Laikinoji Nacionalinė Taryba

Laikinoji nacionalinė taryba
المجلس الوطني الانتقالي
al-majlis al-waṭanī al-intiqālī
Seal of the National Transitional Council (Libya).svg
Tarybos emblema
Sutrumpinimas LNT
Pirmtakas Liaudies kongresas
Perėmėjas Nacionalinis kongresas
Įkūrimas 2011 m. vasario 27 d.
Panaikinimas 2012 m. rugpjūčio 8 d.
Tipas Laikinoji Vyriausybė
Tikslas/susitelkimas Sprendžiamoji asamblėja/patariamoji demokratija
Būstinė Tripolis (2011–2012 m.)
Bengazis (2011 m.)
Vieta Libija
Oficialios kalbos Arabų
Pirmininkas Mustafa Abdul Jalil
Pirmininko pavaduotojas Mustafa Honi
Ministras Pirmininkas Abdurrahim El-Keib (2011–2012 m.)
Mahmudas Jibril (2011 m.)
Sukilėlių vėliava

Libijos laikinoji nacionalinė taryba (LNT) (arab. المجلس الوطني الإنتقالي‎ = al-majlis al-waṭanī al-intiqālī), dar žinoma kaip laikinoji nacionalinė taryba – buvusi de facto laikinoji Libijos vyriausybė, kurios pajėgos nuvertė ankstesnį Muammaro Gaddafi vadovaujamą režimą. Praėjus dešimčiai mėnesių po karo pabaigos, 2012 m. liepos 7 d. Libijoje įvyko Nacionalinio kongreso rinkimai ir rugpjūčio 8 d. LNT perdavė įgaliojimus naujai išrinktai asamblėjai.[1] Nacionalinė taryba šalyje siekė įvesti respublikinį valdymą.[2]

LNT buvo įkurta Bengazio mieste 2011 m. vasario 27 d., jos tikslas esąs būti „revoliucijos politiniu veidu“. 2011 m. kovo 5 d. taryba paskelbė pareiškimą, kad ji yra „vienintelis teisėtas organas, atstovaujantis Libijos žmones ir valstybę“ ir išrinkta de facto „vykdomoji komanda“. 2011 m. kovo 23 d. buvo suformuota vykdomoji valdyba, kuriai pirmininkavo Mahmudas Jibril. 2011 m. rugpjūčio mėn. LNT priėmė konstitucinę deklaraciją, kuria pagrindė šalies perėjimą prie konstitucinės demokratijos su renkama vyriausybe.

Taryba įgijo tarptautinį pripažinimą kaip teisėta Libijos valdymo institucija ir gavo vietą Jungtinėse Tautose. Taryba šalį vadino Libijos Respublika, o Gaddafi vyriausybė – Didžioji Socialistinė Liaudies Libijos Arabų Džamahirija.

IstorijaKeisti

2011 m. sukilimas ir pilietinis karasKeisti

Po to, kai liaudies judėjimai nuvertė Tuniso ir Egipto valdovus, 2011 m. vasario mėn. Libijoje prasidėjo plataus masto sukilimas. Vasario 20 d. neramumai išplito į Tripolį. Daug Libijos teritorijos išslydo iš Gaddafio kontrolės, jose įsitvirtino anti-Gaddafi pajėgos. Rytuose opozicijos kovotojai įsitvirtino antrame pagal dydį mieste ir didžiausiame uoste – Bengazyje. Opozicija pradėjo formuoti veikiančią vyriausybę. Anti-Gaddafio pajėgos 2011 m. rugsėjo 28 d. įžygiavo į Surtą (M. Gaddafio gimtąjį miestą). Gaddafi šalininkai stabdė sukilėlių puolimą savo snaiperiais. Spalio 20 d. Surto mūšis baigėsi miesto užėmimu ir pulkininko Gaddafio nužudymu.

Bandymai suformuoti vyriausybęKeisti

2011 m. vasario 24 d. politikai, buvę karininkai, genčių vadai, akademikai ir verslininkai surengė susitikimą rytiniame mieste Beidoje. Posėdžiui pirmininkavo buvęs teisingumo ministras Mustafa Abdul Jalil, kuris atsistatydino iš Džamahirijos vyriausybės prieš keletą dienų. Delegatai aptarė pasiūlymus dėl laikinosios administracijos ir prašymą dėl JT intervencijos Libijoje. Susitikime buvo iškelta senoji Libijos vėliava.

Vasario 25 d. Al Džazira televizija pranešė, kad derybos vyksta tarp „asmenų iš Rytų ir Vakarų Libijos“ dėl laikinosios vyriausybės suformavimo. Kitą dieną buvo paskelbta, kad buvęs teisingumo ministras Mustafa Abdul Jalil Bengazyje vadovauja laikinosios institucijos formavimo procesui. Jalil pareiškė, kad „tik Gaddafi yra atsakingas už nusikaltimus Libijoje“, jis taip pat paragino Libijos vienybės ir kad Tripolis yra sostinė. Alternatyviosios vyriausybės formavimą rėmė Jungtinės Amerikos Valstijos. Libijos ambasadorius Jungtinėse Tautose, Ibrahim Omar Al Dabashi, pareiškė, kad jis palaikė naująją alternatyviąją vyriausybę „iš principo“.

Nacionalinės tarybos įkūrimasKeisti

Vasario 27 d. nacionalinė pereinamoji taryba buvo įkurta kaip „politinis revoliucijos veidas“. Tarybos atstovas Hafiz Ghoga pareiškė, kad Nacionalinė taryba yra ne laikinoji vyriausybė ir pridūrė, kad naujai suformuota taryba neturi kontaktų su užsienio vyriausybėmis bei nenori, kad jos kištųsi. Vėliau jis teigė, kad Jungtinių Tautų sankcionuoti bombardavimai nebūtų laikomi užsienio intervencija.

Al Džazira žurnalistas Bengazyje pranešė, kad visavertė laikinoji vyriausybė nebus sudaryta iki tol, kol Tripolis priklausys Gaddafi režimui. Tai prieštaravo Jalilo pareiškimui praėjusią dieną, apie laikinos vyriausybės suformavimą. Vėliau šie komentarai buvo patikslinti, kaip Jalilo „asmeninė nuomonė“.

Kovo 5 d. taryba paskelbė pareiškimą, jog ji yra „vienintelė visos Libijos atstovė“. Tarybos pirmininku tapo Mustafa Abdul Jalil.

Kovo 10 d. Prancūzija tapo pirmąja šalimi, kuri pripažino tarybą Libijos vienintele teisėta vyriausybe.

Tarptautiniai santykiaiKeisti

Nacionalinės tarybos pripažinimasKeisti

 

██ Libija

██ Šalys, kurios pripažino Libijos Nacionalinę Tarybą (LNT) kaip vienintelę teisėtą valdžią Libijoje

██ Šalys, kurios turi pastovius neformalius santykius su LNT, bet nėra pateikusios oficialaus pripažinimo

██ Šalys, kurios priešinosi, Jungtinėse Tautose, Libijos vietos perleidimui LNT.

██ Šalys, nusistačiusios prieš LNT pripažinimą

Kelinta Šalis Pripažinimo statusas Pastabos
1   Prancūzija  Pripažino 2011 m. kovo 10 d. Tai pirmoji šalis, kuri pripažino Libijos nacionalinę tarybą.[3]
2   Kataras  Pripažino 2011 m. kovo 28 d.[4]
3   Maldyvai  Pripažino 2011 m. balandžio 3 d.[5]
4   Italija  Pripažino 2011 m. balandžio 4 d.[6]
5   Kuveitas  Pripažino 2011 m. balandžio 13 d. [7]
6   Gambija  Pripažino 2011 m. balandžio 22 d.[8]
7   Jordanija  Pripažino 2011 m. gegužės 24 d.
8   Senegalas  Pripažino 2011 m. gegužės 28 d.
9   Ispanija  Pripažino 2011 m. birželio 8 d.
10   Australija  Pripažino 2011 m. birželio 9 d.
11   Jungtiniai Arabų Emyratai  Pripažino 2011 m. birželio 12 d.
12   Vokietija  Pripažino 2011 m. birželio 13 d.
13   Kanada  Pripažino 2011 m. birželio 14 d.
14   Panama  Pripažino 2011 m. birželio 14 d.
15   Austrija  Pripažino 2011 m. birželio 18 d.
16   Latvija  Pripažino 2011 m. birželio 20 d.
17   Lietuva  Pripažino 2011 m. birželio 20 d.
18   Danija  Pripažino 2011 m. birželio 22 d.
19   Žaliasis Kyšulys  Pripažino 2011 m. birželio 26 d.
20   Bulgarija Pripažino 2011 m. birželio 28 d.
21   Kroatija  Pripažino 2011 m. birželio 28 d.
22   Turkija  Pripažino 2011 m. liepos 3 d.
23   Lenkija  Pripažino 2011 m. liepos 8 d.
24   Nyderlandai  Pripažino 2011 m. liepos 13 d.
25   Belgija  Pripažino 2011 m. liepos 13 d.
26   Liuksemburgas  Pripažino 2011 m. liepos 13 d.
27   Jungtinės Amerikos Valstijos  Pripažino 2011 m. liepos 15 d.
28   Japonija  Pripažino 2011 m. liepos 15 d.
29   Albanija  Pripažino 2011 m. liepos 18 d.
30   Slovėnija  Pripažino 2011 m. liepos 20 d.
31   Juodkalnija  Pripažino 2011 m. liepos 21 d.
32   Jungtinė Karalystė  Pripažino 2011 m. liepos 27 d.
33   Portugalija  Pripažino 2011 m. liepos 28 d.
34   Gabonas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 12 d.
35   Tunisas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 20 d.
36   Naujoji Zelandija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 22 d.
37   Egiptas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 22 d.
38   Marokas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 22 d.
39   Airija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 22 d.
40   Omanas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
41   Bahreinas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
42   Nigerija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
43   Malta  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
44   Irakas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
45   Graikija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
46   Norvegija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
47   Libanas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
48   Pietų Korėja  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
49   Sudanas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
50   Vengrija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
51   Čadas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
52   Etiopija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
53   Burkina Fasas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
54   Kolumbija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
55   Serbija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
56   Bosnija ir Hercegovina  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
57   Mongolija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
58   Džibutis  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
59   Dramblio Kaulo Krantas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
60   Šiaurės Makedonija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
61   Kipras  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
62   Malaizija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
63   Ruanda  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
64   Estija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
65   Beninas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
66   Nigeris  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 27 d.
67   Togas  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 27 d.
68   Gvinėja  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 28 d.
69   Čekija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 29 d.
70   Filipinai  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 30 d.
71   Slovakija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 30 d.
72   Armėnija  Pripažino 2011 m. rugpjūčio 31 d.
73   Rusija  Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
74   Suomija  Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
75   Rumunija  Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
76   San Tomė ir Prinsipė  Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
77   Ukraina  Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
78   Azerbaidžanas  Pripažino 2011 m. rugsėjo 2 d.
79   Botsvana  Pripažino 2011 m. rugsėjo 2 d.
80   Kazachstanas  Pripažino 2011 m. rugsėjo 5 d.
81   Centrinės Afrikos Respublika  Pripažino 2011 m. rugsėjo 5 d.
82   Komorai  Pripažino 2011 m. rugsėjo 5 d.
83   Seišeliai  Pripažino 2011 m. rugsėjo 7 d.
84   Gana  Pripažino 2011 m. rugsėjo 9 d.
85   Kinija  Pripažino 2011 m. rugsėjo 12 d.
86   Afganistanas  Pripažino 2011 m. rugsėjo 13 d.
87   Vietnamas  Pripažino 2011 m. rugsėjo 14 d.
88   Čilė  Pripažino 2011 m. rugsėjo 16 d.
89   Kosta Rika  Pripažino 2011 m. rugsėjo 16 d.
90   Indija  Pripažino 2011 m. rugsėjo 17 d.
91   Iranas  Pripažino 2011 m. rugsėjo 18 d.
92   Pietų Afrikos Respublika  Pripažino 2011 m. rugsėjo 20 d.
93   Uganda  Pripažino 2011 m. rugsėjo 21 d.
94   Alžyras  Pripažino 2011 m. rugsėjo 22 d.
95   Švedija  Pripažino 2011 m. rugsėjo 24 d.
96   Kenija  Pripažino 2011 m. rugsėjo 24 d.
97   Šveicarija  Pripažino 2011 m. rugsėjo 29 d.
98   Jamaika  Pripažino 2011 m. rugsėjo 29 d.
99   Somalis  Pripažino 2011 m. rugsėjo 30 d.
100   Bangladešas  Pripažino 2011 m. spalio 13 d.
101   Malis  Pripažino 2011 m. spalio 27 d.
102   Pakistanas  Pripažino 2011 m. lapkričio 3 d.
103   Bisau Gvinėja  Pripažino 2011 m. lapkričio 16 d.
104   Mauritanija  Pripažino 2011 m. lapkričio 25 d.
105   Eritrėja  Pripažino 2011 m. lapkričio 30 d.
106   Saudo Arabija  Pripažino 2012 m. sausio 1 d.
Kitos šalys, kurios remia ir 2011 m. rugsėjo 16 d. balsavo už Libijos vietos perleidimą Nacionalinei Tarybai, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA).
  Brazilija Neoficialūs santykiai
Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Gruzija Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Islandija Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Meksika Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Singapūras Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Sirija Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Jemenas Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Šri Lanka Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Argentina Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Gvatemala Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Belizas Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Sent Lusija Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Peru Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Paragvajus Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Moldavija Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Andora Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Lichtenšteinas Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Monakas Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  San Marinas Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Izraelis Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Madagaskaras Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Mauricijus Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Tailandas Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Brunėjus Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Rytų Timoras Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Vanuatu Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Fidžis Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
  Pietų Sudanas Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje

Ne JTO narėsKeisti

Kelinta Šalis Pripažinimo statusas
1   Kosovas[9][10][11] Pripažino 2011 m. rugpjūčio 27 d.
2   Kinijos Respublika[12][13] Pripažino 2011 m. rugsėjo 16 d.
3   Vatikanas[14] Pripažino 2011 m. spalio 20 d.

Tarptautinės organizacijosKeisti

Nacionalinės tarybos nepripažinimasKeisti

  1.   Angola
  2.   Bolivija
  3.   Kuba
  4.   Kongo Demokratinė Respublika
  5.   Ekvadoras
  6.   Pusiaujo Gvinėja
  7.   Lesotas
  8.   Malavis
  9.   Namibija
  10.   Nikaragva
  11.   Esvatinis
  12.   Tanzanija
  13.   Venesuela
  14.   Zambija
  15.   Zimbabvė

IšnašosKeisti

  1. [1]
  2. [2]
  3. [3]
  4. [4]
  5. [5]
  6. [6]
  7. "Kuwait to recognize Libyan government in Benghazi", Agenzia Giornalistica Italia, 4 April 2011. Nuoroda tikrinta 2011-04-04.
  8. "Gambia recognises Libya rebel council", AFP/Zawya.com, 22 April 2011. Nuoroda tikrinta 2011-04-22.
  9. „MFA welcomes the democratic transition in Libya“. Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Kosovo. 27 August 2011. Nuoroda tikrinta 23 August 2011. 
  10. "Nigeria, Egypt, Kosovo among Latest Recognizers of Libyan Rebels", 23 August 2011. Nuoroda tikrinta 24 August 2011.
  11. "Kosova officially recognizes the Libyan National Council as the sole governing authority", 27 August 2011. Nuoroda tikrinta 27 August 2011.
  12. „我國政府正式承認利比亞過渡政府“ [China's government formally recognized transitional government of Libya] (Chinese). Ministry of Foreign Affairs of the Republic of China. 2011-09-16. Nuoroda tikrinta 2011-09-16. 
  13. „Taiwan recognizes Libyan transitional council“. Focus Taiwan. Nuoroda tikrinta 2011-09-16. 
  14. Satter, Raphael. "World looks warily to Libya's future post-Gadhafi", 20 October 2011. Nuoroda tikrinta 20 October 2011.
  15. [7]