskadrilė buvo perkelta į Zoknių aerodromą prie Šiaulių.

Technika redaguoti

 
Lietuvos Karo aviacijos Letov Š-20L
  • Fiat CR.20. Šie itališki orlaiviai buvo įsigyti 1928 m. Pradžioje jie buvo priskirti 1-ąjai eskadrilei, o 1935 m. – Penktajai. Įgyvendinant Lietuvos kariuomenės modernizavimo planą 1938 m. balandžio 12 d. devyni Penktosios eskadrilės CR.20 (gamykliniai numeriai: 30, 31, 34, 35, 36, 38, 40, 41 ir 43) buvo perduoti naujai suformuotai 7-ąjai eskadrilei, kuri buvo perkelta iš Šiaulių į Kauną. Net ir perdislokavus eskadrilę, visos atsarginės šių naikintuvų dalys buvo laikomos Zokniuose, o 7-ajai eskadrilei buvo perduoti tik svarbiausių atsarginių dalių komplektai.[6]
  • Gloster Gladiator Mk. I. Eskadrilė 1938 m. vasarą pradėjo eksploatuoti 14 vnt. metais anksčiau įsigytų, tačiau vėluotų surinkti Gloster Gladiator Mk. I.

Likvidavimas redaguoti

Eskadrilė buvo išformuota po Lietuvos okupacijos, SSRS likviduojant Lietuvos karo aviaciją, 1940 m. spalio 28  d.

SSRS KOP perėmė eskadrilės eksploatuotus Gloster Gladiator naikintuvus, tačiau jų nenaudojo, išskyrus vieną jų, Nr. G-713, perduotą Tautinei eskadrilei.

Kitus lėktuvus okupantų kariuomenė panaudojo kaip treniruočių taikinius Šilėnų poligone.[7]

Literatūra redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. LCVA. F. 1323, ap. 1, b. 313, l. 81, b. 356, l. 96; F. 929, ap. 5, b. 428, l. 10-15
  2. LCVA. F. 1323, ap. 1, b. 239.
  3. 3,0 3,1 Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 201
  4. Štabų žinynas. Kaunas: Kariuomenės štabas, Spaudos ir švietimo skyrius, 1938, p. 74.
  5. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 213
  6. Technikos dalies vedėjo raštas Nr. 61514 Karo aviacijos tiekimo skyriaus viršininkui, 1938 m. birželio 30 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 194, l. 21
  7. Archeologinės „Lituanica II“ paieškos Šilėnų poligone virto išminavimo operacija, https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/archeologines-lituanica-ii-paieskos-silenu-poligone-virto-isminavimo-operacija-56-1124142?copied