Botsvana

Botsvanos Respublika

angl. Republic of Botswana
tsv. Lefatshe la Botswana


Vėliava	Herbas

Himnas: „Tebūna palaimintas šis kilnus kraštas“

Botsvana žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų, čuana (setsvana)

Sostinė

Gaboronas

Didžiausias miestas

Gaboronas

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• Viceprezidentas
• -

Mokgweetsi Masisi
Slumber Tsogwane
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

600 370 km² (45)
2,5 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

2 343 981 (143)
2,73 žm./km² (187)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
18,72 mlrd. $ (115)
11 400 $ (61)

Valiuta

Botsvanos pula (BWP)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC +2
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Jungtinės Karalystės
1966 m. rugsėjo 30 d.

Interneto kodas

.bw

Šalies tel. kodas

267

Kirčiavimas

Botsvanà^[1]

Botsvana (oficialiai Botsvanos Respublika) – valstybė Pietų Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Namibija vakaruose, Zambija šiaurėje ir Zimbabve šiaurės rytuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos istorija.

Iki europiečių atvykimo apie 200–500 m., bantų tautos, kurios kilo iš Katangos provincijos regiono, perėjo per Limpopo upę, ir apsigyveno teritorijoje, kuri šiomis dienomis žinoma kaip pietų Afrika. Buvo dvi emigracijos bangos; Ngunu ir soto-tsvana. Ankstesni emigrantai apsigyveno rytinėje dalyje, o vėlesni – teritorijoje, kuri šiuo metu yra žinoma kaip Haiveldas – didelė ir santykinai aukšta teritorija pietų Afrikoje. Iki 1000 m. bantai kolonizavo beveik visą pietų Afriką, gali būti, kad iki olandų kolonizacijos kur dabar, yra Kapo ir Šiaurės Kapo provincijos buvo koisanų tautos gyvenvietės.

Devyniolikto amžiaus gale įvyko kariniai konfliktai tarp Botsvanos šonų gyventojų ir ndebelų tautos, kuri migravo iš Kalahario dykumos. Padėtį blogino ir būrų ekspansija iš Transvalio. 1885 m. Botsvana tapo Jungtinės Karalystės protektoratu Bečuanalandu. 1964 m. teritorija gavo autonomiją, o po dvejų metų – nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos politinė sistema.

Botsvana yra parlamentinė respublika, daugiapartinė konstitucinė monarchija. Valdžia yra suskirstyta į tris dalis:

Įstatymų leidžiamoji: ji priklauso parlamentui sudarytam iš Nacionalinės Asamblėjos, kurio dauguma yra renkami piliečių, dalis skiriama prezidento, ir Genčių vadų rūmų, atstovaujančių pagrindines subkultūras ir sritis. Pastarosios nuomonė turi būti išklausyta sprendžiant klausimus, susijusius su genčių reikalais.

Įstatymų vykdomoji: ši valdžia yra sudaryta tik iš prezidento, kuris automatiškai tampa visos šalies, vyriausybės vadovu. Taip pat jis yra karinių pajėgų vadas. Prezidentui padeda viceprezidentas ir ministrų kabinetas, kuris yra paskiriamas prezidento.

Teisinė: ši sistema yra paremta romėnų – olandų teise, taip pat vietine paprotine teise.

Botsvanos politikai būdingas modernumo ir tradicijų suderinimas, taip pat efektyvus etninių bendruomenių atstovavimas. Šios valdžios institucijos padeda palaikyti taiką, bei draugiškus santykius tarp daugumos ir mažumų. Tradicinių lyderių galia buvo ribojama papročių ir įstatymų. Todėl sakoma, kad ši šalis turi ikikolonijinės demokratijos tradicijas.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos rajonai

Botsvana administraciškai suskirstyta į 9 rajonus (Districts). Šie savo ruožtu skirstomi į parajonius (iš viso yra 28).

Geografija

Kalaharis Botsvanoje

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos geografija.

Botsvana yra sausumos valstybė įsikūrusi pietų Afrikoje, šiauriau nuo Pietų Afrikos respublikos. Botsvana užima 600 370 km² ploto, iš kurių 585 000 km² yra žemė. Botsvana turi 4013 km sienų, iš kurių 1360 km ribojasi su Namibija, 1840 km su Pietų Afrikos respublika, 813 km Zimbabve ir 2 km su Zambija. Labiausiai apgyvendinta yra rytų Botsvana.

Didžiąją šalies dalį užima Kalahario dykynė. Upės priklauso Limpopo baseinui, o šiaurėje plyti Okavango pelkynių plotai. Sausringuose plotuose yra druskožemių (Makgadikgadis). Būdingos savanos ir pusdykumės.

Klimatas subtropinis, šiaurėje tropinis. Vidutinė sausio temperatūra 21–27 °C, liepos ~16 °C. Šiaurėje ir rytuose per metus iškrenta 500–600 mm, vidinėse Kalahario srityse – mažiau nei 250 mm.^[2]

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos ekonomika.

Jwaneng deimantų kasykla šiuo metu yra turtingiausia deimantų kasykla pasaulyje.

Galvijų auginimas ir jautienos eksportavimas, bei žemdirbystė yra pagrindinės žemės ūkio šakos. Šalies ekonomika ankstesniais laikais priklausė nuo galvijų ir jų mėsos eksportavimo į kitas šalis. Šalyje trūksta vandens, drėkinimo sistemų, todėl maža dalis žemių yra įdirbama. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kukurūzai, sorgai, soros, pupelės. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra medvilnė, riešutai, saulėgrąžos.

Kasyba tapo svarbiausia šalies ekonomikos šaka. Šalyje yra mangano, nedaug aukso, asbesto, gan dideli deimantų, anglies, nikelio, vario, druskos, kalcinuotosios sodos, stibio, plutonio, platinos telkiniai. Tik nuo XX a. septintojo dešimtmečio atradus ir vėliau pradėjus eksportuoti naudingąsias iškasenas, šalis tapo eksporto ašimi. Ypač prie to prisidėjo deimantų gavyba, kuri paskatino staigią ekonomikos plėtrą. Pajamos iš deimantų leido finansuoti geresnes sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas. Šalies ekonominis augimas, paskelbus nepriklausomybę, buvo bene didžiausias pasaulyje.

Nors pragyvenimo lygis Botsvanoje yra vienas iš aukštesnių Pietų Afrikoje, bet nedarbingumas lieka aktualia ekonomikos problema. Plėtojamas turizmas. Botsvana, neturinti priėjimo prie vandens, naudojasi Pietų Afrikos Respublikos jūrų uostais. Daug Botsvanos gyventojų dirba Pietų Afrikos Respublikos kasyklose, nors kasyklų mažėja.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Botsvanos demografija.

Etninės grupės: čuanai – 79 %, kalangai – 11 %, basarua – 3 %, Kgalagadi – 3 %, baltieji – 3 %, kitos etninės grupės – 1 %.

Religijos: krikščionių – 71,6 %, Badimo – 6 %, kitos – 1,4 %, budistų – 0,1 %, netikinčių – 20,6 % (2001 m. duomenys).

Kalbos: Čuana (oficiali) – apie 78,2 %, Ikalanga – 7,9 %, Sekgalagadi – 2,8 %, anglų (oficiali) – 2,1 %, kitos – 8,6 % (2001 m. duomenys).

Vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė: 50,58 metų (2009 m. duomenys). Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas raštingumas: 80 % (vyrų – 80,4 %, moterų – 81,8 %) (2003 m. duomenys). Gyventojų amžiaus struktūra:

0–14 metų: 34,8 %
15–64 metų: 61,4 %
65 metų ir vyresni: 3,9 % (2009 m. apsk.)^[3]