Lena
Lena | |
---|---|
Lena netoli Jakutsko
| |
Ilgis | 4472 km |
Nuolydis | 1640 cm/km |
Baseino plotas | 2 490 000 km² |
Vidutinis debitas | 17 000 m³/s |
Ištakos | Baikalo kalnagūbris |
Žiotys | Laptevų jūra |
Šalys | Rusija (Irkutsko sr. ir Jakutija) |
Vikiteka | Lena |
Lena (rus. Лена, jak. Өлүөнэ) – 10-a pagal dydį ir 9-a pagal vandeningumą upė pasaulyje, esanti Rusijoje, Rytų Sibire. Prasideda Baikalo kalnagūbryje, 1640 m aukštyje, vos 20 km nuo Baikalo ežero kranto. Teka į šiaurės rytus, iki santakos su Vitimu – siauru slėniu, vėliau – slėnis išsiplėčia iki 30 km. Nuo Jakutsko pasuka į šiaurę, šiaurės rytus. Iki Jakutsko krantai aukšti, uolėti, žemiau – nuolaidūs. Dešinysis slėnio šlaitas remiasi į Verchojanos kalnagūbrį. Įteka į Arkties vandenyno Laptevų jūrą ir sudaro deltą (plotas 10800 km²). Pagrindinė deltos prataka – Bylovas.
Deltos plotis ties žiotimis apie 400 km. Net 7 metų mėnesius čia vyrauja neigiamos temperatūros. Tundros pelkynai saugomi Lenos deltos gamtos rezervate. Lenos delta sovietmečiu buvo tremtinių kalinimo vieta.
Svarbiausi intakai:
Vidutinis upės debitas – 17 tūkst. m³/s, didžiausias – 200 tūkst. m³/s, mažiausias – 366 m³/s. Būdingi aukšti pavasario potvyniai ir dažni vasaros poplūdžiai. Žiemą upė užšąla, nes žiemą būna minusinė temperatūra (iki -40). Lena per metus į jūrą nuneša 12 mln. t nešmenų. Aukštupyje ledai laikosi nuo lapkričio pabaigos iki gegužės vidurio, žemupyje – nuo rugsėjo pabaigos iki birželio pabaigos. Laivyba: potvynio metu – nuo Kačiugo, reguliari – nuo Ust Kuto. Žvejyba. Svarbiausi uostai ir prieplaukos: Ust Kutas, Kirenskas, Lenskas, Oliokminskas, Pokrovskas, Jakutskas, Sangaras[1].
Upėvardis
redaguotiUpėvardis kildinamas iš evenkiško pavadinimo Елю-Енэ, reiškiančio „didžioji upė“.[2]
Vladimiro Ulijanovo slapyvardis Leninas kilo nuo Lenos upės.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 249
- ↑ Мостахов С. Е. Река Лена. Якутск, 1972. С. 3, 5.