Seišeliai
| Seišelių Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Eime drauge, seišeliečiai“ | |||||
.svg) Seišeliai žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | Seišelių kreolų, prancūzų, anglų | ||||
| Sostinė | Viktorija | ||||
| Didžiausias miestas | Viktorija | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • - • - |
Wavel Ramkalawan[1] - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
455 km2 (179) nėra duomenų | ||||
| Gyventojų • 2024 • Tankis |
108 263 (196) 235,35 žm./km2 (63) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2024 1,454 mlrd. $ (186) 14 653 $ (50) | ||||
| Valiuta | Seišelių rupija (SCR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +4 nėra | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Jungtinės Karalystės 1976 m. birželio 29 d. | ||||
| Interneto kodas | .sc | ||||
| Šalies tel. kodas | +248 | ||||
Seišeliai (oficialus pavadinimas Seišelių Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyne, į šiaurės rytus nuo Madagaskaro. Kitos netoliese esančios salų valstybės ir teritorijos yra Mauricijus ir Reunionas pietuose, Komorai pietvakariuose ir Maldyvai šiaurės rytuose.
Istorija
redaguotiKai į salas atvyko arabai, jos buvo negyvenamos. 1505 m. atplaukė portugalai. Kaip tranzitinis taškas tarp Azijos ir Afrikos salos buvo lankomos piratų, kol 1756 m. visiškai kontroliuoti salas pradėjo prancūzai, pavadinę jas tuometinio Prancūzijos finansų ministro Jean Moreau de Sechelles vardu. 1794–1811 m. vyko kovos dėl įtakos tarp Britų imperijos ir Prancūzijos, kol 1814 salos atiteko britams. 1903 m. salos atskirtos nuo Mauricijaus, 1976 m. birželio 29 d. iškovojo visišką nepriklausomybę.
Politinė sistema
redaguotiSeišeliai – prezidentinė respublika. Prezidentas yra valstybės ir vyriausybės vadovas. Iki 1992 m. šalis buvo valdoma autoritariniu principu. Seišelių įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas atlieka parlamentas – Nacionalinė Asamblėja (Assemblée Nationale). Ją sudaro 35 nariai, iš kurių 24 renkami tiesiogiai, likę 9 patenka pagal partijų sąrašus. Nariai renkami 5 metų kadencijai.
Šalyje yra dvipartinė sistema: pagrindiniai konkurentai yra socialistinis Seišelių progresyvusis liaudies frontas ir liberalioji Seišelių liaudies partija.
Administracinis suskirstymas
redaguotiSeišelių respublika padalinta į 23 rajonus:
|
|
|
|
|
Geografija
redaguotiSalyno branduolį sudaro keturios salos – Mahė, Praslenas, Siluetas ir La Digas. Šios salos ne vulkaninės ir ne koralinės kilmės, o sudarytos iš granito (todėl neretai vadinamos mikrožemynu). Mahės sala kalnuota (aukštis iki 915 m, Seišelių kalnas). Likusios Seišelių salos koralinės kilmės, išsibarsčiusios Indijos vandenyne (Amirantų, Koetyvų, Aldabros salos).
Klimatas subekvatorinis, jūrinis. Vidutinė mėnesio temperatūra 26-28 °C. Per metus iškrenta iki 4000 mm kritulių. Didesnėse salose yra tropinių miškų. Dauguma augalijos – endeminė.
Ekonomika
redaguotiNuo nepriklausomybės atgavimo, žmogui tenkanti BVP dalis išaugo apie septynis kartus. Pagrindinė priežastis – turizmo sektoriaus vystymas. Šiuo metu jame dirba apie 30 % visos Seišelių salų darbo jėgos, jų gaunamos pajamos sudaro 70 % visų iš užsienio gaunamų pajamų, likusieji 30 % – iš žvejybos produktų (tuno) eksporto. Paskutiniu metu valdžia itin skatina užsienio investicijas mokesčių ir kitomis lengvatomis.
Tuo pačiu, stengiamasi sumažinti priklausomybę nuo turizmo, vystant žemdirbystės, žuvininkystės, smulkiosios apdirbamosios pramonės sektorius. Prisirišimo prie turizmo keliami pavojai geriausiai pasijautė 1991–1992 m., per Persijos įlankos karą, bei po 2001 09 11 m teroristinių įvykių JAV, kuomet smarkiai sumažėjo keliaujančių žmonių dėl padidėjusios terorizmo grėsmės.
Kitos problemos – biudžeto deficito mažinimas, apribojant socialines išmokas, taip pat privatizuojant valstybinius objektus. Šiuo metu valstybės įtaka juntama didžiojoj daly ekonomikos – tiek naftos rinkoje, tiek draudime, bankininkystėje, importo rinkoje, telekomunikacijų sektoriuje ir kitur.
Šalies augimas gerokai sumažėjo 1998–2001 m dėl silpnėjančio turizmo bei žuvininkystės sektoriaus. Taip pat, dėl per griežtos vietinės valiutos kontrolės, jos reali vertė yra išpūsta: „juodojoje rinkoje“ Seišelių rupijos vertė beveik dvigubai mažesnė, nei oficialusis kursas. Jei nebus devalvacijos, turizmo sektoriui ir toliau bus sunku plėtotis, tuo labiau, kad šalia yra šalys kaip Komorų salos ar Madagaskaras.
Remiantis oficialiais duomenimis, Seišeliai išlieka turtingiausia Afrikos valstybe, tačiau pagal realią situaciją, šalies ekonomika lyginama su Mauritanijos ir Botsvanos. Dėl ekonominio nuosmukio (2 % BVP sumažėjimas 2004 bei 2005, planuojama, jog ir 2006 bus panašiai), šalis juda link mažėjančio produktyvumo.
Svarbu paminėti, kad Seišelių salos yra labiausiai įsiskolinusi šalis pasaulyje (Pasaulio Banko duomenimis). Bendra skola siekia 122,8 % BVP. Du trečdaliai skolos yra vidinė (pvz., Lietuvos vidaus skola yra ~17 % BVP), todėl šaliai sunkoka skolintis pinigų investicijoms. Taip pat tai reiškia, kad valstybė gyvena gerokai ne pagal išgales, pastoviai skolindamasi viduje ir išorėje.
Seišeliai yra viena populiariausių jurisdikcijų, kuriose registruojamos ofšorinės įmonės.
Gyventojai
redaguotiSeišelių salų tautinė sudėtis dėl istorinių peripetijų labai marga. Salyno gyventojai kilę iš Prancūzijos, Anglijos, Indijos, Afrikos, Kinijos. Oficialios kalbos yra anglų, prancūzų ir kreolų (seselva). Dauguma gyventojų – katalikai.
