Friedrichshafen G.III

Friedrichshafen G.III
Friedrichshafen G.III - Ray Wagner Collection Image (21432377332).jpg
Friedrischshafen G.III, ginkluotas stebėtojo kabinoje sumontuotu Bergman kulkosvaidžiu
Tipas vidutinis bombonešis
Gamintojas Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH
Kūrėjas Karl Gehlen
Pirmas skrydis 1917 m.
Pradėtas naudoti 1917 m.
Pagrindiniai naudotojai Luftstreitkrafte
Pagaminta vnt. ~734, iš jų
G.III
Friedrichshafen: 309
Daimler: 160
Hansa-Brandenburg: 75
G.IIIa
Friedrichshafen: ~100
Daimler: 70
Hansa-Brandenburg: ~20
Prototipas Friedrichshafen G.II

Friedrichshafen G.III (gamyklinis pavadinimas FF.45) buvo "G" tipo vidutinis bombonešis, kurį suprojektavo ir gamino Volkietijos Imperijos įmonė „Flugzeugbau Friedrichshafen“. Pirmojo pasaulinio karo metais juos naudojo Vokietijos imperijos karinės oro pajėgos taktinėms ir ribotoms strateginėms bombardavimo operacijoms. Pasibaigus karui nemažai „Friedrichshafen“ bombonešių buvo pertvarkyti į transportinius orlaivius, keletas - į keleivinius lėktuvus. Vieną arba du šio tipo orlaivius naudojo ir Lietuvos karo aviacija.

SukūrimasKeisti

Friedrichshafen G.IIIa buvo medinės konstrukcijos biplanas. Sparnai su mediniais lonžeronais, tarpusavyje sujungti spyriais ir plieninėmis atatampomis. Tik centrinė sparnus jungianti dalis turėjo iš plieno vamzdelių suvirintą lonžeroną. Priekinė sparnų briauna aptraukta klijuote, likusioji — nitrolaku impregnuota drobe. Liemens priekinė dalis — taip pat klijuote, už pilotų kabinų — drobe. Vairai suvirinti iš plonų vamzdelių, aptraukti drobe. Pagrindiniai važiuoklės ratai — su plieniniais spyruokliniais amortizatoriais. Uodegoje įtaisytas amortizuojantis ramstis. Kai kurie Friedrichshafen G. III a buvo su priekyje įtaisytu ratu.[1]

Pagrindu 1917 m. pradžioje sukurtam G.III buvo nuo 1916 m. gamintas mažesnis ir lėtesnis Friedrichshafen modelis G.II. Nors vizualiai panašus į G.II, G.III buvo ilgesnis ir turėjo ilgesnius sparnus. Dėl to tarp sparnų esančių spyrių skaičių teko padidinti iki trijų porų kiekvienoje fiuzeliažo pusėje. G.III eksploatacijos patirtis atskleidė kapotavimo (vertimosi per nosį tupiant) tendenciją, keliančią mirtiną pavojų nosyje esančiai įgulai ir pilotui. Friedrichshafen inžinieriai šią problemą išsprendė po priekinio šaulio vieta sumontuodami papildomą važiuoklės ratą.

Į G.III buvo montuojami galingesni šešių cilindrų 190 kW (260 AG) galios Mercedes D.IVa varikliai.

Didesnė variklių galia leido padidinti keliamąją galią, dėl ko orlaivis galėjo pakelti iki 1000 kg bombų, nors tai smarkiai sumažino skrydžio nuotolį. Praktikoje bombų krovinys retai kada viršydavo 600 kg. Bombas buvo galima gabenti ir orlaivio viduje, tačiau dauguma jų buvo montuojamos ant nuimamų išorinių laikiklių. Dažniausiai naudotos supaprastintos P.u.W. bombos, taip buvo naudojama specializuota amunicija, pavyzdžiui, oro minos.

Gamybos metu buvo sukurti du G.III variantai: G.IIIa ir G.IIIb.

VariantaiKeisti

 
Friedrichshafen G.IIIa, po karo eksponuotas Jungtinėje Karalystėje

G.III gamybos užsakymus vykdė Friedrichshafen (709 orlaivių), Daimler (75 orlaiviai) ir Hanseatische Flugzeug Werke (280 orlaivių). Dauguma šių lėktuvų buvo pagaminti iki karo pabaigos.

Friedrichshafen G.IIIa

Šiame variante buvo montuojamas dėžės formos dvejų uodegos stabilizatorių blokas, pagerinęs orlaivio valdomumą skrendant vienu varikliu. Kita modifikacija numatė trečią 7,92 mm kulkosvaidį, skirtą kovoti su britų naktiniais naikintuvais. Pastarieji mėgdavo atakuoti vokiečių bombonešius iš apatinės pussferės, naudodamiesi tuo, kad bombonešio įgulai buvo sunku juos pastebėti, o bombonešio siluetas buvo gerai matomas naktiniame danguje. Šis kulkosvaidis buvo montuojamas šalia galinio kulkosvaidžio ant grindyse tvirtinamo stumdomo vamzdinio rėmo. Iš jo buvo šaudoma žemyn per mažą nuožulnų tunelį, išpjautą galinio fiuzeliažo apačioje. Paskutiniais karo metais G.IIIa gamyboje pakeitė G.III.

Friedrichshafen G.IIIb
 
Sudužęs Friedrichshafen G.III, 1918 m. Vokietijos pavasario kampanija, 1918 m. kovas-liepa.

Karo pabaigoje G.IIIa buvo toliau modifikuotas perprojektuojant galinio kulkosvaidžio vietą, kuri atviru praėjimu buvo sujungta su piloto kabina.

Friedrichshafen G.IIIa (Oef) 54 serija

Friedrichshafen G.IIIa licenciją įsigijo Austrijos ir Vengrijos aviacijos koncernas (Luftfahrttruppe) Oesterreichische Flugzeugfabrik AG (Oeffag), tačiau projektas buvo nutrauktas dėl prieš planuotą gamybos pradžią pasibaigusio Pirmojo pasaulinio karo.

Konversijos į transporto ir keleivinius orlaivius

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos vyriausybė ir bent viena komercinė oro linijų bendrovė Deutsche Luft-Reederei (DLR) Friedrichshafen G.III serijos orlaivius naudojo gabenti paštui, svarbiems kroviniams ir atsitiktiniams keleiviams įvairiomis kryptimis, įskaitant tolimus skrydžius į Ukrainą.

Šiuo tikslu standartinis bombonešis, paprastai G.IIIa arba G.IIIb, buvo modifikuojamas, išmontuojant ginkluotę ir vietoje galinio kulkosvaidžio lizdo sumontuojant krovinių skyrių. Kai kuriuose DLR orlaiviuose vietoje galinio kulkosvaidžio buvo įrengiamas įstiklintas keleivių salonas. Versalio sutartimi sąjungininkai uždraudė naudoti visus šiuos lėktuvus.

NaudojimasKeisti

 
Friedrichshafen G.III

G.III serijos modeliai karo pabaigoje sudarė didelę Luftstreitkräfte bombonešių pajėgų dalį. [2] G.III serijos bombonešiai buvo daugiausiai naudojami Vakarų fronte, kur jie pasiekdavo didelį efektą. [3] Friedrichshafen G.III / IIIa buvo gausiausias vokiečių bombonešių tipas ir jie buvo atsakingi už didžiausią dalį žalos, kurią padarė Vokietijos bombonešių pajėgos. [4] Bombonešiai Friedrichshafen buvo naudojami atakoms prieš taktinius taikinius sąjungininkų užnugaryje ir strateginiams oro reidams prieš didžiuosius miestus, tokius kaip Paryžius. Kiek žinoma, Friedrichshafen bombonešiai niekada nedalyvavo strateginiuose oro reiduose prieš Didžiąją Britaniją. [5] Reidai prieš Britaniją buvo atliekami išskirtinai [6] Gotha G. IV ir G.V vidutiniais bombonešiais, Zeppelin-Staaken R.IV sunkiaisiais bombonešiais ir Zeppelin dirižabliais.

G.III buvo mėgstamas karinių įgulų dėl savo keliamosios galios, patikimumo ir tvirtumo. [7] Dėl tų pačių savybių Friedrichshafen G.III / IIIa per savo trumpą pokario karjerą tapo populiarus ir tarp komercinių operatorių tiek kaip krovininis, tiek ir kaip keleivinis orlaivis.

LietuvojeKeisti

Lietuvos kariuomenės 1919 m. lapkričio 23 d. ties Radviliškiubermontininkų atkovotame traukinyje tarp kitų karinių lėktuvų buvo vienas bombonešis Friedrichshafen G.IIIa.

 
Lietuvos karo aviacijos Friedrichshafen G.IIIa Nr. 21 Kauno aerodrome, 1927 m.
 
1919 m. kovo 3 d. greta Kauno avariją patyręs Friedrichshafen G.IIIa

1920 m. kovo 3 d. netoli Kauno Lietuvos kariuomenė apšaudė ir privertė nusileisti sieną pažeidusį G.III, kuriuo iš Maskvos į Šveicariją buvo skraidinamas 1918 m. sausio 14 d, per pasikėsinimą į Leniną sužeistas Vokietijos komunistinio judėjimo lyderis Friedrich Platten. Konfiskuotas aplaužytas lėktuvas buvo atiduotas remontuoti į Karo aviacijos dirbtuves. Atstatytą lėktuvą 1921 m. gegužės 21 d. ore išbandė Lietuvos karo aviacijos samdytas lakūnas Josef Komandel. Orlaivis buvo eksploatuojamas iki avarijos 1923 m. liepos mėn. Daugumoje išlikusių nuotraukų šis orlaivis yra be numerio.[8] Yra keletas nuotraukų, kuriose užfiksuotas "lietuviškas" G.III su dvigubu kryžiumi ir numeriu "23", kitose - su numeriu "236".

1927 m. Karo aviacijos dirbtuvėse iš atsarginių dalių buvo pastatytas dar vienas Friedrichshafen G.IIIa. Jis gavo numerį 21 ir buvo eksploatuojamas bent iki 1930 m.

Avarijos ir katastrofosKeisti

 
Lietuvos karo aviacijos Friedrichshafen G.IIIa po avarijos prie Žagariškių kaimo, 1923 m. liepos 13 d.

1923 m. liepos 13 dieną tuo laiku ėjęs Mokomosios eskadrilės vado pareigas aviacijos kapitonas Antanas Gustaitis su Friedrichshafen G. III pasikvietė paskraidyti aerodrome buvusius bičiulius – lakūnus Viktorą Reimontą, Stasį Tumą, Viktorą Čemarką, Mykolą Mačioką ir Grigorijų Heidrikį. Skrendant 200 metrų aukštyje per posūkį orlaivis pateko į suktuką ir sudužo. Buvusieji lėktuve tik nežymiai susižalojo. Vienų šaltinių tegimu, po avarijos lėktuvo nepavyko suremontuoti,[9] visgi labai tikėtina, kad dalis jo agregatų buvo panaudota 1927 m. Karo aviacijos dirbtuvėse A. Bliumentalio iniciatyva pastatytam "lietuviškam" G.III.

OperatoriaiKeisti

  Vokietijos imperija

  Lietuva

  Lenkija

  Švedija

Specifikacijos (Friedrichshafen G.III)Keisti

 
Friedrichshafen G.III aprašymas JAV kariniame žinyne

* Įgula: 3

  • Ilgis: 12,65 m
  • Sparno mostas: 23,85 m
  • Aukštis: 4,14 m
  • Sparnų plotas: 95,0 m²
  • Tuščio svoris: 2.371 kg
  • Maksimalus kilimo svoris: 3.795 kg
 
Virš Anglijos numušto vokiečių bombonešio variklis Mercedes D.IVa

* Varikliai: 2 × Mercedes D.IVa šešių cilindrų vandeniu aušinami vienaeiliai stūmokliniai vidaus degimo varikliai, 190 kW (260 AG) galios

  • Maksimalus greitis: 140 km/h (87 mylios per valandą, 76 mazgai)
  • Skrydžio nuotolis: 525 km (326 mylios, 283 jūrmylės)[10]
  • Skrydžio trukmė: 5 valandos
  • Maksimalus aukštis: 4.500 m (14.800 pėdų)

Ginkluotė

  • Kulkosvaidžiai: paprastai 2-3 × 7,92 mm Parabellum MG14 kulkosvaidžiai, naudojantys 7.92×57mm Mauser šovinius.
  • Bombos: įvairūs 12,5 kg, 50 kg, 100 kg, 300 kg ar 1.000 kg P.u. W bombų ar oro minų deriniai, kurių maksimalus svoris sudarė iki 1.000 kg.

Taip pat skaitykiteKeisti

Panašaus laikotarpio, paskirties, konstrukcijos orlaiviai

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 Friedrichshafen G. III a, Plieno sparnai.
  2. Gamybos skaičiai pateikiami: Groz (1994, 1995, 1997)
  3. Vokiečių bombonešių efektyvumą I Pasauliniame kare liudija daug šaltinių: Imrie (1971), Groz (1988, 1994, 1995, 1997), Fredette (1991).
  4. Nors ir ne tokie mirtini, kaip II Pasaulinio karo bombonešiai, I Pasauliniame kare bombonešiai atliko nemažai daug žalos padariusių antskrydžių. Vienas pavyzdys – 1918 m. rugpjūčio 11 d. antskrydis prieš britų II bazės mechanikos depą, kurio metu buvo sunaikinta daugiau nei 20 tūkst. automobilių skirtų dalių. Tai buvo maždaug pusė visų britų Vakarų fronte turėtų motorinių sausumos transporto priemonių. (Harvey, 1993, P.401). Finansinė nuostolių išraiška buvo 1,25 mln. svarų ir buvo lygi visiems I pasaulinio karo metu vykdytų antskrydžių prieš Britaniją padarytiems nuostoliams. (Imrie 1991, p.6).
  5. Peter Cooksley,German bombers of World War I in action, Squadron/Signal No.173, ISBN 0-89747-416-3, p.16.
  6. Antskrydžių istoriją žr. Fredette (1991) ir Groz et. al (1988).
  7. G.III/G.IIIa keliamoji galia buvo 1235/1500 kg, G.IV – 730 kg, AEG G.IV – 1235 kg. Groz (1994 P.15, 1995 P.36, 1997 P.31).
  8. Žr. paieška LIMIS duomenų bazėje: https://www.limis.lt/greita-paieska/rezultatai/-/exhibitList/form?query=friedrichshafen&searchOnlySimpleMetadata=false&searchOnlyWithImages=false&searchInExhibits=true&searchInArchives=true&searchInLibraries=true&searchInAudioVideo=true&searchInPhotos=true&s_tab=&s_id=6SJgnOqmmrwFgKW6&backUrl=https%3a%2f%2fwww.limis.lt%2fgreita-paieska%2f-%2fexhibitSearchFast%2fform&listDisplayMode=simple&_exhibitListportlet_WAR_limiskportlet_searchType=&page=1&rowsOnPage=48
  9. Friedrichshafen G. III a, http://www.plienosparnai.lt/page.php?853
  10. Skrydžio nuotolis tuometiniuose dokumentuose ne visuomet buvo nurodomas. Vietoje to buvo žymima maksimali skrydžio trukmė, pvz. '5 valandos'. Ji dažnai buvo padidinama montuojant papildomus kuro bakus.

LiteratūraKeisti

  • (EN) Batchelor, John; Lowe, Malcolm V. (2005). The complete encyclopedia of flight (reprint ed.). Chartwell Books. ISBN 9789036616003.
  • (EN) Grosz, Peter M. (1995). Windsock datafile 51 : AEG G. IV. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-68-5.
  • (EN) Grosz, Peter M. (1995). Windsock datafile 65 : Friedrichshafen G.III / G.IIIa. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-97-9.
  • (EN) Grosz, Peter M. (1995). Windsock datafile Special : Gotha!. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-57-X.
  • (LT) Friedrichshafen G. III a, Plieno sparnai.
  • (EN) Haddow, G.W.; Grosz, Peter M. (1988). The German Giants – The German R-Planes 1914–1918 (3rd ed.). London: Putnam. ISBN 0-85177-812-7.
  • (EN) Fredette, Raymond H. (1991). The sky on fire : the First Battle of Britain, 1917–1918. Washington D.C.: University of Alabama Press. ISBN 1-56098-016-8.
  • (EN) Imrie, Alex (1971). Pictorial History of the German Army Air Service 1914–1918. Chicago.
  • (EN) Harvey, Arnold D. (1993). Collision of empires : Britain in three world wars, 1793–1945. London: Hambledon Press. ISBN 1-85285-078-7.