Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė
Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė | |
---|---|
Įkurta | 1920 m. balandžio 1 d. |
Valstybė | Lietuva |
Pavaldus | Karo aviacija |
Paskirtis | Naikintuvų eskadrilė |
Vadovybė | |
Pasižymėję vadai |
vyr. ltn. Pranas Hiksa vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius vyr. ltn. Eugenijus Kraucevičius vyr. ltn. Juozas Narakas vyr. ltn. Antanas Mačiuika kpt. Vytautas Čemarka mjr. Jonas Mikėnas |
Lėktuvai | |
Naikintuvai | Albatros C.III Halberstadt C.V LVG C.VI Fokker D.VII Martinsyde F.4 Buzzard ANBO-I Letov Š-20L Fiat C.R.20 Dewoitine D.501L Morane-Saulnier M.S.406L |
Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė buvo 1920-1940 m. veikusi Lietuvos kariuomenės dalis, aviacijos, nuo 1922 m. – specializuota naikintuvų eskadrilė. 1920 m. rugsėjo mėn. – 1921 m. kovo 1 d. vadinta Oro eskadrile.
Įkūrimas ir veikla
redaguotiPirmoji eskadrilė buvo suformuota 1920 m. balandžio 1 d. Eskadrilė buvo sudaryta iš likviduoto aviacijos mokomojo būrio. Skrydžiai prasidėjo gegužės mėn. Eskadrilės lakūnas J. Mikėnas pažymi, kad susikūrus Pirmajai eskadrilei, Lietuvos aviacija tampo lietuviška. Iki tol jai dažniausiai vadovavo lietuviai (P. Petronis arba V. Gavelis), bet skraidė beveik iškirtinai samdyti užsieniečiai: vokiečiai, anglai, amerikiečiai ir kt.[1]
1920 m. lapkričio eskadrilės lakūnas J. Dobkevičius pirmą kartą Lietuvos aviacijos istorijoje atliko aukštojo pilotažo figūrą – mirties kilpą. Tokiu savo poelgiu jis aplenkė šiam manevrui keletą savaičių besiruošusį samdytą vokiečių pilotą Otto Rahną. Už su vadovybe nesuderintą elgesį ir siekiant disciplinuoti kitus lakūnus Aviacijos vadas J. Dobkevičiui mėnesiui (iki gruodžio 1 d.) atidėjo karo lakūno vardo suteikimą.
1921 m. kovo 1 d. iš perteklinių lėktuvų buvo sukurta Antroji oro eskadrilė, į ją perkelti Pirmosios eskadrilės lakūnai ltn. V. Šembergas, ltn. A. Gustaitis ir ltn. A. Stašaitis bei žvalgybiniai-bombonešiai LVG C.VI. Pirmos eskadrilės lėktuvų pagrindu liko greitesni, bet trapesni naikintuvai Halberstadt CL.IV, C.V ir Fokker D VII.
1922 m. eskadrilės vadas J. Dobkevičius savo lėšomis pastatė ir išbandė pirmąjį lietuvišką lėktuvą Dobi-I.
1925 m. liepos mėn. įsakymu aviacijai Nr. 50 Pirmoji eskadrilė buvo reorganizuota į naikintuvų eskadrilę, jai palikti visi turėti naikintuvai ir vienviečiai lėktuvai bei priskirti visi 8 naujai įsigyti naikintuvai Letov Š-20L („Šmolik").
1929 m. rugpjūčio 25 d. eskadrilės grandis - kpt. A. Mačiuika, kpt. J. Tumavičius ir ltn. J. Mikėnas su FIAT CR.20 apskrido Lietuvą vidutiniu 250 km/h greičiu.
1932 m. spalio 1 d. eskadrilė buvo padalinta pusiau (Įsakymas aviacijai Nr. 384). Pirmajai eskadrilei palikti visi FIAT CR.20, o visi Š-20 ir du FIAT C.R.20 buvo perduoti naujai įkurtai Penktajai eskadrilei. Naujos eskadrilės vadu paskirtas mjr. Jonas Pyragius, į ją perkelti kpt. E. Kraucevičius, kpt. J. Tumavičius, kpt. Adomaitis, kpt. Ferencas, ltn. V. Čemarka, ltn. Nekrošis, virš. Lendraitis ir vyr. pusk. Jasevičius.
1939 m. atgavus Vilniaus kraštą Pirmoji eskadrilė dalyvavo kariuomenės parade Vilniuje. J. Mikėno teigimu, parade turėjo dalyvauti I-ji eskadrilė ir dar viena eskadrilė iš Šiaulių. Dėl didelio debesuotumo junginio vadas plk. A. Liorentas nepasiekęs Vilniaus nusprendė pasukti atgal. I eskadrilės lėktuvams grįžus į Kauną gen. A. Gustaitis įsakė grįžti į Vilnių ir apsukti bent pora ratų.[1]
Vadovybė
redaguotiEskadrilei vadovavo:
1920 m. balandžio 1 d. – 1920 m. lapkričio 1 d. - vyr. ltn. Pranas Hiksa;
1920 m. lapkričio 1 d. – 1923 m. lapkričio 7 d. – vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius;
1923 m. lapkričio 23 d. – 1927 m. vasario 16 d. – vyr. ltn. Eugenijus Kraucevičius;
1927 m. vasario 16 d. – 1928 m. sausio 13 d. – vyr. ltn. Juozas Narakas;
1928 m. sausio 13 d. – 1935 m. lapkričio 23 d. - k. l. vyr. ltn. Antanas Mačiuika;
1935 m. lapkričio 11 d. – 1936 m. vasario 15 d. – kpt. Vytautas Čemarka;
1936 m. vasario 15 d. – 1940 m. spalis – mjr. Jonas Mikėnas;
Personalas
redaguotiPagal etatų sąrašus eskadrilę turėjo sudaryti 3-4 grandys po 3-4 naikintuvus, atitinkamai pilotų bei techninis ir aptarnaujantis personalas.
Pradinė eskadrilės sudėtis, 1920 m. balandžio 1 d.. buvo: eskadrilės vadas karo lakūnas vyr. ltn. P. Hiksa, karo lakūnas vyr. ltn. O. Rahn (vokietis puskarininkis), du žvalgai (lenkai), vienas jūrų lakūnas (rusas), mokiniai: ltn. V. Rauba, ltn. J. Kumpis, ltn. A. Stašaitis, ltn. A. Gustaitis, ltn. V. Jablonskis, ltn. J. Dobkevičius, ltn. V. Firantas, ltn. R. Šidlauskas, ltn. T. Šakmanas, ltn. A. Vasnevskis, vyr. ltn. S. Jakštys, pusk. V. Šembergas, pusk. Lisauskas, pusk. Šliužinskas. Antros rūšies specialistų buvo du, trečios - trys, ketvirtos - trys ir vienas raštininkas. Eskadrilės sąraše įrašyta dar keletas leitenantų, kurie netrukus buvo komandiruoti ir į karo aviaciją nebegrįžo.[1]
1920 m. rugsėjo mėn. Pirmoji eskadrilė pervadinta Oro eskadrile. Eskadrilės personalą sudarė 9 pilotai (eskadrilės vadas, vyr.ltn. P. Hiksa, vado padėjėjas ltn. J. Kumpis, pilotai J. Dobkevičius, Stašaitis, A. Gustaitis, V, Šembergas, pusk. Šliužinskas, Šabanavičius, Vasnevski), 1 viršila, 4 puskarininkiai ir 52 kareiviai. Jai buvo priskirti 5 skraidymams tinkami lėktuvai (Halberstadt C.V, LVG C.VI, Fokker D.VII) ir keletas remontuojamų.
1936 m. sausio 1 d. eskadrilę sudarė: vadas mjr. A. Čemarka, vado pavaduotojas kpt. J. Mikėnas, kpt. J. Nausėda, kpt. A. Vedeika, kpt. Varanavičius, ltn. A. Pupelis, ltn. B. (Kuzma) Kuzmickas, ltn. Draugelis, virš. Vakchauzas, virš. Jasevičius, vyr. pusk. J. Pyragius, vyr. pusk. Dambrava.
Kovinis rengimas
redaguotiEskadrilės štabas buvo įsikūręs Kaune, Linksmakalnyje prie pat dirižablio angaro buvusiame mediniame name. Kitoje plento pusėje, mūriniame name, buvo įsikūręs ir visas aviacijos štabas.
Eskadrilės lavinimosi skraidymai vykdavo geru oru, šviesiu paros metu, nuo 5 val. iki 8 val. ir nuo 16 val. iki 20 val., tačiau šio tvarkaraščio buvo laikomasi tik apytikriai.[1]
Po 1920 m. gegužės 12 d. įvykusios Halberstadt CL.IV avarijos, kurioje žuvo ltn.V. Rauba, eskadrilės vadas įsakyme nustatė pirmus skraidymo apribojimus:
a) be šalmų neskraidyti, b) aštuoniukių, staigesnių posūkių žemiau 500 metrų nedaryti.
Dėl dažnų avarijų 1921 m. kovo - liepos mėnesių laikotarpiu Oro eskadrilės lakūnams ir žvalgams buvo surengtas papildomas Mokomosios oro eskadrilės teorinis aviacijos kursas. Radiotelegrafijos mokymai prasidėjo 1922 m. Tų pačių metų rugsėjo 15-17 d. eskadrilė, vadovaujama ltn. A. Gustaičio, pirmą kartą dalyvavo prie Tauragės ir Batakių vykusiuose kariuomenės manevruose. Jų metu buvo treniruojamasi naikintuvų veiksmais nutupdyti savo aerodrome priešo lėktuvą. Mokymai šaudyti į oro taikinius pradėti 1928 m., tai vyko Rumpiškių aerodrome prie Klaipėdos. Parašiutai pradėti naudoti 1928 m., jie buvo įsigyti Italijoje kartu su naikintuvais Fiat CR.20. 1929 m. buvo pradėta lavintis šaudyti į lėktuvo šešėlį ant vandens Rėkyvos ežere ties Šiauliais. Per šiuos pratimus žuvo vyr. pusk. Kairaitis.
Dalyvavimas politikoje
redaguoti1926 m. perversme dalyvavo ir karo aviacijos karininkai, vienas jo iniciatorių buvo vėliau eskadrilei vadovavęs A. Mačiuika.
Pirmosios eskadrilės pilotai dalyvavo ir nepavykusiame 1934 m. perversme. Po jo kapitonai Vylius ir Klimavičius buvo paleisti atsargon. Pirmas iš jų pažemintas į eilinius. Kapitonas Taunys, perkeliamas į Trečiąją eskadrilę, pats pasiprašė ir išėjo atsargon.[1]
Dalyvavimas karo veiksmuose
redaguotiPirmoji eskadrilė aktyviai dalyvavo kovose su Lenkija. Jų metu Pirmoji eskadrilė atliko 93[2] arba 103[3] skridimus, iš jų tik 9 skrydžius atliko karo lakūno titulą turėję lakūnai, o tokio neturėjęs ltn. Dobkevičius – net 23[1] arba 24, Šabanavičius - 23 kartus, V. Šembergas - 18, Vasnevskis - 16, Stašaitis ir Pranckevičius - po 12, J. Kumpis - 9.[3] J. Mikėno teigimu, Lietuvos lakūnai Gardiną, Lydą, Augustavą ir Vilnių 1920 m. antroje pusėje žvalgydavo beveik kasdien, nesulaukdami jokio atsako.[1][2] Be stebėjimo, jie atakuodavo priešo jėgas ir transportus. Šių atakų efektyvumą iliustruoja gen. L. Želigovskio įsakymas: „Visokį transportą dėl lėktuvų pavojaus vykdyti tik naktimis“.[1][4]
1920 m. rugpjūčio 29 d. eskadrilė, surinkusi visus veikiančius lėktuvus, pirmą kartą visa sudėtimi[1] (6 lėktuvai - trys LVG C.VI ir po vieną Halberstadt C.V, Albatros C.III ir Albatros C.I)[2][3] skrido propagandos tikslu į tuo metu bolševikų kontroliuotą Vilnių.
1920 m. spalio 5 d. eskadrilės 5 lėktuvų junginys skrido į Varėną, kad sunaikintų pakliuvusį lenkų nelaisvėn šarvuotąjį traukinį "Gediminas". Traukinio nesuradę subombardavo Varėnos geležinkelio stotį. Bombardavimo metu ltn. Kumpis buvo sužeistas į galvą, neteko sąmonės. Žvalgas ltn. Pranckevičius sugebėjo nutupdyti lėktuvą. Ltn. Kumpis nuo sužeidimo mirė, ltn. Pranckevičius, smūgio pritrenktas, pakliuvo lenkams į nelaisvę.
Po lapkričio 5 d. vienintelio lenkų lėktuvo antskrydžio prieš Kauną, kurio metu ties Cepelino angaru išmestos bombos sužeidė kulkosvaidininką Prochorskį, skubėjusį pastatyti kulkosvaidį, Pirmoji eskadrilė gavo nurodymą nuolat laikyti bent vieną skrydžiui parengtą lėktuvą – pradėjo vykdyti priešlėktuvinės gynybos funkcijas. Po keleto dienų lenkai, vėl atakuodami Kauną pastebėję iš aerodromo kylantį lietuvių lėktuvą, išmetė bombų dėžę nespėję išsukti saugiklių ir pasuko atgal. Po to daugiau lenkų lėktuvai ties Kaunu nebepasirodė.[1]
1920 m. spalio 23 d. ltn. V. Jablonskis ir žvalgas ltn.J. Šabanavičiumi žvalgydami lenkų frontą ties kaimu "Mielki",[1] kitų šaltinių teigimu - ieškodami Lentvario-Pabradės ruože veikusio lenkų šarvuoto traukinio,[2][4][5] sugedus Albatros C.III varikliui nusileido pievoje ir sudaužė lėktuvą. Lakūnai sugebėjo jį padegti ir naktį kirsti fronto liniją.
Bazės
redaguotiPirmoji eskadrilė bazavosi Kauno Linksmakalnio (Aleksoto) aerodrome. Vasarą skraidymai vykdavo Palangos aerodrome, kartais – Klaipėdos (Rumpiškių) ar Šiaulių (Zoknių) aerodromuose.
Technika
redaguotiPirmoji eskadrilė savo egzistavimo laikotarpiu buvo ginkluota šiais orlaiviais:
- Albatros C.III – 1920-1922 m.
- Martinsyde F.4 Buzzard – 1921-1929 m.;
- Anbo-I – 1925-1930 m. naudoti tiksliojo tūpimo mokumams;
- Fiat C.R.20 – 1928 - m.
- Dewoitine D.501L – 1936 m. antroje pusėje eskadrilė buvo perginkluota naikintuvais D.501. Juose papildomai buvo sumontuoti amerikietiški radijo aparatai;
- Morane-Saulnier 406L – Pirmoji eskadrilė turėjo būti apginkluota 1937 m. užsakytais ir 1939 m. rugpjūčio mėn. pagamintais lėktuvais, tačiau dėl prasidėjusio karo su Vokietija Prancūzija nutraukė sutartį. Orlaivius 1939 m. rugpjūtį išbandė tuo metu Prancūzijoje buvęs Pirmosios eskadrilės vadas J. Mikėnas.[1]
Avarijos ir katastrofos
redaguoti- 1921 m. birželio 15 d. bandydamas lėktuvą Halberstadt CL.IV, žuvo karo lakūnas A. Kaputauskas ir inžinierius .;
- 1924 m. rugsėjo 1 d. tūpdamas sudužo Halberstadt C.V, žuvo viršila B. Kraucevičius ir žvalgas ltn. Maila;
- 1926 m. birželio 8 d. Dobi-III katastrofoje žuvo ltn. J. Dobkevičius;
- 1927 m. liepos 16 d. naikintuvo Letov Š-20 avarijoje žuvo vyr. ltn. V. Mačiokas;
- 1930 m. sausio 15 d. šaudymo pratybų metu kliudęs vandens paviršių sudužo naikintuvas Letov Š-20L, pilotas viršila Antanas Kairaitis žuvo;
- 1931 m. gegužės 16 d. naikintuvo Letov Š-20 avarijoje žuvo ltn. Erikas Mačkus;
- 1935 m. vasario 11 d. naikintuvo FIAT C.R.20 avarijoje žuvo ltn. Pranas Kvietinskas;
- 1936 m. spalio 15 d. 1000-1500 m. aukštyje virš Eigulių dvaro lūžus FIAT C.R.20 kairiam apatiniam sparnui lėktuvas nukrito, pilotas ltn. Bronius Šabonas žuvo;[6]
Likvidavimas
redaguotiSovietų okupacijos metu eskadrilė buvo pratybose Palangoje. Eskadrilė įvykdė Karo aviacijos viršiniko įsakymą nutraukti skraidymus iki atskiro nurodymo. Lėktuvų apsaugą perėmė sovietų kariškiai, pirmasis, kurių veiklos požymis, anot J. Mikėno buvo tai, kad iš visų naikintuvų dingo kai kurie prietaisai.[1]
Kai kurie eskadrilės pilotai, pvz. J. Kovas, perėjo į Raudonąją Armiją ir buvo paskirti į 1940 m. rugsėjo 7 d. pradėtą formuoti 29-ojo DVRA TŠK aviaciją (Tautinę eskadrilę) bei buvo perkelti į Pabradės aerodromą. Eskadrilės naikintuvai Dewoitine D.501L Raudonosios Armijos nesudomino, jie liko stovėti Palangoje, kurią užėmus vokiečiams buvo supjaustyti ir išvežti į Vokietiją kaip metalo laužas.
Literatūra
redaguoti- (LT) 1-oji eskadrilė, Plieno sparnai;
- (LT) Av. ltn. Bronius Šabonas, Plieno sparnai;
- (LT) Mikėnas, Jonas, Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrilė (Įkūrimo dvidešimtmečiui), 1988 kovo mėn., „Plieno sparnai" Nr. 1, 1992 m.;
- (LT) Mureikia Marius, Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno sparnai, 2009 m.;
- (LT) Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare, Kardas, 1939 m, Nr. 11;
- (LT) Ramoška, Gytis, Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno Sparnai, 1994 m .Nr. 2;
- (LT) Su Albatrosu už fronto, KARYS 1936 Nr. 47.;
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 Mikėnas, Jonas, Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrilė (Įkūrimo dvidešimtmečiui), 1988 kovo mėn., „Plieno sparnai" Nr. 1, 1992 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?53
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare, Kardas, 1939 m, Nr. 11
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Ramoška, Gytis, Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno Sparnai, 1994 m .Nr. 2
- ↑ 4,0 4,1 Su Albatrosu už fronto, KARYS 1936 Nr. 47.;
- ↑ Mureikia Marius, Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno sparnai, 2009 m. https://www.plienosparnai.lt/page.php?694
- ↑ Av. ltn. Bronius Šabonas, Plieno sparnai