DFW C.V
Tipas Žvalgybinis

Artilerijos koregavimo

Lengvasis bombonešis
Gamintojas Deutsche Flugzeug-Werke
Kūrėjas Heinrich Oelerich
Hermann Dorner
Wilhelm Sabersky-Müssigbrodt
Gamybos metai 1916–1918
Pradėtas naudoti 1916 m
Baigtas naudoti iki 1930 m.
Pagrindiniai naudotojai Bulgarijos vėliava Bulgarija

Estijos vėliava Estija
Suomijos vėliava Suomija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Lenkijos vėliava Lenkija

Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Pagaminta vnt. 3955

DFW C.V, kartu su DFW C.IV, DFW C.VI ir DFW F.37 buvo I pasaulinio karo metais Leipcige įsikūrusios Vokietijos imperijos įmonės „Deutsche Flugzeugwerke“ sukurta bei šios ir dar kelių įmonių gaminta dviviečių žvalgybinių ir artilerijos koregavimo biplanų serija (Idflieg klasifikacijoje - C klasė), kurios modelis C.V tarpukariu buvo naudotas ir Lietuvos karo aviacijos.

Konstrukcija

redaguoti
 
Vokietijos pilotai prie DFW C.V

DFW C.IV, DFW C.V, DFW C.V ir DFW C.37 buvo Heinrich Oelerich, Hermann Dorner ir Wilhelm Sabersky-Müssigbrodt sukonstruoti tradicinės konstrukcijos dviviečiai biplanai su nevienodo mosto sparnais, atviromis pilotų kabinomis, priekyje įrengta piloto, o už jo – žvalgo darbo vietomis, ginkluoti su propeleriu sinchronizuotu 7,92 mm kalibro piloto kulkosvaidžiu Spandau MG 08/15 ir ant žiedo montuojamu sukiojamu 7,92 mm kalibro žvalgo kulkosvaidžiu Parabellum MG.14. Orlaivis galėjo vežti iki 100 kg bombų.

1915 m. pradžioje Wilhelm Sabersky-Müssigbrodt iš likviduojamos Miunchene įsikūrusios Gustavo Oto Flugmaschinenwerke įmonės persikėlė į Leipcige įsikūrusią DFW. Jis prisidėjo prie Heinricho Elericho ir Hermano Dornerio, jau sukūrusių sėkmingus DFW B.I ir B.II modelius. Pirmu jų bendru kūriniu tapo DFW C.I (gamyklinis indeksas KD15), kuris nuo B.I skyrėsi galingesniu varikliu, tačiau išlaikė ankstesnę įgulos komponuotę, kai piloto darbo vieta buvo už žvalgo. Šis nepatogumas buvo ištaisytas C.II ir vėlesniuose modeliuose – DFW C.IV, DFW C.V, DFW C.V ir DFW.

Lyginant su ankstesniais DFW gamintais B ir C tipų orlaiviais, DFW C.IV, DFW C.V, DFW C.V ir DFW C.37 pasižymėjo geresne aerodinamika, į juos buvo montuojami galingesni varikliai, kas užtikrino geresnes skrydžio charakteristikas.

Į vieną sparnų spyrių porą turėjusį C.IV buvo montuojamas 112 kW (150 AG) galios Benz Bz.III šešių cilindrų vienaeilis skysčiu aušinamas variklis. Jį netrukus pakeitė dvi sparnų spyrių poras kiekvienoje pusėje turėjęs modelis C.V, varomas skysčiu aušinamais vidaus degimo varikliais C.III N.A.G (185 AG (138 kW) galios ). arba Benz Bz.IV (163 kW (220 AG) galios).

C.V tipo orlaivių buvo pagaminta daugiausiai iš visų Vokietijos Imperijoje gamintų orlaivių. DFW pagamino apie du tūkstančius, Aviatik – apie 1250 (vadinti DFW C.V(Av) arba Aviatik C.VI), taip pat gamino Halberstadt (75 vnt.), Bayerische Flugzeugwerke (BFW) (apie 300 vnt.), ir Schütte-Lanz įmonės. C.V gamybą įmonėje Luft-Verkehrs-Gesellschaft (LVG) organizavo į ją 1917 m. pradžioje perėjęs Wilhelm Sabersky-Müssigbrodt. Iš viso LVG pagamino 250 C.V. LVG gamybos C.V išsiskyrė lašo formos uodega ir kiek didesniais sparnais.[1]

Tolesniu modeliu turėjusio tapti tvirtesnio ir balansuotus eleronus turėjusio DFW C.VI buvo pagamintas tik vienas vienetas.

 
Vokietijos Imperijos KOP DFW C.V su įgula ir aptarnaujančiu personalu. Apie 1918 m.

Kiek geresnis likimas susiklostė F37, kuris buvo sukurtas karo pabaigoje ir pagal Vokietijos Karo ministerijos Idflieg klasifikaciją turėjo tapti C.VII. Pasibaigus karo veiksmams DFW sukonstravo civilinę jo versiją su 220 kW (295 AG) galios varikliu BMW IV. Šis orlaivis 1919 m. pasiekė skrydžio aukščio rekordą (7700 m.), tačiau, kadangi orlaivio greičio ir galios charakteristikos viršijo Versalio sutartimi Vokietijai nustatytas ribas, rekordo nepripažino Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI), o DFW nebuvo leista gaminti šį orlaivį. Savo ruožtu, DFW į F37 sumontavo Benz Bz.IV variklį, įrengė tris dengtas keleivių vietas ir, pavadinusį jį DFW P1 Limousine, pristatė 1919 m. parodoje Amsterdame.

Konstrukcija

redaguoti
 
Avatik gamybos (žr. užrašą ant fiuzeliažo) DFW C.V (Av) daro viražą

C.V buvo mišrios, daugiausiai medinės konstrukcijos biplanas. Fiuzeliažą sudarė medinis, fanera apkaltas rėmas, uodegą – metalinis karkasas, aptrauktas drobe. Stačiakampiai sparnai buvo mediniai, dvejų lonžeronų, aptraukti drobe. Viršutinis sparnas buvo kiek ilgesnis. Eleronai buvo montuojami tik viršutiniame sparne. Važiuoklė buvo tradicinė fiksuota triratė su galine pačiūža.

Nuo šešių cilindrų variklio virš sparno buvo išvestas išmetimo vamzdis su aerodinaminiu gaubtu. LVG gamintuose modeliuose išmetimo vamzdis buvo horizontalus. Variklis suko 2,8 m skersmens medinį dvimentį fiksuoto žingsnio propelerį. Variklio aušinimui ankstesniuose modeliuose abiejose fiuzeliažo pusėse buvo montuojami du radiatoriai, vėlesniuose – vienas radiatorius viršutinio sparno priekyje.

Eksploatacija

redaguoti
 
Antantės pajėgų užgrobtas DFW C.V

C.V ir kiti šios šeimos modeliai buvo naudojami žvalgybos, artilerijos koregavimo ir bombardavimo misijose. Dėl savo manevringumo karo viduryje jie galėjo išvengti daugelio Antantės šalių naikintuvų antpuolių. C.V fronto daliniuose buvo naudojami iki 1918 m. pradžios, nors Vokietijos kapituliacijos metu Luftstreitkrafte dar turėjo apie šešis šimtus C.V. Dauguma jų buvo sunaikinti pagal Versalio sutarties reikalavimus.

Po karo C.V buvo naudojami Estijos (4 vnt.),[2][3] Lietuvos (6 vnt. ir vienas pasigamintas), Lenkijos (užgrobė 11 orlaivių 1919 m. ir pasigamino dar 13, dar keletą įsigijo 1920 m.), Suomijos (2 vnt.), Nyderlandų (4 vnt.), Šveicarijos (2 vnt.) karinėse oro pajėgose, 8 orlaivius naudojo Vokietijos aviakompanija Deutsche Luft Rederei.

Lenkijos C.V dalyvavo Sovietų Rusijos – Lenkijos kare. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad keletą C.V naudojo ir Čekoslovakijos[1] bei Sovietų Rusijos KOP.[1][4]

1925 -1928 m. Bulgarijos valstybiniame aviacijos fabrike (bulg. Държавна аеропланна работилница) buvo gaminamos kiek modifikuotos C.V kopijos, kurių indeksu tapo DAR Uzunov-1 (DAR U-1). DAR U-1 buvo naudojamas kaip mokomasis Bulgarijos slaptųjų KOP orlaivis.[5][6]

Lietuvoje

redaguoti
 
Dobi-I ir DFW C.V

Lietuvos karo aviacija naudojo septynis DFW C.V orlaivius. Iš jų šeši (3379, 3918, 4828, 5044, 9076, 17243) buvo nelegaliai įsigyti iš Vokietijos kariuomenės 1919 m. pradžioje,[7] o vienas (Nr. 7) – 1922 m. birželio 9 d. iš turėtų ir vietoje pagamintų dalių buvo surinktas Karo aviacijos dirbtuvėse.[8]

Atskirai Karo aviacijos dirbtuvėse pagamintas 1 LVG konstrukcijos C.V ir 6 Halberstadt konstrukcijos C.V.[8]

Išlikę egzemplioriai

redaguoti
 
Lenkijos aviacijos muziejuje Krokuvoje eksponuojamas vienintelio išlikusio DFW C.V fiuzeliažas

Iki šių dienų yra išlikęs tik vieno Aviatik įmonėje 1917 m. pagaminto C.V(Av) (Nr. 17077-17) fiuzeliažas. Jis buvo saugojamas Vokietijos aviacijos muziejuje Berlyne (vok. Deutsche Luftfahrtsammlung Berlin). II Pasaulinio karo metu, siekiant apsaugoti nuo Sąjungininkų bombardavimų, jis buvo išvežtas į dabartinę Lenkiją ir šiuo metu yra eksponuojamas Lenkijos karo aviacijos muziejuje Krokuvoje.

Operatoriai

redaguoti
  Bulgarija
  • Bulgarijos karalystės karinės oro pajėgos – nuo 1925 m.
  Estija
  • Estijos karinės oro pajėgos – 4 vnt.
  Suomija
  • Suomijos karinės oro pajėgos
  Latvija
  • Latvijos karinės oro pajėgos
  Lietuva
 
Italijos ir Britanijos (41 divizijos) kariškiai apžiūri DFW C.V, numuštą antpuolio prieš Istrana aerodromą metu, 1917 m. gruodžio 26 d.
  • Lietuvos karinės oro pajėgos - 7 vnt. ir dar 7 vnt. - kitų gamintojų.[8]
  Lenkija
  • Lenkijos KOP – 34, kituose šaltiniuose – iki 63 vnt.[9]
  Šveicarija
  • Šveicarijos KOP
  Ukraina
  Vokietijos imperija

Variantai

redaguoti
 
Bulgarijos Karalystės KOP DAR-1A su oru aušinamu Walther Vega varikliu
  • DFW C.IV (gamyklinis indeksas T.25)
    • Pirmasis žvalgybinio orlaivio modelis, su 112 kW (150 AG) Benz Bz. III varikliu.
  • DFW C.V (gamyklinis indeksas T.29)
    • Pagrindinis gamintas modelis su 112 kW(150 AG) galios C.III N.A.G. (licencinis Conrad C.III variantas) arba 149 kW (200 AG) galios Benz Bz.IV
  • DFW C.V(Av)
    • Austrijoje įsikūrusios „Automobil und Aviatik A.G“ įmonės gaminta licencinė kopija
  • DFW C.VI
    • Vienintelis aptakesnis prototipas su aerodinaminiais eleronų balansyrais, su 164 kW (220 AG) galios Benz Bz. IVa varikliu.
 
Bulgarijos Karalystės KOP DAR 1 su skysčiu aušinamu Benz.IV varikliais
  • DFW F37
    • Nespėtas į karo tarnybą priimti kaip C.VI, su 220 kW (295 AG) galios BMW IV varikliu.
  • DFW P1 Limousine
    • Vienintelis egzempliorius, F37 civilinė konversija į keleivinį lėktuvą su dengtu triviečiu salonu.
  • Aviatik C.VI
    • Alternatyvus Austrijoje „Aviatik“ įmonės gamintų C.V indeksas.
  • DAR Uzunov-1 / DAR U-1, DAR-1 Peperuda, DAR DAR-1A
    • Bulgarijoje valstybinėje įmonėje DAR (Държавна аеропланна работилница) gamintos modifikuotos C.V versijos, su ilgensiu fiuzeliažu, varomos Benz Bz.IV,[10] Walter Vega, Water NZ 60 varikliais,[11] naudotos Bulgarijos karalystės KOP.

Techniniai parametrai

redaguoti
DFW C.I (KD15) DFW C.II DFW C.IV (T25) DFW C.V (T29) DFW C.VIII (F37) ДАР У-1 ДАР У-1 Perepuda ДАР У-1A
Sukūrimo metai 1915 1916 1918 1925 1926 1928
Pagaminta vienetų 130 ~3000 1 7 12 8
Įgula 2 1 2 (3)
Ilgis 8,04 m 7,02 m 7,90 m 7,00 m 6,35 m 8,95 m
Sparnų mojis 14,00 m 11,25 m 13,30 m 13,27 m 13,60 m 8,90 m 12,78 m. (viršutinio)

12,18 m. (apatinio)

plotas 40,00 m² 33,00 m² 42,2 m² 38,0 m² 21,30 m² 43,40 m²
Aukštis 3,18 m 3,30 m 2,80 m
Greitis maksimalus 130 km/h 140 km/h 135 km/h 155 km/h 170 km/h 150 km/h
kreiserinis 160 km/h 135 km/h
smukos
kilimo 1,27 m/s
Svoris tuščio 800 kg 725 kg 720 kg 970 kg 800 kg 1155 kg 410 kg
maksimalus 1140 kg 1235 kg 1230 kg 1430 kg 1585 kg 665 kg
Kilimo laikas į 1000 m 4 min
į 3000 m 16:30 min
į 5000 m 49 min
Skrydžio lubos 3000 m 4000 m 5000 m 6000 m 3500 m
trukmė 4:30 val 5 val.
nuotolis 350 km 400 km 500 km 350 km
Variklis Benz Bz.III N.A.G. Benz Bz.IV Walter NZ 60 Walter Vega
Galingumas 110 kW (150 AG) 136 kW (185 AG) 162 kW (220 AG) 45 kW (60 AG) 63 kW (85 AG)
Ginkluotė 1 x Parabellum MG14,

bombos

1 x Parabellum MG14,

bombos

1 x Spandau MG 08/15,

1 x Parabellum MG14,

bombos

1 x Spandau MG 08/15,

1 x Parabellum MG14,

100 kg bombų

Neginkluoti

Literatūra

redaguoti
  • (EN) World Aircraft Information Files. London: Bright Star Publishing. pp. File 892 Sheet 25. ISBN 1-156-94382-5.
  • (EN) Bernád, Dénes (July–August 2001). „Balkan Birds: Thirty-Five Years of Bulgarian Aircraft Production, Part One“. Air Enthusiast (94): 18–30. ISSN 0143-5450.
  • (BG) Borislawov, I., Kirilov R.,: Die bulgarischen Flugzeuge, Band I: Von Bleriot bis Messerschmitt, Litera Prima, Sofia 1996
  • (EN) Bulgaria Air Force Aircraft Types, http://www.aeroflight.co.uk/waf/bulgaria/af/types/dar.htm#dar-1
  • (EN) Chołoniewski, Krzysztof; Bączkowski, Wiesław (1987). Samoloty wojskowe obcych konstrukcji 1918–1939. Tomik 2. Barwa w lotnictwie polskim no.7. Warsaw: WKiŁ. ISBN 83-206-0728-0.
  • (RU) ДАР У-1, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/daru1.html
  • (RU) DFW C-IV/C-V/C-VI/LVG C-VI, Flying Machines, http://flyingmachines.ru/Site2/Crafts/Craft25583.htm
  • (RU) DFW C.IV, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/dfwc4.html
  • (EN) Gerdessen, F. (April–July 1982). „Estonian Air Power 1918–1945“. Air Enthusiast (18): 61–76. ISSN 0143-5450.
  • (EE) Gerdessen, Frederik, Kitvel, Toivo , Tilk, Johannes. Aeg. Mehed. Lennukid. Eesti lennunduse arengulugu kuni 1940. aastani. Tallinn: Eesti Entsüklopeediakirjastus, 2001.
  • (EN) Gray, Peter; Thetford, Owen (1970). German Aircraft of the First World War. London: Putnam. ISBN 0-933852-71-1.
  • (DE) Heinz J. Nowarra, Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–18, München, Lehmanns, 1959,
  • (PL) Ryszard Kaczkowski: DFW C-V, C-VI. „Skrzydlata Polska”. 2/1971, s. 15, 10 stycznia 1971. Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności. ISSN 0137-866X. OCLC 839207783
  • (EN) Klaauw, Bart van der (March–April 1999). „Unexpected Windfalls: Accidentally or Deliberately, More than 100 Aircraft 'arrived' in Dutch Territory During the Great War“. Air Enthusiast (80): 54–59. ISSN 0143-5450.
  • (DE) Kroschel, Günter, Stützer, Helmut: Die deutschen Militärflugzeuge 1910-18, Wilhelmshaven, Lohse-Eissing Mittler, 1977, ISBN 3-920602-18-8.
  • (PL) Krzyżan, Marian (1983). Samoloty w muzeach polskich, Warszawa: WKiŁ. ISBN 83-206-0432-X.
  • (EN) Nelcarz, Bartolomiej & Peczkowski, Robert (2001). White Eagles: The Aircraft, Men and Operations of the Polish Air Force 1918–1939. Ottringham, UK: Hikoki Publications. ISBN 1-902109-73-2.
  • (EN) Neulen, Hans-Werner & Cony, Christophe (September 2000). „Les aigles du Kaiser en Terre Sainte“ [The Kaiser’s Eagles in the Holy Land]. Avions: Toute l’Aéronautique et son histoire (in French) (90): 38–46. ISSN 1243-8650.
  • (LT) Ramoška, Gytis: Lėktuai pagaminti Kaune, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
  • (LT) Ramoška Gytis, Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr. 1, 1992 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  • (EN) Taylor, Michael J. H. (1989). Jane’s Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions. p. 325. ISBN 0-7106-0710-5.
  • (EN) Wagner, Ray; Nowarra, Heinz (1971). German Combat Planes. New York: Doubleday.
  • (EN) Wagner, Wolfgang (1987). Der deutsche Luftverkehr – Die Pionierjahre 1919–1925. Koblenz: Bernard & Graefe.

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 DFW C-IV/C-V/C-VI/LVG C-VI, Flying Machines, http://flyingmachines.ru/Site2/Crafts/Craft25583.htm
  2. Gerdessen, F. (April–July 1982). „Estonian Air Power 1918–1945“. Air Enthusiast (18): 61–76. ISSN 0143-5450
  3. Gerdessen, Frederik, Kitvel, Toivo , Tilk, Johannes. Aeg. Mehed. Lennukid. Eesti lennunduse arengulugu kuni 1940. aastani. Tallinn: Eesti Entsüklopeediakirjastus, 2001.
  4. DFW C.IV, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/dfwc4.html
  5. I. Borislawov, R. Kirilov: Die bulgarischen Flugzeuge, Band I: Von Bleriot bis Messerschmitt, Litera Prima, Sofia 1996
  6. Bernád, Dénes (July–August 2001). „Balkan Birds: Thirty-Five Years of Bulgarian Aircraft Production, Part One“. Air Enthusiast (94): 18–30. ISSN 0143-5450
  7. Ramoška Gytis, Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr. 1 1992 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  8. 8,0 8,1 8,2 Ramoška, Gytis: Lėktuvai pagaminti Kaune, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
  9. Ryszard Kaczkowski: DFW C-V, C-VI. „Skrzydlata Polska”. 2/1971, s. 15, 10 stycznia 1971. Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności. ISSN 0137-866X. OCLC 839207783
  10. ДАР У-1, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/daru1.html
  11. Bulgaria Air Force Aircraft Types, http://www.aeroflight.co.uk/waf/bulgaria/af/types/dar.htm#dar-1