Tverečius

Koordinatės

55°18′40″š. pl. 26°35′49″r. ilg. / 55.311°š. pl. 26.597°r. ilg.Koordinatės: 55°18′40″š. pl. 26°35′49″r. ilg. / 55.311°š. pl. 26.597°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Ignalinos rajono savivaldybė

Seniūnija

Tverečiaus seniūnija

Gyventojų skaičius

231 ^{(2011 m.)}

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Tverẽčius
Kilmininkas:	Tverẽčiaus
Naudininkas:	Tverẽčiui
Galininkas:	Tverẽčių
Įnagininkas:	Tverẽčiumi
Vietininkas:	Tverẽčiuje

rus. Тверецъ^[2], rus. Тверечь^[3]
brus. Цверач

Tverečius – miestelis Ignalinos rajone, į rytus nuo Ignalinos, šalia Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija (siena eina Dysnos upe). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Tverečiaus bažnyčia

Yra mūrinė Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1906 m.), Didžiasalio mokyklos skyrius, biblioteka, paštas (LT-30009), vakaruose telkšo Tverečiaus ežeras. Auga Tverečiaus ąžuolas (aukštis 24 m, skersmuo 2,5 m; gamtos paminklas). Toliau pietvakariuose telkšo Vytėnų pelkė (telmologinis draustinis). Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra IX–XII a. Tverečiaus pilkapynas.

Pro gyvenvietę eina plentas 112 Ignalina–Didžiasalis , atsišakoja keliai į Adutiškį bei Vidžius (yra sienos perėjimo punktas). Šalia (Daktoriuose) stovi pasieniečių apžvalgos bokštas.

Tradicinė aukštaitiška architektūra Č. Kudabos gatvėje

Turinys

IstorijaKeisti

Istoriniuose šaltiniuose Tverečius paminėtas 1501 m. liepos 21 d., kada didikai Viešgailos pasirašė Tverečiaus baltųjų fundacinį raštą, o po trijų dienų – liepos 24 d. buvo įkurdinti ir baltieji kanauninkai – vienuoliai augustinai. Nuo 1546 m. minimas Tverečiaus miestelis. Istorijos šaltiniai mini, kad jau 1781 metais Tverečiuje buvo ir mokykla, vėliau išaugusi į nemažą vidurinę mokyklą, kuri šiandien veikia Didžiasalyje, o pačiame Tverečiuje nuo 1998 m. gruodžio 1 d. liko tik pradinė mokykla. Tverečiuje nuo 1921 m. mokyklos tipas keitėsi – mokykla buvo ir pradinė, ir vidurinė, ir pagrindinė. 2007 m. rugsėjo 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Tverečiaus skyrius buvo panaikintas.^[4] 1882–1887 m. Tverečiuje klebonavęs J. Burba, organizavo lietuviškų knygų gabenimą ir platinimą. 1885 m. susekta slapta lietuviška mokykla. XIX a. ir XX a. pr. Tverečius buvo valsčiaus centras.

XX a. tarpukariu Tverečių buvo okupavusi Lenkija, čia veikė „Ryto“, Lietuvių Šv. Kazimiero, Kultūros draugijų skyriai, lietuviškas knygynėlis. Vėliau sovietai trumpam perdavė Baltarusijos TSR, o nuo 1940 m. – Lietuvos TSR. 1944–1952 m. Tverečiaus apylinkėse veikė Tigro rinktinės partizanai.^[5] 1948–1949 m. ištremti 7 miestelio gyventojai. Tarybiniais metais atidarytas buitinio aptarnavimo paviljonas, girininkija, ryšių skyrius, veterinarinė ligoninė, felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai, biblioteka. Tverečius buvo Tverečiaus apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.

Nuo 2004 metų Tverečiuje veikia religinė vasaros vaikų stovykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Tverečiaus valsčiaus centras	?
1922–1950 m.	Tverečiaus valsčiaus centras	Švenčionių apskritis
1950–1995 m.	Tverečiaus apylinkės centras	Ignalinos rajonas
1995–	Tverečiaus seniūnijos centras	Ignalinos rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

1866 m.	1885 m.*^[3]	1897 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.^[6]	1979 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2011 m.
247	199	192	315	240	301
1982 m.^[7]	1987 m.^[8]	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	-
225	300	351	272	231	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Koplytėlė Tverečiaus kapinėse

Žymūs žmonėsKeisti

Boleslovas Jonas Masiulis (1889–1965), valstybės veikėjas, gimęs Tverečiuje.
Karolis Baužys – knygnešys, daraktorius.

ŠnektaKeisti

Tverečiaus šnekta priklauso rytų aukštaičių vilniškių tarmei. Ją 1932–1934 m. aprašė Jan Otrębski Krokuvoje išleistose knygose „Wschodniolitewskie narzecze twereckie“ (I dalis „Gramatyka“, II dalis nepasirodė, III dalis „Zapożyczenia słowiańskie“). Tai vienas geriausių lietuvių tarmės aprašų.