Jonas Mackonis-Mackevičius (1922 m. lapkričio 9 d. Paąžuolė, Kaniavos valsčius – 2002 m. kovo 16 d. Vilnius) – Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija

redaguoti

Brolis Rapolas Mackonis, žmona Liudmila Mackonienė-Mackevičienė, sūnus Vigirdas Mackevičius. 1948 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, 1968 m. menotyros kandidatas.

19481951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto, 19511989 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, nuo 1983 m. profesorius.

Nuo 1950 m. dalyvavo parodose; individualios parodos surengtos Vilniuje, Kaune (abi 1982 m.). Nutapė teminių kompozicijų („Audėjas“ 1971 m., „Dzūkų vestuvės“ 1974 m., „Filomatai“ 1979 m., „Pilėnai“ 1982 m., „Taip gimė Lietuvos opera“ 1986 m., „Barbora ir Žygimantas“ 1993 m., „Mindaugo karūnavimas“ 1997 m., „Šv. Brunonas Lietuvos žemėje – Anno Domini 1009“ 2002 m.), portretų (bitininko Šimo, 1970 m., vaikaičio Jogailos, 1973 m., Marija Šlapelienė, Beatričė Grincevičiūtė, abu 1977 m., Antanas Šabaniauskas, 1983 m., Martynas Mažvydas, 1997 m.), peizažų, daugiausia Vilniaus senamiesčio.

Paveikslams būdingas lyrizmas, statiška kompozicija, dekoratyvumas, smulkios, kruopščiai ištapytos detalės. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[1]

Parašė dramos kūrinių, libretų operoms, scenarijų.

Bibliografija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Jonas Mackonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 747 psl.

Nuorodos

redaguoti