ANBO-III
| ANBO-III | |
| |
| Treniruočių lėktuvas Kauno aerodrome 1930 m. | |
| Tipas | aukštasparnis monoplanas |
|---|---|
| Gamintojas | Karo aviacijos tiekimo skyrius |
| Kūrėjas | Antanas Gustaitis |
| Pirmas skrydis | 1929 m. spalio 5 d. |
| Baigtas naudoti | 1940 m. |
| Būsena | nenaudojamas |
| Pagaminta vnt. | 9 |
ANBO-III (ANBO 'Antanas Nori Būti Ore') – Lietuvoje sukurtas dvivietis, parasolio tipo aukštasparnis, mišrios konstrukcijos monoplanas. Tinkamas mokymui ir aukštajam pilotažui. Tai trečioji Antano Gustaičio konstrukcija, ir pirmoji, kaip diplomuoto aviacijos inžinieriaus; pirmasis serijinis lietuviškos konstrukcijos lėktuvas, gamintas Karo aviacijos dirbtuvėse.
Konstrukcija redaguoti
ANBO-III – aukštasparnis parasolio tipo spyrinis monoplanas. Konstrukcija mišri – iš plieninių vamzdelių suvirintas liemens karkasas, dengtas audiniu ir duraliuminio skarda.
Sparnai – medinės konstrukcijos, dviejų dėžinės konstrukcijos lonžeronų (lentynos iš spruso, sienelės – klijuotos faneros). Sparnų priekinėje smarkiai išgaubtoje dalyje tarp nerviūrų dar įtvirtintos lenktos tarpneviūrinės kartelės. Nerviūros – iš klijuotos faneros (su apskritomis palengvinimo išpjovomis), sustandintos lystelėmis statmenai ir kraštuose. Kiekvienas sparnas standinamas penkiomis grupėmis tarp lonžeronų kryžmai įtemptų plieninių lynų. Prie eleronų sparnuose – pagalbiniai lonžeronai. Eleronai – medinės konstrukcijos, kaip ir sparnai, dengti audiniu. Jų, kaip ir sparnų, užpakalinės briaunos – iš plieninės vielos, kuri, drobei įsitempus, tarp nerviūrų įlinksta.
Virš liemens – duraliuminio konstrukcijos centroplanas, kuriame patalpintas mažasis benzino bakas. Centroplaną su jo kraštuose esančiais sparnų tvirtinimo mazgais laiko iš plieno vamzdelių suvirintas prie liemens pritvirtintas „ožys“.
Sparnai – strėliški, su „iškirpimu“ virš pirmosios lakūnų kabinos, galuose siaurėjančių trapecijų formos, paremti dviem poromis aliuminio skarda profiliuotų plieninių spyrių, kuriuos fiksuoja plonesnis įstrižas spyris.
Liemuo - keturkampio skerspjūvio, suvirintas iš plieninių vamzdelių, su užapvalintu viršumi. Liemens priekinė dalis dengta aliuminio skarda. Viršutinę liemens dalį ties lakūnų kabinomis ir iki uodegos sudaro ovalinės formos faneros lukštas. Galinis liemens tarpas ties kiliu iš šonų ir apačios dengtas aliuminio skarda. Visas liemuo, išskyrus skardines dangas, aptrauktas audeklu. Variklis atskirtas priešgaisrine pertvara iš plieno skardos. Lakūnų kabinos atviros, su duraliuminio rėmeliuose įtaisytais stikliniais vėjo skydeliais. Įlipimo pakopos (vėlesniuose variantuose – ir kilpinės pakojos) iš kairės lėktuvo pusės. Prieš pirmąją lakūno kabiną liemenyje įrengta pagrindinis benzino bakas (antrosios serijos lėktuvuose – didesnis), o šalia priešgaisrinės pertvaros esančioje liemens sekcijoje – tepalo bakas.
Uodegos plokštumos buvo sukniedytos iš duraliuminio skardos dvigubo lenkimo kraštinių briaunų bei nerviūrų, ir dengtos audeklu. Stabilizatorius tvirtinamas dvejomis poromis spyrių iš plieninių vamzdelių.
Važiuoklę sudarė pora ratų su 700x100 mm padangomis ir amortizantis uodegos ramstis. Ratai užmaunami ant pusašių ir kiekvienas fiksuojamas trijų profiliuotų spyrių sistema (vienas iš spyrių – su guminių susispaudžiančių plokštelių amortizatoriais).
Serijinių ANBO-III liemenys buvo dažomi rusvai, o sparnai – sidabrine spalva, kapotas - nedažyta skarda.
Eksploatacija redaguoti
Pirmasis bandomasis skrydis atliktas 1929 m. spalio 5 d. Iš viso buvo pagaminti 9 lėktuvai ANBO-III (gamykliniai ir Karo aviacijos Nr. 33, 39, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48). 1930 m. pagaminti pirmosios serijos (Nr. 33, 39, 40, 41, 42) lėktuvai buvo varomi čekoslovakiškais 145 AG (107 kW) galios varikliais "Walter Mars". Paaiškėjus šių variklių trūkumams, į 1931 m. pagamintus antrosios serijos ANBO III (Nr. 44, 45, 47, 48) buvo montuojami 1930 m. pradėti gaminti angliški 155 AG (115 kW) galios „Armstrong Siddeley Mongoose II“. Abejų serijų ANBO III buvo komplektuojami su Karo aviacijos dirbtuvėse gamintais dvimenčiais mediniais fiksuoto žingsnio propeleriais.
Naudotas lakūnų mokinių lavinimuisi, taikinių vilkimui, ryšiams, treniruotėms.
1930 m. rugsėjo mėnesį pirmieji trys lėktuvai ANBO-III (Nr. 39, 41 ir 42) su įrengtais kulkosvaidžio ratilais virš antrųjų (žvalgo) kabinų buvo perduoti 2-ajai eskadrilei. Po metų – 1931 m. rugsėjo mėnesį – dar du – Nr.44 ir 45 (likusieji 4 buvo eksploatuojami Mokomojoje eskadrilėje). Kaip žvalgybos lėktuvai ANBO-III 2-oje eskadrilėje buvo eksploatuojami iki 1934 m. gegužės, kuomet ji buvo perginkluota pirmaisiais trimis ANBO-IV (1934 m. balandį 2-oje eskadrilėje buvo eksploatuojami trys ANBO-III (Nr. 42, 44, 45), taip pat – vienas Ansalso A.120 (Nr. 30) ir du ANBO-VI (Nr. 54 ir 56)). Vėliau visi ANBO-III buvo perkelti į Mokomąją eskadrilę.
ANBO-III po ANBO-V buvo antras labiausiai naudojamas Lietuvos karo aviacijos orlaivis: ANBO-V iki 1940 m. birželio išskraidė po 1800-2000 val., ANBO-III – po 1100-1300 val., ANBO-VI per 7 metus – 800-930 val., LVG C.VI per 11 – 800-900 val., Ansaldo A.120 per 11 metų – 550-700 val., FIAT CR.20 per 12 metų – 500-680 val., ANBO-IV per 6 – 500-600 val.[1]
Ore sugędus čekoslovakiškiems varikliams įvykusiose avarijose buvo sudaužyti du ANBO III (Nr. 33 ir Nr. 39). Kiti sulaukė sovietinės okupacijos.
Kaina ir derybos dėl eksporto redaguoti
1930 metais Estijos karo aviacijos atstovai domėjosi galimybe įsigyti ANBO-III. Rengiantis sandoriui A. Gustaitis paarengė ir kariuomenės vadovybei pateikė ANBO III gamybos sąnaudų įvertinimą.[2] Skaičiavimai rėmėsi 1929 m. spalio mėn. Aviacijos dirbtuvių ir viso Aviacijos parko sąnaudomis ir ANBO III detalių kaina. 1930 m, kovo 3 d. raporte Aviacijos viršininkui A. Gustaitis deklaravo ANBO-III prototipo kainą:
- Variklis ir medžiagos su visais bortiniais prietaisais – 29 114 Lt.
- Darbas (6673 val. po 1,2 Lt.) – 8008 Lt.
- Viso: 37 022 Lt
Skaičiavimuose buvo numatyta, kad statant 4 lėktuvų seriją dėl to darbo sąnaudos sumažės 20%, todėl vieno lėktuvo kaina sumažės iki 48 380 Lt. Palyginimui, panašios paskirties „Udet U 12 „Flamingo“ su 120 AG galios varikliu "Siemens-Halske 12" kaina siekė 65 000 Lt. Latvijos kariuomenei, įsigijusiai šio lėktuvo gamybos licenciją, ir stačiusiai jį privačiose dirbtuvėse, vieneto gamyba kainavo 50 000 Lt. be variklio.
Lietuvos karo aviacija vieną ANBO III pasiūlė parduoti už 50 000 Lt, dar 10% (5 000 Lt.) turėjo sudaryti mokestis tarpininkui (karo avacijos viršininko J. Kraucevičiaus įmonei). Tačiau Estijos kariškiai pasirinko kitą lėktuvo tipą ir ANBO-III eksportui nebuvo pradėtas gaminti.
Replikos kūrimas redaguoti
2015 m. aviakonstruktoriai Rolandas Kalinauskas ir Arvydas Šabrinskas paskelbė planus atkurti ANBO III. Iki 2020 m. buvo parengti ANBO III brėžiniai,[3] tačiau statybos darbus nutraukė A. Šabrinsko žūtis ANBO II replikos avarijoje 2021 m. rugpjūčio 8 d.
Techniniai duomenys redaguoti
| ANBO III (1 serija) | ANBO III (2 serija) | ||
|---|---|---|---|
| Ekipažas | du (pilotas ir instruktorius) | ||
| Ilgis | 7,0 m | 7,5 m | |
| Sparnų mojis | 10,55 m | ||
| Sparnų plotas | 18,2 m² | ||
| Tuščioji masė | 556 kg | 580 kg | |
| Kilimo svoris | 856 kg | 880 kg | |
| Variklis | Walter Mars | Armstrong Siddeley Mongoose II | |
| Tipas | 9 cilindrų radialinis variklis | 5 cilindrų radialinis variklis | |
| Galia | 145 AG (107 kW) | 155 AG (115 kW) | |
| Greitis | maksimalus | 185 km/h | |
| tūpimo | 80 km/h | ||
| kilimo | 2,08 m/s. | ||
| Kilimo laikas | į 1000 m | 5 min. | |
| Skrydžio lubos | 4 800 m | ||
| Skrydžio | trukmė | 3 val. | 4 val. |
| nuotolis | 450 km | 600 km | |
Nuorodos redaguoti
Literatūra redaguoti
- (LT) ANBO III, ANBO eskadrilė
- (LT) ANBO III, Большая авиационная энциклопедия "Уголок неба", Airwar.ru
- (LT) Ramoška, Gytis, ANBO III. Pirmasis serijinis lietuviškas lėktuvas, Plieno Sparnai Nr. 7 2002 m.
Išnašos redaguoti
- ↑ Ramoška, Gytis, ANBO III. Pirmasis serijinis lietuviškas lėktuvas, Plieno Sparnai Nr. 7 2002 m.
- ↑ Gamybos išlaidų nuošimčio apskaičiavimo lentelė, LCVA F. 1323 ap.2 b.1
- ↑ ANBO III, ANBO eskadrilė