Vikipedija

Lietuvos Karo aviacijos Septintoji eskadrilė

Lietuvos Karo aviacijos Septintoji eskadrilė
Veikė 1938 m. kovo 1 d.–1940 m. rugpjūčio 5 d.
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Karo aviacija
Rūšis Naikintuvų eskadrilė
Lėktuvai
Naikintuvai Fiat CR.20

Lietuvos karo aviacijos Septintoji eskadrilė – nuo 1938 m. iki 1940 m. rugpjūčio egzistavęs Lietuvos karinių oro pajėgų dalinys, naikintuvų eskadrilė, dislokuota Kaune.

Įkūrimas redaguoti

Dalis 1935 m. pradėto įgyvendinti Lietuvos kariuomenės modernizavimo plano buvo Lietuvos karo aviacijos plėtra. M. Sereičikas ją siūlo laikyti trečiuoju Karo aviacijos plėtros etapu (pirmasis: 1920–1927 m. suformuotos keturios kovinės eskadrilės, pradėtas rengti personalas, sukurta ir išplėsta Kauno aerodromo infrastruktūra; antrasis: 1930–1934 m. suformuotos dar dvi kovinės eskadrilės, įsteigta Karo aviacijos mokykla, pradėta kryptingai rengti lakūnus, įkurti Zoknių ir Pajuosčio aerodromai, pradėta serijinė lėktuvų gamyba; trečiasis: 1935–1938 m. suformuotos dar dvi eskadrilės, vykdytas kovinių eskadrilių perginklavimas, išplėstos Karo aviacijos dirbtuvės).[1]

Viena iš dvejų suformuotų eskadrilių, 7-oji (naikintuvų) buvo įkurta 1938 m. kovo 1 d.

Jai buvo perduoti tuo metu Lietuvos karo aviacijos 5-ojoje eskadrilėje eksploatuoti senstelėję trečiojo dešimtmečio pradžioje įsigyti itališki naikintuvai Fiat CR.20.

Struktūriškai eskadrilė buvo IV grupės (naikintuvų) dalis. Į šią grupę taip pat įėjo 1920 m. įkurta I eskadrilė ir 1932 m. įkurta 5-oji eskadrilė.

Vadovybė redaguoti

Eskadrilei vadovavo:

1938 m. kovo 1 d. – 1940 m. sausio 16 d.: majoras Jonas Vaičius (1906–1969)

1940 m. sausio 16 d. – 1940 m. rugpjūčio 5 d.: majoras Jonas Adomaitis (1902–1996)

Personalas redaguoti

Lietuvos karo aviacijos personalas buvo komplektuojamas remiantis Karo aviacijos taikos meto etatų sąrašu Nr. 95,[2] pagal kurį naikintuvų eskadrilėje buvo numatyta 13 skraidančiojo personalo etatų, iš jų 7 karininkų, 6  – kareivių. Karo atveju eskadrilės turėjo perėeiti prie organizacijos pagal Karo aviacijos karo meto etatų sąrašą Nr. 49, skraidančiojo personalo turėjo padaugėti nuo 13 iki 14.

Eskadrilės personalas buvo formuojamas trimis etaipais: 1938 m. balandžio mėn. iš kitų Karo aviacijos padalinių į 7-ąją eskadrilę buvo perkelti karo lakūnai, sudarę formuojamos eskadrilės branduolį; 1938 m. pavasarį ir vasarą vykusios skraidymų stažuotės metu labiausiai pasižymėję 4 mokiniai lakūnai, baigę Karo aviacijos mokyklą, rudenį buvo paskirti nuolat tarnauti karo lakūnais į 7-ąją eskadrilę; 1939 m. sausio –1940 m. spalio mėn. eskadrilės skraidančiojo personalo sudėtis kito dėl rotacijos. Naujai paskirti karo lakūnai kareiviai pakeitė 1938 m. lapkričio mėn. tarnybą eskadrilėje pradėjusius 4 lakūnus, kurie buvo perkelti į kitas naikintuvų eskadriles.[3]

1939 m. rugsėjo mėn. paskelbtos mobilizacijos metu metu eskadrilės skraidančiojo personalo sudėtį papildė mjr. J. Pyragius, jaun. psk. J. Valaitis, taip pat iš atsargos mobilizuoti lakūnai psk. Leonas Miliūnas, jaun. psk. Jonas Dovydaitis, gr. Anatolijus Kraucevičius, eil. Jurgis Steikūnas, eil. Juozas Vytautas Aidas.[4]

Visu eskadrilės egzistavimo laikotarpiu joje tarnavo 21 karo lakūnas: [5]

  1. Vaičius Juozas, mjr. 1938 04 01– 1940 01 16, eskadrilės vadas
  2. Varanavičius Vytautas, kpt. 1938 04 13 – 1940 02 16, Karo lakūnas, nuo 1939 09 01 – eskadrilės vado pavaduotojas
  3. Grincius Jonas, kpt. 1938 04 14– 1940 11 01, Technikos karininkas, nuo 1940 02 – eskadrilės vado pavaduotojas
  4. Vachauzas Aleksandras, vrš. 1938 04 01– 1940 07 16, Karo lakūnas kareivis
  5. Kasperiūnas Petras, jaun. psk. 1938 04 01– 1939 03 23, Karo lakūnas kareivis
  6. Žerolis Jonas, jaun. psk. 1938 04 01– 1939 09 18, Karo lakūnas kareivis
  7. Alekna Leonas, jaun. psk. 1938 11 01– 1939 09 18, Karo lakūnas kareivis
  8. Žeiba Stasys, jaun. psk. 1938 11 01– 1939 09 18, Karo lakūnas kareivis
  9. Vasiliauskas Bronius, jaun. psk. 1938 11 01– 1939 09 18, Karo lakūnas kareivis
  10. Kostkus (Kostkevičius) Aleksandras, ltn. 1938 09 01– 1940 10 04, Karo lakūnas karininkas
  11. Numgaudas Vaclovas, jaun. ltn. 1938 09 01– 1939 09 12, Karo lakūnas karininkas
  12. Valevičius Juozas, ltn. 1938 09 01– 1940 10 22, Karo lakūnas karininkas
  13. Krosniūnas (Krasnickas) Stasys Ksaveras, ltn. 1938 09 01– 1940 10 22, Karo lakūnas karininkas
  14. Svilas Alfonsas, kpt. 1938 10 20– 1939 09 01, Eskadrilės vado pavaduotojas
  15. Tribė Leopoldas, ltn. 1939 11 18– 1940 10 22, Karo lakūnas karininkas
  16. Juzeliūnas Vladas, jaun. psk. 1939 11 01–?, Karo lakūnas kareivis
  17. Juška Kazys, jaun. psk. 1939 11 01–?, Karo lakūnas kareivis
  18. Knistautas Vladas, jaun. psk. 1939 11 01–?, Karo lakūnas kareivis
  19. Užkurys Stasys, jaun. psk. 1939 11 01–?, Karo lakūnas kareivis
  20. Adomaitis Jonas, mjr. 1940 01 16– 1940 08 05, Eskadrilės vadas
  21. Irlikis Valentinas, ltn. 1940***– 1940 11 16, Karo lakūnas karininkas

Kasmet eskadrilėje pasikeisdavo apie 40 proc. skraidančiojo personalo sudėties. Pagal skraidančiojo personalo pokyčius galima teigti, kad 7-oji eskadrilė buvo pereinamoji, skirta Karo aviacijos mokyklos baigiamojo kurso mokiniams lakūnams, numatytiems naikintuvų pilotais, skraidymo stažuotei atlikti.[6] 1940 m. birželio 15 d. 7-ojoje eskadrilėje tarnavo 11 iš numatytų 13 karo lakūnų.[7]

Kovinio pajėgumo vertinimas redaguoti

Visu 7-osios eskadrilės egzistavimo metu jai buvo paskirta mažiau nei priklausė lėktuvų (daugiausiai - 9 vnt. vietoje numatytų 12 kovos ir 1 ryšių lėktuvo), joje nuolat buvo daugiau skraidančiojo personalo nei orlaivių. Iš eskadrilės personalo tik trečdalis lakūnų buvo patyrę lakūnai.

Per 1939 m. rugsėjo mėn. vykusią mobilizaciją eskadrilė susidūrė su reikšmingais sunkumais, susijusiais su gyvosios jėgos kvalifikacijos ir būtino materialinio turto trūkumu. Paskelbus mobilizaciją eskadrilė galėjo visapusiškai veikti tik praėjus 3 dienoms, iki tol – tik vienos grandies (2–3 naikintuvai) pajėgumu, t. y. naudodama tik trečdalį savo potencialo.[8][9]

Bazė redaguoti

Eskadrilė buvo įsteigta Šiaulių Zoknių aerodrome, tačiau jau kovo viduryje buvo perkelta į Kauną ir 1938–1940 m. bazavosi Aleksoto / Žagariškių aerodrome.

Technika redaguoti

 
Fiat CR.20

1938 m. formuojamai 7-ąjai eskadrilei buvo perduoti visi tuo metu Karo aviacijos eksploatuoti Fiat CR.20 naikintuvai – 9 vnt.

Šie orlaiviai buvo vieni labiausiai eksploatuotų Lietuvos karinių lėktuvų, kuriais buvo išskraidyta 400–600 valandų.[10] Lėktuvai buvo pasenę ir techniškai, pusė jų buvo remontuoti po du ir daugiau kartų, juose nebuvo naktinių skrydžių įrangos.

Orlaivių skaičius buvo mažesnis nei numatė 1938 m. išleistas Štabų žinynas: vietoje naikintuvų eskadrilėje turėjusių būti 12 naikintuvų ir 1 ryšių lėktuvo,[11] eskadrilėje buvo tik 9 naikintuvai. Statute taip pat pažymima, kad eskadrilę sudaro 3 grandys po 3–4 naikintuvus, t. y. ne mažiau kaip 12 naikintuvų.

Lyginant su kitomis naikintuvų grupės eskadrilėmis, 7-oji eskadrilė buvo ginkluota silpniausiai: 1938 m. pabaigoje 1-ojoje eskadrilėje pavestas užduotis galėjo vykdyti 13,[12] 5-ojoje – 14 naikintuvų.[13] Nors buvo numatyta, kad eskadrilių ginkluotę sudarys ne vien naikintuvai, bet ir ryšio bei lavinimosi lėktuvai, 1938–1940 m. tokių lėktuvų nebuvo skirta.[14]

1939 m. paskelbus mobilizaciją, 7-osios eskadrilės ryšio lėktuvu rugsėjo 17 d. buvo paskirtas Lietuvos šaulių sąjungos Aviacijos būrio Klemm KL-35b,[15] o jo pilotu – LŠS narys, lakūnas, jaun. psk. Antanas Valaitis, kuris nuo 1939 m. rugpjūčio 25 d. Karo aviacijos mokykloje dalyvavo atsargos karių mokymuose.[16]

Naikintuvų skaičius 7-ojoje eskadrilėje 1938–1940 m. nebuvo pastovus dėl planinio ir neplaninio remonto darbų ir mažėjo. 1938–1940 m. buvo prarasti du naikintuvai: 1938 m. balandžio 27 d. buvo sudaužytas ir nurašytas mokinio lakūno jaun. psk. Kazio Smetonos pilotuotas Fiat CR. 20 (gamyklinis Nr. 30), kitas Fiat CR. 20 (gamyklinis Nr. 38) dėl mokinio lakūno Gedimino Janulevičiaus pilotavimo klaidos sudužo 1940 m. birželio 13 d. Sovietų Sąjungos okupacijos išvakarėse 7-ojoje eskadrilėje buvo 7 naikintuvai, t. y. tik 58 proc. numatyto kovos lėktuvų skaičiaus.[14]

Likvidavimas redaguoti

Eskadrilė buvo išformuota po Lietuvos okupacijos, SSRS likviduojant Lietuvos karo aviaciją, 1940 m. rugpjūčio 5 d. Jos turėtų orlaivių SSRS KOP neperėmė, panaudojo kaip treniruočių taikinius.

Literatūra redaguoti

  • (LT) 7-oji eskadrilė, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?810
  • (LT) 7-os eskadrilės slaptas raštas Nr. 125/sl Karo aviacijos štabui, 1939 m. lapkričio 14 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 223, l. 78
  • (LT) Ats. psk. Valaičio Antano skraidymo mokymo žinios. LCVA, f. 930, ap. 7, b. 5337, l. 1–4
  • (LT) Karo aviacijos eskadrilės žmonių sąrašas. 1939 m. lapkričio 14 d. 7-os eskadrilės vado rašto Nr. 125/sl priedas. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 223, l. 78.
  • (LT) Karo aviacijos karo meto etatai Nr. 95, LCVA, f. 531, ap. 1, b. 191, l. 8–9
  • (LT) Karo aviacijos viršininko slaptas raštas Nr. 1314 – Ryšio lėktuvų ir jiems pilotų paskyrimas, 1939 m. rugsėjo 17 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 223, l 22
  • (LT) Mikutis, Antanas, „Karo aviacijos tarnyboje“. Plieno sparnai, 1, 1992.
  • (LT) Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 185–230, 395–398, https://doi.org/10.47459/ka.2018.33.5
  • (LT) Štabų žinynas. Kaunas: Kariuomenės štabas, Spaudos ir švietimo skyrius, 1938
  • (LT) Vaičenonis, Jonas, „Lietuvos kariuomenės modernizacija (1926–1939)“. Darbai ir dienos, 2000, t. XVII, p. 144–180. 186
  • (LT) Žinios apie 1-os eskadrilės lėktuvais atliktus skraidymus 1938 m., 1939 m. sausio 21 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 219, l. 12.
  • (LT) Žinios apie 5-os eskadrilės lėktuvais atliktus skraidymus ir jų remontą 1938 m., 1939 m. sausio 24 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 219, l. 23

Išnašos redaguoti

  1. ↑ Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 185–230, 395–398, https://doi.org/10.47459/ka.2018.33.5
  2. ↑ Karo aviacijos karo meto etatai Nr. 95, LCVA, f. 531, ap. 1, b. 191, l. 8–9
  3. ↑ Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 217
  4. ↑ Karo aviacijos eskadrilės žmonių sąrašas. 1939 m. lapkričio 14 d. 7-os eskadrilės vado rašto Nr. 125/sl priedas. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 223, l. 78.
  5. ↑ Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 219
  6. ↑ Mikutis, Antanas, „Karo aviacijos tarnyboje“. Plieno sparnai, 1, 1992, p. 2–13.
  7. ↑ Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 221
  8. ↑ 7-os eskadrilės slaptas raštas Nr. 125/sl Karo aviacijos štabui, 1939 m. lapkričio 14 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 223, l. 78
  9. ↑ Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 229
  10. ↑ Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 202
  11. ↑ Štabų žinynas. Kaunas: Kariuomenės štabas, Spaudos ir švietimo skyrius, 1938, p. 74.
  12. ↑ Žinios apie 1-os eskadrilės lėktuvais atliktus skraidymus 1938 m., 1939 m. sausio 21 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 219, l. 12.
  13. ↑ Žinios apie 5-os eskadrilės lėktuvais atliktus skraidymus ir jų remontą 1938 m., 1939 m. sausio 24 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 219, l. 23
  14. ↑ 14,0 14,1 Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui, Karo archyvas. 2018, 33, p. 213
  15. ↑ Karo aviacijos viršininko slaptas raštas Nr. 1314 – Ryšio lėktuvų ir jiems pilotų paskyrimas, 1939 m. rugsėjo 17 d. LCVA, f. 531, ap. 1, b. 223, l 22
  16. ↑ Ats. psk. Valaičio Antano skraidymo mokymo žinios. LCVA, f. 930, ap. 7, b. 5337, l. 1–4


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_Karo_aviacijos_Septintoji_eskadrilė&oldid=7094464"