Lietuvos Karo aviacijos Ketvirtoji eskadrilė

Lietuvos Karo aviacijos Ketvirtoji eskadrilė
Veikė	1925 m. rugpjūčio 1 d.–1940 m. liepos 2 d.
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Karo aviacija
Paskirtis	Bombonešių eskadrilė
Vadovybė
Pasižymėję vadai	Leonardas Peseckas Juozas Namikas Kazys Šimkus
Lėktuvai
Bombonešiai	Albatros C.XV ANBO-41 Ansaldo A.120 Halberstadt C.V

Lietuvos Karo aviacijos Ketvirtoji eskadrilė – Lietuvos kariuomenės dalinys, bombonešių paskirties aviacijos eskadrilė, veikusi 1925–1940 m.

Įkūrimas

Eskadrilė buvo pradėta formuoti 1925 m. rugpjūčio 1 d.

Eskadrilei buvo priskirti Karo aviacijos turėti I Pasaulinio karo laikų žvalgybiniai lėktuvai – lengvieji bombonešiai Albatros C.XV ir Halberstadt C.V. Vėliau eskadrilės pajėgos buvo atnaujinamos naujai įsigyjamais lengvaisiais bombonešiais. 1929 m. eskadrilė gavo naujus itališkus bombonešius Ansaldo A.120. 1939 m. pradėta perginkluoti lietuviškos konstrukcijos lengvaisiais bombonešiais ANBO-41.

Struktūriškai 4-oji eskadrilė buvo III (bombonešių) grupės dalis. Į šią grupę taip pat įėjo 1923 m. įkurta III eskadrilė.

Vadovybė

Eskadrilei vadovavo:

• 1925 m. rugpjūčio 1 d. – 1934 m. rugsėjo 3 d. – vyr. leitenantas, vėliau pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas;

• 1934 m. rugsėjo 3 d. – 1938 m. lapkričio 23 d. – majoras Juozas Namikas;

• 1938 m. lapkričio 23 d. – 1940 m. liepos 2 d. – majoras Kazys Šimkus.

Personalas

Lietuvos karo aviacijos Halberstadt C.V (Nr.5989/18)

1925 m. į eskadrilę paskirti: vyr. ltn. A. Kuncaitis, K. Mikolajūnas, vyr. ltn. V. Čemarka, ltn. A. Damijonaitis, vyr. ltn. F. Tyškus, vyr. ltn. S. Darius.

1926 m. į eskadrilę paskirti: vyr. ltn. J. Pyragius, ltn. V. Bartuška, ltn. E. Mačkus, vyr. ltn. J. Pečiukaitis, ltn. A. Plaušinaitis, vyr. ltn. J. Liutkus.

Eskadrilėje taip pat tarnavo kpt. V. Steponkus (Steponkevičius), kpt. J. Seliokas – pilotas, kpt. A. Švarplaitis, ltn. J. Karosas ir kt.

Eskadrilėje nuolat tarnavo 12 pilotų, 12 šaulių, 5-6 mechanikai, vienas puskarininkis – eskadrilės ginklininkas ir 2-3 civiliai tarnautojai ar administracines pareigas ėję puskarininkiai.

Bazė

Eskadrilė buvo įkurta Kauno Aleksoto aerodrome.

1932 m. iš Kauno eskadrilė perkelta į Zoknių aerodromą prie Šiaulių.

Technika

Ansaldo A.120

• Albatros C. XV (1 vnt.) – 1925–1938 m. 1938 m. Yra duomenų, kad SSRS okupavus Lietuvą, šis orlaivis dar stovėjo Karo aviacijos angare;

• Halberstadt C.V. (iki 11 vnt.) – 1925–1929 m.;
• Sopwith 1 1/2 Strutter - 1 vnt., buvo priskirtas, tačiau skrydžiams nenaudotas;

• Ansaldo A.120 (8 vnt.) – nuo 1929 m.;

• ANBO-41 (nuo 1939 m.).

Eskadrilei taip pat buvo priskirtas lengvasis automobilis, keletas dviračių.

Įdomybės

Albatros C.XV

Manoma, kad Ketvirtoji eskadrilė itin pasižymėjo lakūnų asmeninių ženklų piešimu ant orlaivių. Jos lakūnai lėktuvus ženklino asmeniniais ženklais ir netgi juos sujungė į pasakojimą. Ansaldo A.120 (gamyklinis Nr. 431) buvo paženklintas cirko klounu, kuris pirštu rodė į sumažintus kitų eskadrilės lakūnų asmeninius ženklus ant lėktuvų. Kitų eskadrilės lakūnų asmeniniai ženklai buvo susiję tematiškai – tai buvo juokdarių atvaizdai (klouno, pajaco arba džokerio piešiniai). Ant vyr. ltn. Narcizo Tauvilo lėktuvo buvo nupiešta narcizų puokštė.

XX a. ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje, apie 1938 m., visi Karo aviacijos lėktuvai buvo perdažyti vieningu tamsiai žaliu kamufliažu ir asmeniniai lakūnų ženklai panaikinti.

Likvidavimas

Pirmosios serijos ANBO 41, Nr. 671

Eskadrilė buvo išformuota po Lietuvos okupacijos, okupacinei valdžiai likviduojant Lietuvos karo aviaciją.

Paskutinis eskadrilės vadas majoras Kazys Šimkus į atsargą buvo paleistas valdžią Lietuvoje perėmus sovietams, dar iki formalios Lietuvos aneksijos, 1940 m. liepos 2 d. Dauguma eskadrilės lakūnų ir mechanikų perėjo į sovietų sukurtą Tautinę eskadrilę.

Eskadrilės turėtų orlaivių, išskyrus ANBO-41, SSRS Raudonoji armija į ginkluotę neperėmė, kai kuriuos jų panaudojo kaip treniruočių taikinius. Keletas eskadrilės turėtų ANBO-41 buvo perduoti Tautinei eskadrilei. 1941 m. birželio pabaigoje vokiečių kariuomenės filmuotose Zoknių aerodromo vaizduose galima matyti ir keletą pirmuosiuose Vokietijos invazijos į SSRS mūšiuose sušaudytų ANBO-41, greičiausiai priklausiusių Trečiąjai ar Ketvirtąjai eskadrilėms.

Literatūra

• (LT) 4-oji eskadrilė, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?807
• (RU) Albatros C.XV, Уголок неба
• (LT) Ansaldo A.120, Lietuvos Aviacijos Istorija 1919–1940 m., Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/news.php
• (LT) Dementiška, Albinas, Istorija 10.30.Karo lakūnas Juozas Liutkus, Lietuvos Aidas.

• (LT) Lietuvos karinės oro pajėgos, Visuotinėį lietuviškoji enciklopedija
• (LT) Peseckas, Leonardas, Karo lakūno pasakojimai, Kaunas: „Plieno sparnai“, 2006
• (LT) Ramoška, G., Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr.1, 1992 m.
• (LT) Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos karo aviacijos lakūnų ženklai ant lėktuvų, II dalis, Kardas Nr. 3 (471), 2016
• (LT) Žilys, J.,  Dvylika metų Lietuvos karinės tarnybos” (KARYS 1966 m. Nr. 1) Partizanai: istorija ir dabartis.