Togas
Togo Respublika pranc. République Togolaise
|
|||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Mūsų protėvių žemė“ | |||||
Togas žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
Sostinė | Lomė | ||||
Didžiausias miestas | Lomė | ||||
Valstybės vadovai • valdovas/prezidentas • Ministras pirmininkas • - |
Faure Gnassingbé Victoire Tomegah Dogbé - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
56 785 km2 (125) 4,2 % | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
7 691 915 (102) 116,6 žm./km2 (93) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2009 5,612 mlrd. $ (-) 826 $ (-) | ||||
Valiuta | CFA frankas (XOF) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
GMT (UTC +0) UTC +/-X | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
Nuo Prancūzijos 1960 m. balandžio 27 d. | ||||
Interneto kodas | .tg | ||||
Šalies tel. kodas | +228 |
Togo Respublika (Togas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Gana vakaruose, Beninu rytuose, Burkina Fasu šiaurėje ir Gvinėjos įlanka pietuose.
Istorija
redaguoti- Dar žiūrėti: Vergų krantas (Benino civilizacija)
Dabartinio Togo teritorijos pietinėje dalyje nuo seno vystėsi Benino civilizacija. Pietinis Togas, pietryčių Gana ir Beninas sudarė šios civilizacijos kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas Vergų krantu. Čia gyveno įvairios gbe grupės tautos. Dabartinio Togo teritorija buvo apgyvendinta daugiausia eve tautos, kuri išvystė aukšto lygio kultūrą ir sukūrė ankstyvuosius politinius darinius. Šiek tiek šiauriau jorubai sukūrė Atakpamės valstybę. Pakrantėje, netoli dabartinio Anecho uosto smulkias valstybėles sukūrė genai. Šiaurinė Togo dalis buvo daugiau veikiama iš Sahelio civilizacijos (daugiausia iš mosių valstybių). Ten susikūrė gentinės karalystės Basari, Kabu, Čokosi (su centru Mango), Kotokoli (su centru Sokodėje).
Europiečiai (portugalai ir olandai) Vergų kranto pakrantėje pasirodė XV a. XVII a. europiečiai dalį Vergų kranto (dabartinio Benino pakrantę) pavertė vienu stambiausiu vergų prekybos tašku, tuo tarpu dabartinio Togo pakrantė dėl natūralių uostų pakrantėje trūkumų palyginus ilgai liko nekolonizuota. Britų imperijai įsitvirtinus Akanalande (Ganoje) vakaruose, o Prancūzijos imperijai - Dahomėjoje rytuose, XIX a. pabaigoje Vokietija įsiterpė tarp jų. Negaudami sutikimo įsikurti iš vietos pakrančių karalysčių - Anecho ir Agbodrafo, vokiečiai sudarė sutartį su mažo Togo kaimelio vaduku, ir tai davė pradžią jų kolonijai, o kartu šalies pavadinimui.
Sverbdamiesi į šalį gilyn, vokiečiai gavo teritorijas vakaruose iki pat Voltos upės ir suformavo Togolando koloniją. 1918 m., Vokietijai pralaimėjus karą, Togolandas buvo padalintas išilgai tarp Britanijos ir Prancūzijos. Vakarinė dalis (Britų Togolendas) ilgainiui buvo integruotas į Ganą (beveik sutampa su jos Voltos provincija), o Prancūzija išlaikė teritoriją kaip atskirą koloniją - Prancūzijos Togolandą. Nepriklausoma Togas tapo 1960 m. balandžio 27 d. Netrukus po nepriklausomybės šalyje įsigalėjo diktatūra, ir 1967 m. į valdžią atėjo diktatorius gen. Étienne Eyadéma, sugebėjęs išsilaikyti iki mirties. Jam mirus 2005 m. valdžią paveldėjo jo sūnus Faure Gnassingbé.
Politinė sistema
redaguotiTogas – prezidentinė respublika[1].
Vykdomoji valdžia susideda iš penkeriems metams renkamo prezidento (dabartinis - Faure Gnassingbé) ir vyriausybės, kuriai vadovauja prezidento skiriamas ministras pirmininkas (Edem Kodjo). Įstatymų leidžiamoji valdžia yra 81 vietų Nacionalinis Susirinkimas, kurio nariai renkami penkerių metų kadencijai. Parlamente šiuo metu dominuoja dabartinį prezidentą palaikanti Togiečių susibūrimo partija. Opozicinės partijos oficialiai leidžiamos, tačiau praktikoje neturi didelių galimybių daryti poveikį.
Nors 1991 m. šalyje buvo legalizuota daugiapartinė sistema, o 1992 metais priimta demokratinė konstitucija, lig šiol kyla skandalai dėl lyderių piktnaudžiavimo valdžia, opozicijos varžymo, rinkimų klastojimo, žmogaus teisių pažeidimų.[2]
Administracinis suskirstymas
redaguotiTogas skirstomas į 5 regionus (régions) (sostinės skliausteliuose):
- Centrinis regionas (Sokodė)
- Karos regionas (Kara (Togas))
- Pajūrio regionas (Lomė)
- Plynaukštės regionas (Atakpamė)
- Savanų regionas (Dapaongas)
Regionai skirstomi į 30 prefektūrų ir 1 komuną.
Geografija
redaguotiPietinę šalies dalį užima pelkėta, lagūnų išraižyta pajūrio žemuma. Toliau šiaurėje plyti Uači plynaukštė su vyraujančiu 60-90 m aukščiu ir geležingu dirvožemiu. Likusią dalį užima plynaukštės ir kalvynai į kuriuos įsiterpia Atakoros kalnai. Juose yra aukščiausia šalies vieta - Agu kalnas (986 m).
Svarbiausios šalies upės yra Voltos intakas Oti (su intakais Kumagu, Kara) bei į Atlanto vandenyną tekantis Monas (su intakais Anijė ir Amu). Prie jūros telkšo didžiausias šalyje Togo ežeras.
Klimatas tropinis. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo 27,5 °C prie jūros iki 30 °C šiaurėje. Lietingasis laikotarpis būna balandžio-liepos ir rugsėjo-spalio mėnesiais. Žiema nuo Sacharos pučia vėjas harmatanas.
Didžiąją dalį Togo teritorijos užima savanos. Kalnų šlaituose auga miškai.
Ekonomika
redaguotiŽemės ūkis yra pagrindinė Togo veikla, kurioje dirba apie 60 % visos darbo jėgos. Pagrindinė žemės ūkio produkcija yra manijokai, soros, kukurūzai, ryžiai, sorgai, ankštiniai augalai, bei batatai. Pagrindinė pelno žemės ūkio produkcija yra kava, kakava, produktai iš palmių, medvilnė, riešutai. Auginamos avys, ožkos, galvijai, kiaulės.
Togo ekonomikai svarbi žvejyba. Didelio masto fosfatų kasyba vyksta Akumapės mieste yra svarbiausias Togo verslas. Taip pat kasami maži kiekiai chromo, boksitų, klinčių, geležies. Šalyje eksploatuojami maži marmuro karjierai.
Keli šalies gamintojai prekiauja maisto produktais, alkoholiniais gėrimais, drabužiais, avalyne, baldais. Fosfatų, cemento, bei rankų darbo daiktais prekyba yra svarbi Togo ekonomikai.
Togo importas dažniausiai būna didesnis už eksportą. Importuojamos prekės, tokios kaip įvairūs įrengimai, plataus vartojimo prekės, naftos produktai. Eksportuojami fosfatai, medvilnė, kakava, kava.
Togo mainų partneriai yra Gana, Kinija, Prancūzija, Kanada.
Demografija
redaguotiPagal gyventojų skaičių Togas užima 101 vietą (6 619 000 gyventojų (2009))[3]. Dauguma žmonių (65 %) gyvena kaimuose ir užsiima žemdirbyste. Togo gyventojų populiacija nuo 1961 (nepriklausomybės atgavimas) iki 2003 padidėjo 5 kartus.[4]
Etninės grupės
redaguotiTogo afrikinė populiacija dalinama į maždaug 40 etninių grupių, iš kurių didžiausios yra eviai gyvenantys šalies pietuose (46 %) ir kabajai gyvenantys šiaurėje (22 %). Didžiausia gyventojų koncentracija yra pietinėje šalies dalyje, kur gyvena eviai ir genai. Ties Atakpamės miestu koncentruojasi jorubų etninė subgrupė ifiai (3,2 %). Vidurinė šalies dalis (Centrinis regionas) – labai retai gyvenama (apie 10 % šalies gyventojų), tačiau pasižymi ypač didele etnine įvairove. Čia didžiausia etninė grupė – akeba-akposso (3,8 %). Šiauriniame Toge gyvena gurmai (16,1 %), basari, kotokoli, čokosi ir kitos tautelės. Ne afrikiečiai sudaro 9,9 % šalies gyventojų.
Religija
redaguotiDauguma togiečių išpažįsta vietinius tikėjimus (51 %), taip pat yra daug krikščionių (29 %) ir musulmonų (20 %)[5]
Kultūra
redaguotiTogo kultūrą labai įtakoja daug vietinių genčių, tarp kurių didžiausią yra eve. Tarp kitų galima pažymėti mina, tem, čamba ir kabre tautas.
Oiciali Togo kalba yra Prancūzų kalba, tačiau vietiniai kalba ir kitomis Gbe kalbų šeimos kalbomis - eve, mina ir aja.
Nepaisant krikščionybės ir islamo populiarumo, beveik pusė Togo gyventojų išpažįsta animizmą.
Eve žmonės žimomi dėl savo garsiųjų ibeji skulptūrų. Šalis turi daug liaudies muzikos tradicijų, nes kiekviena atskira ten gyvenanti gentis gali pasigirti savitu muzikos stiliumi.
Sportas
redaguotiDalyvavimas olimpinėse žaidynėse
redaguotiTogas siunčia savo sportininkus į kiekvienas vasaros olimpines žaidynes nuo 1972 m. 2008 m. Togas pelnė savo vienintelį medalį vienoje kanojų rungtyje.
Futbolas
redaguotiKaip ir visoje Afrikoje, Toge yra populiariausias futbolas. Togo vyrų futbolo rinktinė 2006 m. pirmą kartą istorijoje pateko į pasaulio futbolo čempionatą. 2010 m. rinktinė pateko į 2010 m. Afrikos Tautų taurės turnyrą Angoloje, tačiau likus dienai iki čempionato pradžios Togo rinktinės autobusą apšaudė Kabindos teroristai, keli žaidėjai sužaloti, žuvo trenerio asistentas, autobuso vairuotojas ir rinktinės atstovas spaudai. Rinktinė iš turnyro pasitraukė.[6]
Iš Togo yra kilę keli žymūs visame pasaulyje futbolo žaidėjai - Emmanuel Adebayor (kuris pasitraukė iš rinktinės 2010 m. balandžio 12 d.), Mohamed Kader ir Alaixys Romao.
Kita informacija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija (Togas)
- ↑ Togo country profile, BBC
- ↑ en:List of countries by population
- ↑ en:List of countries by past and future population
- ↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/to.html#People Archyvuota kopija 2020-08-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Three dead after gun attack on Togo football team