Tverečius
Tverečius | ||
---|---|---|
55°18′43″š. pl. 26°36′00″r. ilg. / 55.312°š. pl. 26.600°r. ilg. | ||
Apskritis | Utenos apskritis | |
Savivaldybė | Ignalinos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Tverečiaus seniūnija | |
Gyventojų | 169 | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Тверецъ[2], rus. Тверечь[3] blrs. Цверач |
Tverečius – miestelis Ignalinos rajono savivaldybėje, 33 km į rytus nuo Ignalinos, šalia Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija (siena eina Dysnos upe). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1906 m.), veikia Didžiasalio mokyklos skyrius, biblioteka, paštas (LT-30009), vakaruose telkšo Tverečiaus ežeras. Auga Tverečiaus ąžuolas (aukštis 24 m, skersmuo 2,5 m; gamtos paminklas). Toliau pietvakariuose telkšo Vytėnų pelkė (telmologinis draustinis). Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra IX–XII a. Tverečiaus pilkapynas.
Etimologija
redaguotiSpėjama, kad Tverečius – vandenvardinis vietovardis, atsiradęs Tverečiaus ežero vardo ankstesnės formos Tverečius.[4]
Geografija
redaguotiPro Tverečių eina plentas 112 Ignalina–Didžiasalis , atsišakoja keliai į Adutiškį ir Vidžius (yra sienos perėjimo punktas). Šalia (Daktoriuose) stovi pasieniečių apžvalgos bokštas. Miestelio vakaruose telkšo Tverečiaus ežeras.
Istorija
redaguotiIstoriniuose šaltiniuose Tverečius paminėtas 1501 m. liepos 21 d., kada didikai Viešgailos pasirašė Tverečiaus baltųjų fundacinį raštą, o po trijų dienų – liepos 24 d. buvo įkurdinti ir baltieji kanauninkai – vienuoliai augustinai. Nuo 1546 m. minimas Tverečiaus miestelis. Istorijos šaltiniai mini, kad jau 1781 m. Tverečiuje buvo ir mokykla, vėliau išaugusi į nemažą vidurinę mokyklą, kuri šiandien veikia Didžiasalyje, o pačiame Tverečiuje nuo 1998 m. gruodžio 1 d. liko tik pradinė mokykla. Tverečiuje nuo 1921 m. mokyklos tipas keitėsi – mokykla buvo ir pradinė, ir vidurinė, ir pagrindinė. 2007 m. rugsėjo 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Tverečiaus skyrius buvo panaikintas.[5] 1882–1887 m. Tverečiuje klebonavęs J. Burba, organizavo lietuviškų knygų gabenimą ir platinimą. 1885 m. susekta slapta lietuviška mokykla. XIX a. ir XX a. pradžioje Tverečius buvo Švenčionių apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.[6] XIX a. pabaigoje imta statyti mūrinė Tverečiaus bažnyčia.[7]
XX a. tarpukariu Tverečių buvo okupavusi Lenkija, čia veikė „Ryto“, Lietuvių Šv. Kazimiero, Kultūros draugijų skyriai, lietuviškas knygynėlis. Vėliau sovietai trumpam perdavė Baltarusijos TSR, o nuo 1940 m. – Lietuvos TSR.
Pokario metais 1944–1952 m. Tverečiaus apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Tigro partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.[8] 1948–1949 m. ištremti 7 miestelio gyventojai. Tarybiniais metais atidarytas buitinio aptarnavimo paviljonas, girininkija, ryšių skyrius, veterinarinė ligoninė, felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai, biblioteka. Tverečius buvo Tverečiaus apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.
Nuo 2004 m. Tverečiuje veikia religinė vasaros vaikų stovykla.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. – 1950 m. | Tverečiaus valsčiaus centras | Švenčionių apskritis |
1950–1995 m. | Tverečiaus apylinkės centras | Ignalinos rajonas |
1995– | Tverečiaus seniūnijos centras | Ignalinos rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m. | ||||||||
1866 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1905 m.[9] | 1931 m.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
247 | 199 | 192 | 347 | 297 | 315 | 240 | ||
1979 m.sur.[13] | 1982 m.[14] | 1987 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | ||
301 | 225 | 300 | 351 | 272 | 231 | 169 | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Boleslovas Jonas Masiulis (1889–1965), valstybės veikėjas, gimęs Tverečiuje.
- Karolis Baužys – knygnešys, daraktorius.
Šnekta
redaguotiTverečiaus šnekta priklauso rytų aukštaičių vilniškių tarmei. Ją 1932–1934 m. aprašė Jan Otrębski Krokuvoje išleistose knygose „Wschodniolitewskie narzecze twereckie“ (I dalis „Gramatyka“, II dalis nepasirodė, III dalis „Zapożyczenia słowiańskie“). Tai vienas geriausių lietuvių tarmės aprašų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Тверецъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 708 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 63 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ http://www.ignalina.lt/lit/Tvereciaus_skyrius/301[neveikianti nuoroda]
- ↑ Twerecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 683 psl. (lenk.)
- ↑ Twerecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 669 psl. (lenk.)
- ↑ Tverečius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 272 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Tverečius. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 590 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Tverečius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 495 psl.
- ↑ Tverečius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 362
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Tverečius. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 715 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
IGNALINA – 33 km Naujasis Daugėliškis – 22 km Dietkauščizna – 8 km |
|
DIDŽIASALIS – 4 km | |||||||||
Mielagėnai – 16 km |