Jonas Nabažas
Gimė 1907 m. lapkričio 6 d.
Jonava
Mirė 2002 m. lapkričio 11 d. (95 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Tėvas Juozas Nabažas
Motina Karolina Janulytė-Nabažienė
Veikla kompozitorius, pedagogas
Alma mater 1933 m. Kauno konservatorija,
1936 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Jonas Nabažas (1907 m. lapkričio 6 d. Jonavoje – 2002 m. lapkričio 11 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.

Biografija

redaguoti

Kilus karui, 1915 m. Nabažų šeima pasitraukė į Maskvą. Sulaukęs septynerių, J. Nabažas pradėjo mokslus Lietuvių komiteto įkurtoje mokykloje lietuvių pabėgėlių vaikams, dešimties įstojo į privačią rusų gimnaziją. 19191926 m. Kauno „Aušros“ gimnazijoje muzikos mokė Juozas Naujalis, Julius Štarka, Vincas Bacevičius, 1923–1926 m. Kauno muzikos mokykloje smuikuoti mokėsi pas Izaoką Vildmaną-Zaidmaną. 1933 m. baigė Kauno konservatorijos Juozo Gruodžio klasę, 1936 m. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos skyrių. 19371939 m. tobulinosi Normalinėje muzikos mokykloje Paryžiuje (École Normale de la Musique, mokytojai Nadia Bulanžė, Šarlis Koechlinas), 1939 m. privačiai – pas Aleksandrą Čerepniną.[1][2]

1936–1937 m. teorines disciplinas dėstė Elenos Laumenskienės vadovaujamoje Liaudies konservatorijoje, 19401943 m. ir 19441949 m. Kauno konservatorijoje, 19461954 m. Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje, 19501990 m. LSSR konservatorijoje; nuo 1977 m. docentas. 1977 m. tobulinosi Leningrado konservatorijoje. Nuo 1952 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.

Mokiniai: Pranciškus Beinaris, Benedikta Andriušytė-Dailydienė, Julius Juzeliūnas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[3]

Kūryba negausi, daugiausia solo ir choro dainos, romansai, nuosaikiai moderni, neoromantinės ir impresionistinės krypties. Stalino režimo metais jo kūryba smerkta už formalizmą, keliaklupsčiavimą prieš Europą. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Paskelbė koncertų recenzijų, atsiminimų apie save ir artimuosius, lietuvių muzikus, rašytojus.[4][5]

Kūriniai:

  • 6 preliudai, 1928 m., 1938 m., 1984 m.
  • Mažoji siuita, 3 invencijos, visi 1929 m.
  • Variacijos, 5 fugos, visi 1930 m.
  • Sonata, 1931 m.
  • Andante, Concertino, smuikui ir fortepijonui, abu 1931 m.
  • Daina apie liūdesį ir džiaugsmą. simfoninė poema. 1933 m., siužetas pagal Fr. Nyčės veikalo „Taip kalbėjo Zaratustra“ eilėraštį
  • Perpetuum mobile, simfoniniam orkestrui, 1933 m.
  • Valsas ispaniškai, fortepijonui, 1938 m.
  • Simfoninės variacijos, 1940 m.
  • Du styginių kvartetai, 1958 m., 2 redakcija 1983 m., 1984 m.
  • Šaulys, poema chorui, Salomėjos Nėries žodžiai, 1961 m.
  • Darbo dainos, simfoninė siuita, 1967 m.
  • Trys Capriccio, dviem smuikams, 1974 m.
  • Du fortepijoniniai trio, 1977 m., 1983 m.

Bibliografija

redaguoti
  • Juozas Gruodis, 1952 m., neišleista
  • Juozas Tallat-Kelpša: gyvenimas ir kūryba: straipsniai ir laiškai: dokumentai: amžininkų atsiminimai / Jonas Nabažas, Eugenija Ragulskienė. – Vilnius: Vaga, 1983. – 373 p.: iliustr.

Įvertinimas

redaguoti
  • 1986 m. festivalio „Muzikos ruduo“ laureatas

Šaltiniai

redaguoti
  1. Arvydas KaraškaJonas Nabažas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 169
  2. http://www.jonbiblioteka.lt/lt/krastotyra/krastieciai/314-nabazas-jonas[neveikianti nuoroda]
  3. http://www.archyvai.lt/exhibitions/nabazas/paroda2.htm Archyvuota kopija 2021-10-23 iš Wayback Machine projekto.
  4. Arvydas Karaška. Jonas Nabažas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 655 psl.
  5. http://www.mic.lt/nabazas

Literatūra

redaguoti
  • Pasakoja kompozitorius Jonas Nabažas (sud. Alvilė Lapinskienė). – Vilnius: LMA, 1997. – 39 p.: iliustr. – ISBN 9986-869-10-2
  • Jonas Nabažas: dienoraščiai, 1922–1945 (sud. Vytautė Markeliūnienė). – Vilnius: Typoart, 2007. – 222 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9914-1-0
  • Kompozitorius Jonas Nabažas: dokumentinis filmas. Aut. Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius, 2001 m.