Adygų kalba
Adygų kalba адыгэбзэ, adəgăbză | |
Kalbama | Rusija (Adygėja), Turkija, Jordanija, Irakas, Sirija, Makedonija, Izraelis |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~500 000 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
Kilmė | Šiaurės Kaukazo čerkesų adygų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Adygėja |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | - |
ISO 639-2 | ady |
ISO 639-3 | ady |
Adygų kalba (адыгабзэ) – šiaurės vakarų Kaukazo kalbų grupės kalba, vartojama adygų tautybės žmonių, gyvenančių pietinėje Rusijoje (daugiausia Adygėjoje) bei kitose Vakarų Azijos valstybėse. Kalbančiųjų skaičius siekia ~0,5 milijono žmonių. Adygų kalbai labai gimininga kabardinų kalba. Kalba turi daug dialektų, kuriuos vartoja skirtingos adygų gentys (abzechai, adamėjai, bžedugai, hatukuajai, kemirgojai, machošai, natekuajai, šapsugai, žanai, jegerikuajai).
Kalboje yra 50-60 priebalsių, suminkštintas glotinis sprogimas, bidentalinis pučiamasis garsas ir daug kitų sudėtingų fonologinių reiškinių.
Nuo 1927 m. iki 1938 m. naudotas lotynų raidynas. Prieš tai kalba buvo rašoma arabų raštu. Nuo 1938 m. adygų kalba naudoja kirilicos raidyną.[1]
А а | Б б | В в | Г г | Гу гу | Гъ гъ | Гъу гъу | Д д |
Дж дж | Джъ джъ | Дз дз | Дзу дзу | Е е | Ё ё | Ж ж | Жъ жъ |
Жъу жъу | Жь жь | З з | И и | Й й | К к | Ку ку | Къ къ |
Къу къу | КI кI | КIу кIу | Л л | Лъ лъ | ЛI лI | М м | Н н |
О о | П п | ПI пI | ПIу пIу | Р р | С с | Т т | ТI тI |
ТIу тIу | У у | Ф ф | Х х | Хъ хъ | Хъу хъу | Хь хь | Ц ц |
ЦI цI | Ч ч | ЧI чI | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь |
Э э | Ю ю | Я я | I |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Adyghe (адыгэбзэ)“. Omniglot (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-03-05.