2002 m.
Metai
- Šis straipsnis apie metus. Apie muzikos grupę skaitykite straipsnyje 2002 (grupė).
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
3 tūkstantmetis | |
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Tai taip pat:
- JTO Tarptautiniai pasaulio paveldo metai;
- JTO Tarptautiniai ekologinio turizmo metai;
- JTO Tarptautiniai kalnų metai;
- Jungtinėje Karalystėje – Tautiniai Mokslo Metai.
2002 m. rinkimai surengti 73 šalyse.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Sausio 4 d. – nutraukta 86 metus Niujorke leisto lietuvių savaitraščio „Darbininkas“ leidyba;
- Sausio 5 d. – popiežius Jonas Paulius II naujuoju Telšių vyskupu paskyrė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinį sekretorių vyskupą Joną Borutą;
- Sausio 11 d. – Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikoje atidarytas moderniausias šalyje onkologinių ligų gydymo kompleksas;
- Sausio 12 d. – už kenkimą Liberalų sąjungai iš partijos pašalintas Rolandas Paksas. Kenkėjiška veikla pripažintas jo išėjimas iš Seimo Liberalų frakcijos ir Nepriklausomos frakcijos sukūrimas;
- Sausio 16 d. – Vašingtone Prezidentas Valdas Adamkus susitiko JAV prezidentu Džordžu V. Bušu (Georhe W. Bush);
- Sausio 21 d. – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje vienu iš asamblėjos viceprezidentų išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas;
- Sausio 22 d. – Seimas ratifikavo tarptautinį susitarimą apsaugantį kelto „Estonia“ žuties Baltijos jūroje vietą. Susitarime sakoma, kad bet kokia veikla, trigdanti kelto žūties vietos ramybę, bus laikoma nusikaltimu. Keltas plaukęs iš Talino į Stokholmą nuskendo 1994 metų Rugsėjo 28-osios naktį Iš 1051 keleivių išįigelbėjo 139 žmonės. Iš keturių plaukusių lietuvių žuvo trys;
- Sausio 23 d. – Linai Lajauskienei pirmajai moteriai Lietuvos kariuomenėje suteiktas pulkininkės leitenantės laipsnis;
- Sausio 24 d. – Seimas į Atmintinų dienų sąrašą įtraukė Kovo 8, minimą kaip „Tarptautinę moterų solidarumo dieną“;
- Sausio 28 d. – Premjeras Algirdas Brazauskas priėmė Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorių Endrių Beikerį (Andrew Baker), kuris padėkojo už 309 Lietuvoje saugotų torų perdavimą Izraelio žydų religinio ir dvasinio paveldo organizacijai „Hechal Shlomo“, kuri vėliau šias toras paskirstys sinagogoms visame pasaulyje;
- Sausio 29 d. – prezidentas Valdas Adamkus JAV prezidento Džordžo V. Bušo kvietimu JAV Kongrese klausėsi Dž. Bušo metinio pranešimo.
- Vasario 1 d. – Lietuvos Banko sprendimu Dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso Archyvuota kopija 2006-05-24 iš Wayback Machine projekto. Litas nuo Vasario 2 d. susietas su Euru kursu 3,4528 lito už eurą;
- Vasario 7 d. – Stasio Raštikio puskarininkių mokykla Kaune išleido pirmąją atsargos karininkų laidą;
- Vasario 8 d. – Vilniuje pradėjo veikti pirmasis legalus lošimų automatų salonas;
- Vasario 9 d. – XIX žiemos olimpinės žaidynėse Solt Leik Sityje (JAV) dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai;
- Vasario 12 d. – Ignalinos rajone atidaryta nauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos Tverečiaus užkarda;
- Vasario 14 d. – Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje atidarytas pirmasis Lietuvoje kaulų čiulpų persodinimo skyrius vaikams;
- Vasario 20 d. – Klaipėdos rajone, Dumpiuose, pradėta eksploatuoti pirmoji Vakarų Lietuvoje padangų smulkinimo įranga. Susmulkintos padangos naudojamos keliams tiesti bei asfaltuoti.
- Kovo 6 d. – Vilniuje su oficialiu vizitu lankėsi Suomijos prezidentė Tarja Halonen (Tarja Halonen);
- Kovo 7 d. – karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas. Paminklas atidengtas 2003 metų liepos 6 dieną, minint karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų;
- Kovo 8 d. – Vilniuje pradėta Karaliaus Mindaugo tilto statyba;
- Kovo 17 d. – Vilniaus Gedimino technikos universitetas įamžino savo pirmojo rektoriaus akademiko Aleksandro Čyro, mirusio 2001-aisiais, atminimą. Statybos fakultete atidaryta akademiko vardu pavadinta auditorija.
- Balandžio 8 d. – Suomijos koncernas „Kesko“ Vilniuje atidarė pirmąjį žemės ūkio technikos prekybos centrą.
- Gegužės 2 d. – Graikijos parlamente įkurta draugystės su Lietuva grupė.
- Birželio 16 d. – į Vilnių pirmą kartą atvyko Kinijos prezidentas Dziang Dzeminis.
- Liepos 30 d. – Kaune prasidėjo pirmasis Lietuvos ir Japonijos architektūros renginys „Rytai-Rytai".
- Gruodžio 22 d. – vyko pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame daugiausiai balsų surinko ir į sekantį turą pateko Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas.
Mirtys
redaguotiMirtys |
- Sausio 2 d. – Eduardas Viskanta, vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius (g. 1902 m.).
- Sausio 25 d. – Rimantas Jasas, Lietuvos istorikas, vertėjas, enciklopedininkas (g. 1929 m.).
- Vasario 5 d. – Pranas Dauknys, lietuvių kunigas, Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (g. 1920 m.).
- Vasario 7 d.:
- Vytautas Mikalauskas, lietuvių kino režisierius, kinotyrininkas (g. 1921 m.).
- Vytautas Nedzinskas, Lietuvos gamtininkas, rašytojas, gamtos mokslų daktaras, parašęs 9 knygas apie gamtą, įvairių mokslinių leidinių bendraautoris, publicistas, nuo 1965 m. nuolat rašęs spaudoje gamtos, gamtosaugos tematika. Mokslininkas, publicistas, visuomenininkas, gamtininkas, Žuvinto rezervato direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriaus pirmininkas, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“, dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ leidėjas (g. 1940 m.).
- Vasario 9 d. – Antanas Romualdas Gudonavičius, Lietuvos inžinierius radioelektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1943 m.).
- Vasario 16 d. – Stasys Gorodeckis, poetas, literatūros kritikas, publicistas, inžinierius, humanistas, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis (g. 1915 m.).
- Vasario 20 d. – Juozas Kazlauskas, Lietuvos fotografas, kino operatorius, režisierius (g. 1942 m.).
- Kovo 4 d.:
- Ugnė Karvelis, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja (g. 1935 m.).
- Viktoras Danilevičius, Lietuvos agronomas, dirvožemininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
- Kovo 12 d. – Vincas Trumpa, Lietuvos istorikas, žurnalistas, redaktorius (g. 1913 m.).
- Kovo 13 d. – Augustinas Mačionis, Lietuvos zoologas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytojas ir docentas (g. 1906 m.).
- Kovo 15 d. – Pranas Vytautas Rasimavičius, teisininkas, LR Konstitucinio Teismo teisėjas, teisėtyrininkas civilistas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, buvęs teisės katedros vedėjas.
- Kovo 16 d. – Jonas Mackonis, Mackevičius, Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
- Kovo 23 d. – Bronė Tautavičienė-Burokaitė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (g. 1926 m.).
- Kovo 25 d. – Nijolė Miliauskaitė-Bložienė, Lietuvos poetė, lituanistė (g. 1950 m.).
- Balandžio 18 d. – Saliamonas Vaintraubas, Lietuvos sporto žurnalistas, publicistas (g. 1922 m.).
- Gegužės 4 d. – Vytautas Raudeliūnas, Lietuvos teisės istorikas, ilgametis Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų (g. 1930 m.).
- Gegužės 30 d. – Jonas Butkus, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1914 m.).
- Birželio 12 d. – Jurgis Jankus, Lietuvos rašytojas (g. 1906 m.).
- Birželio 16 d. – Zenonas Mačionis, Lietuvos chemikas, mokslo istorikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1933 m.).
- Birželio 19 d. – Nikolajus Dybenka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas (g. 1928 m.).
- Birželio 29 d. – Arnas Rosenas, Lietuvos aktorius, literatūros kūrinių skaitovas (g. 1933 m.).
- Liepos 1 d. – Zita Kėvalaitytė-Visockienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė (g. 1922 m.).
- Liepos 9 d. – Leiba Lipšicas, Lietuvos kraštotyrininkas, žydų bendruomenės veikėjas (g. 1925 m.).
- Liepos 11 d. – Bernardas Brazdžionis, lietuvių poetas, literatūros kritikas (g. 1907 m.).
- Liepos 22 d. – Ansas Lymantas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas (g. 1921 m.).
- Rugpjūčio 18 d.:
- Albertas Donatas Belevičius, Lietuvos skulptorius (g. 1934 m.).
- Ričardas Gavelis, Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas (g. 1950 m.).
- Rugpjūčio 19 d. – Klemensas Gutauskas, Lietuvos katalikų dvasininkas (g. 1915 m.).
- Rugpjūčio 20 d. – Algimantas Kundelis, Lietuvos kino režisierius, aktorius (g. 1936 m.).
- Rugpjūčio 27 d. – Antanas Leonardas Rubšys, prelatas, Šv. Rašto profesorius (g. 1923 m.).
- Rugpjūčio 29 d. – Steponas Jurgis Gailiušis, Lietuvos kunigas (g. 1912 m.).
- Rugsėjo 7 d. – Nojus Feigelmanas, Lietuvos knygotyrininkas, bibliografas (g. 1918 m.).
- Rugsėjo 27 d. – Danutė Gobytė-Daunorienė, Lietuvos dailininkė keramikė (g. 1931 m.).
- Spalio 4 d. – Alfonsas Čapanis, lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas (g. 1917 m.).
- Spalio 7 d. – Rimantas Ruzas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1959 m.).
- Spalio 17 d. – Antanas Danielius, Lietuvos psichologas, vertėjas (g. 1942 m.).
- Spalio 18 d. – Vytautas Kazimieras Alseika, žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV visuomenės veikėjas (g. 1912 m.).
- Spalio 19 d. – Jonas Sidaravičius, Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, kolekcionierius (g. 1937 m.).
- Lapkričio 11 d. – Jonas Nabažas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas (g. 1907 m.).
- Gruodžio 3 d. – Kazys Grigas, Lietuvos tautosakininkas paremiologas, folkloristikos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1924 m.).
- Gruodžio 13 d. – Jurgis Kunčinas, poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (g. 1947 m.).
- Gruodžio 15 d. – Juozas Bernatonis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
- Gruodžio 17 d. – Simonas Ramunis, architektas (g. 1916 m.).
- Gruodžio 22 d. – Ramūnas Klimas, Lietuvos rašytojas (g. 1945 m.).
- Gruodžio 24 d. – Algirdas Gustaitis, rašytojas, JAV lietuvių visuomenininkas, žurnalistas, kartografas (g. 1916 m.).
- Gruodžio 30 d. – Povilas Kulvietis, Kulviecas, Lietuvos sovietinis veikėjas, ekonomistas, habilituotas daktaras socialinių mokslų daktaras (g. 1917 m.).
- Jonas Kvederavičius, lietuvių dailininkas keramikas (g. 1923 m.).
- Jonas Verseckas, mokytojas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1917 m.).
- Sergiejus Davydovas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1939 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Sausio 1 d. – Euro banknotai ir monetos įvestos Europos Sąjungoje;
- Sausio 6 d. – 28 % dolerio atžvilgiu nuvertintas Argentinos pesas;
- Sausio 16 d. – Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vienbalsiai nusprendė paskelbti Talibanui, Osamos bin Ladenui ir Al-Qaidai ginklų embargą bei įšaldyti jų lėšas;
- Sausio 22 d.:
- AOL Time Warner korporacija federalinę bylą prieš Microsoft, siekdama gauti žalos atlyginimą. AOL teigimu jos naršyklės Netscape Navigator padėtis rinkoje buvo neigiamai paveikta Microsoft korporacijai pradėjus kartu su operacine sistema pateikinėti ir savo naršyklę;
- Georgi Parvanov (g. 1957 m., Siričnikas, Bulgarijoje), išrinktas Bulgarijos prezidentu.
- Vasario 8 d. – 24 d. – 2002 metų žiemos olimpinės žaidynės Salt Leik Sityje;
- Vasario 12 d. – Hagoje, Jungtinių Tautų tribunole prasidėjo buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus teismas;
- Vasario 22 d. – Šri Lankoje prasideda su Norvegijos pagalba pasiektos paliaubos tarp vyriausybės ir tamilų sukilėlių.
- Kovo 1 d. – JAV kariuomenė įžengia į Afganistaną. Ispanijoje oficialiai nustojo cirkuliuoti peseta, kurią galutinai pakeitė euras.
- Balandžio 12 d. – per karinį perversmą trumpam nuo valdžios nušalintas Venesuelos prezidentas Hugo Chávez;
- Balandžio 21 d. – pirmajame prezidento rinkimų ture Prancūzijoje, Nacionalinio fronto kandidatas Jean-Marie Le Pen, pagal balsus tapo antruoju po Jacques Chirac; socialistų kandidatas Lionel Jospin iš rinkimų iškrito;
- Balandžio 27 d. – Turkijos respublikos prezidentas Ahmet Necdet Sezer vetavo amnestijos įstatymą, pagal kurį nuo bausmės galėjo būti atleistas Mehmet Ali Ağca, nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
- Gegužės 5 d. – Jacques Chirac, surinkęs 82 % balsų laimėjo prezidento rinkimus prieš 18 % balsų gavusią Jean-Marie Le Pen;
- Gegužės 6 d.:
- Nyderlanduose nužudytas populistas politikas Pim Fortuyn;
- Prancūzijos premjerministru tapo Jean-Pierre Raffarin;
- Gegužės 20 d. – Rytų Timoras tapo nepriklausoma nuo Indonezijos valstybe.
- Birželio 5 d. – išleidžiama Mozilla 1.0, pirmoji „oficiali“ atviro kodo naršyklės versija.
- Rugsėjo 10 d. – Šveicarija tapo JTO nare.
Mirtys
redaguotiMirtys |
- Sausio 7 d. – Levas Zaikovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1923 m.).
- Sausio 12 d. – Cyrus Vance, JAV valstybės sekretorius (1977–1980 m.) (g. 1917 m.).
- Sausio 13 d. – Gregorijus Fuentesas, sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytoją Ernestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra“[1] (g. 1897 m.).
- Sausio 17 d. – Camilo Jose Cela, ispanų karališkosios akademijos narys, 1989 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1916 m.).
- Sausio 23 d.:
- Pierre Bourdieu, prancūzų sociologas ir filosofas, poststruktūralizmo krypties atstovas (g. 1930 m.).
- Robert Nozick, amerikiečių filosofas (g. 1938 m.).
- Sausio 28 d. – Astrid Anna Emilia Lindgren, žymi švedų vaikų rašytoja, kurios didžioji dauguma knygų buvo išverstos į 85 kalbas ir išspausdintos daugiau nei 100 valstybių (g. 1907 m.).
- Vasario 6 d. – Max Ferdinand Perutz, 1962 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (g. 1914 m.).
- Vasario 11 d. – Borisas Berzinis, latvių tapytojas (g. 1930 m.).
- Vasario 24 d. – Antuonas Breidakas, latvių kalbininkas (g. 1932 m.).
- Kovo 11 d.:
- James Tobin, 1981 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[3] (g. 1918 m.).
- Rudolf Hell, vienas reikšmingiausių Vokietijos išradėjų (g. 1901 m.).
- Kovo 13 d. – Hansas Georgas Gadameris, vokiečių filosofas, hermeneutinės krypties kūrėjas, geriausiai žinomas dėl traktato Tiesa ir metodas (Wahrheit und Methode, 1960) (g. 1900 m.).
- Kovo 24 d. – Sesaras Milšteinas, Argentinos biochemikas. 1984 m. apdovanotas Nobelio medicinos premija (drauge su Niels Kaj Jerne ir Georges J. F. Köhler) už antikūnų tyrimus (g. 1927 m.).
- Balandžio 18 d. – Turas Hejerdalas, žymus norvegų keliautojas ir mokslininkas antropologas. Kelių knygų autorius (g. 1914 m.).
- Balandžio 28 d. – Aleksandras Lebedis, Rusijos karininkas, generolas leitenantas, politinis veikėjas (g. 1950 m.).
- Gegužės 12 d. – Joseph Bonanno, siciliečių kilmės JAV mafijos narys, vadovavęs Bonanno mafijos šeimai (g. 1905 m.).
- Birželio 4 d.:
- Fernando Belaúnde Terry, Peru politikas, architektas. 1963–1968 ir 1980–1985 m. ėjo šalies prezidento pareigas (g. 1912 m.).
- Piotras Ivanovičius Ivašutinas, rusų karinis žvalgybininkas bei kontržvalgybininkas, lakūnas, ilgametis GRU vadovas, armijos generolas (1971 m.), Sovietų Sąjungos Didvyris (1985 m.) (g. 1909 m.).
- Birželio 7 d. – Signe Hasso, (mergautinė pavardė Larsson) Švedijos aktorė[4] (g. 1915 m.).
- Birželio 10 d. – John Joseph Gotti Jaunesnysis, nuo 1986 iki 1992 buvo Niujorko Gambino mafijos šeimos donas (g. 1940 m.).
- Birželio 11 d. – Regina Ezera, latvių rašytoja (g. 1930 m.).
- Liepos 28 d. – Archer John Porter Martin, 1952 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (g. 1910 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Daniel Jerome Kelly, muzikantas, The Kelly Family narys ir tėvas (g. 1930 m.).
- Rugpjūčio 6 d. – Edsgeras Dijkstra, informatikos mokslų daktaras[5] (g. 1930 m.).
- Rugpjūčio 31 d. – George Hornidge Porter, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (g. 1920 m.).
- Rugsėjo 4 d. – Vlado Perlemuter, iš Lietuvos žydų kilęs prancūzų pianistas ir pedagogas (g. 1904 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Sergejus Bodrovas Jaunesnysis, Rusijos aktorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas. Garsaus rusų režisieriaus, aktoriaus, bei prodiuserio Sergejaus Bodrovo sūnus (g. 1971 m.).
- Spalio 9 d. – Bruno Oja, estų kilmės kino aktorius, dainininkas (g. 1933 m.).
- Spalio 12 d. – Ray Conniff, garsus amerikiečių muzikas, žinomas dėl savo vokalinio ansamblio, orkestro, kurio atliekama lengvoji muzika net iš 28 albumų 1957–1968 m. pabuvojo Amerikos Top40 sąraše (g. 1916 m.).
- Lapkričio 24 d. – John Rawls, buvo amerikiečių filosofas, Harvardo Universiteto politinės filosofijos profesorius ir knygų autorius. Anglakalbėse šalyse jis laikomas vienu svarbiausių XX a. politinių filosofų, o bendrai laikomas įtakingiausiu liberalizmo šalininku po John Stuart Mill (g. 1921 m.).
- Tofail Ahmed, Bangladešo menotyrininkas. 6 knygų apie Bangladešo liaudies meną autorius. Bengalijos akademijos garbės narys ir Shilu Abed amatų apdovanojimo laureatas (g. 1920 m.).
- Viktoras Vlasovas, Rusijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Maksvos „Dinamo“ klube ir TSRS rinktinėje (g. 1925 m.).
- Vitalijus Mefodjevičius Solominas, TSRS ir Rusijos kino ir teatro aktorius. Labiausiai išgarsėjęs po to kai suvaidino Daktarą Vatsoną režisieriaus Igorio Maslenikovo televizinių filmų cikle pagal sero Artūro Konan Doilio kūrinius. Taip pat gerai žinomas iš kino filmo „Žiemos vyšnia“ (g. 1941 m.).
Nobelio premijos
redaguoti- Chemijos – John B. Fenn (1917–), Koichi Tanaka (1959–), Kurt Wüthrich (1938–);
- Ekonomikos – Daniel Kahneman (1934–), Vernon L. Smith (1927–);
- Fizikos – Raymond Davis Jr., Masatoshi Koshiba, Riccardo Giacconi;
- Literatūros – Imrė Kertesas;
- Medicinos – Sydney Brenner (1927–), H. Robert Horvitz (1947–), John E. Sulston (1942–);
- Taikos – Jimmy Carter.