Vikipedija

Tanzanija

Jamhuri ya Muungano wa Tanzania
Tanzanijos vėliava Tanzanijos herbas
Vėliava Herbas

Tanzanija žemėlapyje
Valstybinė kalba suahilių, anglų
Sostinė Dodoma
Didžiausias miestas Dar es Salamas
Valstybės vadovai Samia Hassan Suluhu
Prezidentas
Philip Mpango
Viceprezidentas
Kassim Majaliwa
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens 		 
945 087 km2 (30)
6,2 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis 		 
56 877 529 (24)
39,62 žm./km² (129)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui 		2006 (progn.)
29,25 mlrd. $ (97)
800 $ (185)
Valiuta Tanzanijos šilingas (TZS)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas		 UTC +3
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Tanganika
Zanzibaras
Susijungimas
 nuo Jungtinės Karalystės
1961 m. gruodžio 9 d.
1963 m. gruodžio 19 d.
1964 m. balandžio 26 d.
Valstybinis himnas Tanzanijos himnas
Interneto kodas .tz
Šalies tel. kodas +255

Tanzanija (suah. Tanzania), pilnas pavadinimas Tanzanijos Respublika (suah. Jamhuri ya Muungano wa Tanzania) – Rytų Afrikos valstybė Indijos vandenyno pakrantėje. Ribojasi šiaurėje su Kenija ir Uganda, vakaruose su Ruanda, Burundžiu ir Kongo Demokratine Respublika, pietuose su Zambija, Malaviu ir Mozambiku. Šalies šiaurės rytuose stūkso Kilimandžaras, aukščiausias kalnas Afrikos žemyne. 2022 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius šalyje – 62 mln.[1] Tai didžiausia gyventojų skaičiumi valstybė, esanti vien pietų pusrutulyje.[2]

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos istorija.

Tanzanijoje rasta daug svarbių hominidų fosilijų, pavyzdžiui, 6 mln. metų senumo plioceno laikų hominidų fosilijos. Australopithecus genties atstovai Afrikoje paplito prieš 2–4 milijonus metų, o seniausios Homo genties liekanos rastos netoli Olduvajaus ežero. Po Homo erectus atsiradimo prieš 1,8 mln. metų žmonija išplito visame Senajame pasaulyje, o vėliau ir Naujajame pasaulyje bei Australijoje kaip Homo sapiens. H. sapiens taip pat įsigalėjo Afrikoje ir absorbavo senesnes Homos rūšis. Vėliau akmens ir bronzos amžiais vyko pietų kušitų kalbomis šnekančiųjų migracija iš dabartinės Etopijos į piečiau esančią Tanzaniją. Skaičiuojama, kad rytų kušitai atsikėlė į Tanzaniją iš į šiaurę nuo Turkanos ežero esančių žemių prieš maždaug 2000-4000 m.[3] Taip prieš 2400–2900 m. iš dabartinio Pietų Sudano ir Etopijos pasienio regiono kėlėsi ir pietinių nilotų kalbomis šnekėjusieji.[3] Abi migracijos vyko panašiu metu, kuomet vakarinėje Afrikoje prie Viktorijos ir Tanganikos esančiose žemėse įsikūrė bantų gentys. Vėliau, prieš 1700–2300 m., jie migravo per likusią Tanzanijos teritoriją.[3][4]

Žemyninė Tanzanijos dalis, kaip ir visa Rytų Afrika yra laikoma visos žmonijos protėvyne. Čia randami seniausių žmogaus protėvių Oldovajaus kultūros radiniai. Iki I tūkst. pr. m. e. pradžios Tanzanijos teritorija buvo gyvenama pigmėjų ir koisanų protėvių. Bantų migracijos laikais juos išstūmė ar išnaikino juodaodžiai bantai. Vakarinėse Tanzanijos teritorijose (Didžiųjų ežerų regione) suklestėjo žemdirbių ir geležies lydytojų Ureve kultūra.

Tanzanijos pakrantė nuo senovės sudarė dalį Svahilių kranto, senovėje vadinto Zandžu, kurio gyventojai palaikė prekybinius santykius su Jemenu, Persija, Arabija ir Indija. Apie IX a. šių šalių kolonistai čia pradėjo kurti prekybinius miestus-valstybes. Vietos gyventojams maišantis su ateiviais pirkliais, formavosi daugiatautė, turtinga Svahilių civilizacija, savo klestėjimo viršūnę pasiekusi XV a. Tanzanijos teritorijoje svarbiausi svahilių sultonatai buvo Kaolė, Zanzibaras, Pemba, Čolė, Kilva.

Svahilių miestų klestėjimo laikais, mūsų eros II tūkst. Rytų lūžio zonoje (Kenijoje ir Tanzanijoje) egzistavo menkai tyrinėta kultūra, kurią sukūrė pusiau legendinė tauta sirikvai (spėjama, kalbėję kušitų kalbomis). Manoma, kad jie vystė prekybą su Svahilių pakrante rytuose, Didžiųjų ežerų regionu vakaruose, o galbūt ir su Etiopija šiaurėje. Jiems priskiriamas didelis Engarukos miestas. Vakarinėje Tanzanijoje, kaip ir gretimose Ruandos, Burundžio, Ugandos teritorijose valdė pusiau legendinės Batembuzių ir Bačvezių dinastijos.

XV a. svahilių kraštą atrado portugalai, kurie pasinaudojo technologiniu (kariniu) pranašumu prieš vietos sultonatus, ir juos nukariavo. Tai sužlugdė brandžią vietos civilizaciją ir pradėjo tamsiųjų amžių laikotarpį. Nors Portugalija nominaliai laikė Tanzanijos teritoriją dalimi savo Rytų Afrikos, jos nekontroliavo. Dėl svahilių prekybos nusilpimo smuko ir sirikvų kultūra.

Tuo pat metu Didžiųjų ežerų ir sirikvų regionus stipriai paveikė postaralistinių tautų iš šiaurės – nilotų antplūdis. Nilotų migracijos metu apie XVI a. barbarai iš šiaurės stipriai keitė vietos socialinę struktūrą. Atsirado klasės, susiformavo smulkios Viktorijos ežero valstybės. Tanzanijos teritorijoje svarbiausios tarp jų buvo Karagvė, Buhaja, Buha, Buzinza, Budžidži ir kt.

XVII a. pirmoje pusėje hegemoniją Svahilių krante iš portugalų paveržė stipri musulmoniška Omano imperija, kuri vėl sustiprino islamo pozicijas Rytų Afrikos pakrantėje. Omanui Svahilių krantas tapo toks svarbus, kad 1840 m. visos imperijos sostinė buvo perkelta iš Omano į Zanzibarą, o 1856 m. atsiskyrė kaip nepriklausomas Zanzibaro sultonatas. Jis suklestėjo iš vergų prekybos ir prieskonių, ypač gvazdikėlių.

Nors Zanzibaras tiesiogiai kontroliavo tik pajūrio ruožą, jis sukūrė prekybinių kelių sistemą, nusidriekusią į Afrikos gilumą. Šie keliai siekė Viktorijos ežero valstybes, Lubos, Bembos, Kazembės valstybes dab. Zambijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje. Vergų prekyboje aktyviausi buvo njamvezių pirkliai, tapę svarbiausiais tarpininkais tarp pakrantės ir žemyno gilumos. Prekybos dėka visoje Tanzanijos teritorijoje ir dar toliau paplito svahilių kalba, tapusi pagrindine tarpgentinio bendravimo kalba.

1890 m. Zanzibaro sultonato teritorijas pasidalino Britų imperija ir Vokietija. Tokiu būdu dabartinės Tanzanijos žemyninė teritorija iki 1919 metų buvo Vokietijos kolonija (Vokietijos Rytų Afrika), o Zanzibaro salą kaip protektoratą kontroliavo britai. Vokietijai pralaimėjus karą, Vokietijos valdos (Tanganikos mandatas) perėjo Britanijos kontrolei, ir joje išbuvo iki 1961.

1961 metais Tanganika paskelbė nepriklausomybę kaip respublika, o 1964 metais susijungė su kaimynine Zanzibaro valstybe. Taip atsirado šalies pavadinimas Tanzanija. Tanganikoje įsigalėjo TANU partija (vadovaujama Julius Nyerere), o Zanzibare – Afro-širazių partija. 1977 m. joms susijungus suformuota Revoliucinė partija (suah. Chama cha Mapinduzi).

Nyerere buvo svarbiausia asmenybė šalies gyvenime per visą Šaltąjį karą. Jis ieškojo Afrikai tinkamiausių valdymo formų, dėl ko pasiūlyta savita Udžama (suah. Ujamaa) ideologija. Ji rėmėsi vienpartiniu valdymu ir specifiniu socializmu, kuris pasirodė ekonomiškai žlugdantis ir buvo vienas veiksnių, atvedusių šalį prie maisto nepritekliaus žlugus kolektyviniams ūkiams. Nepaisant to, Tanzanija neįsijungė nė į vieną Šaltojo karo bloką ir bendradarbiavo tiek su socialistinėmis, tiek su kapitalistinėmis valstybėmis. 1979 metais Tanzanija paskelbė karą Ugandai po šios mėginimo aneksuoti dalį teritorijos šalies šiaurėje.

Nuo 1995 metų spalio baigė galioti vienpartinė sistema ir šalyje surengti pirmieji daugiapartiniai rinkimai. Nepaisant to, visų rinkimų metu daugumą paėmė revoliucinė partija. Visi keturi Tanzanijos prezidentai, įskaitant dabartinį, priklausė šiai partijai.

Politinė sistema redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos politinė sistema.

Tanzanija yra prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas yra penkeriems metams visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas (dabartinis – Jakaya Kikwete), kuris skiria ministrą pirmininką (dabartinis – Mizengo Pinda) ir vyriausybės narius. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso tiek vyriausybei, tiek ir 324 vietų parlamentui, kurio 309 nariai renkami penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose, 10 skiriami prezidento, o likusius penkis narius išrenka Zanzibaro Atstovų rūmai.

Šalyje veikia daugiapartinė sistema. Daugumą parlamente (257 vietas) po paskutinių rinkimų turi Revoliucinė partija (Chama Cha Mapinduzi).

Pagal Demokratijos indeksą, 2011 m. Tanzanija buvo įvertintas kaip turintis hibridinį (pusiau demokratinį) režimą ir užėmė 90 vietą tarp 167 valstybių.[5]

Tanzanija priklauso tokioms tarptautinėms orgzanizacijoms kaip Afrikos Sąjunga, Rytų Afrikos Bendrija, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Interpol, JTO, UNESCO, Pasaulio Prekybos Organizacija, bei kitoms.

Užsienio politika redaguoti

Pagrindiniai straipsniai – Tanzanijos užsienio politika ir Lietuvos ir Tanzanijos santykiai.

Iki 2001 m. šalis neturėjo oficalios užsienio politikos, ji kito priklausomai nuo Tanzanijos vadovų ambicijų. Vadinamoji 2001 m. Naujoji užsienio politika, kuria grindžiama ir dabartinė šalies užsienio politika, remiasi septyniais principais: suverenumu, liberalizmu, gerąja kaimynyste, Afrikos vienybe, neutralumu, ekonomine diplomatija ir pasauliniu bendradarbiavimu siekiant ekonominio vystymosi ir taikos.[6]

Lietuva ir Tanzanija yra užmezgusios diplomatinius santykius nuo 1993 m. lapkričio 11 d. Tanzanija yra akreditavusi Lietuvai ambasadorę, reziduojančią Švedijoje. Tuo tarpu Lietuva Tanzanijai akreditavusi ambasadoraus nėra, tačiau Tanzanijos sostinėje Dar es Salame yra atidariusi Lietuvos garbės konsulatą. 2018 m. prekybos apimtys tarp valstybių siekė 3,97 mln. eurų.

Ginkluotosios pajėgos redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos ginkluotosios pajėgos.

Tanzanijos Liaudies Gynimo Pajėgos (angl. Tanzania People's Defence Force, suah. Jeshi la Wananchi wa Tanzania) – šalies ginkluotosios pajėgos. Jas sudaro penki padaliniai: sausumos pajėgos, oro pajėgos, jūrų laivynas, nacionalinė tarnyba ir štabo būstinė.[7]

Administracinis suskirstymas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos regionai.

Tanzanija administraciškai padalinta į 31 regioną (mkoa).

Geografija redaguoti

 
Meru ugnikalnis
Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos geografija.

Tanzanija yra Rytų Afrikoje, prie Indijos vandenyno. Didžiąją dalį paviršiaus užima Rytų Afrikos plokščiakalnis, iškylantis virš 1000 m. Pagal vakarinį ir pietvakarinį pakraščius driekiasi gilių tektoninių lūžių grupė, vadinama Afrikos riftiniu slėniu. Šiaurinėje dalyje, netoli Kenijos sienos, iškilę du ugnikalniai – Kilimandžaras (užgesęs, aukščiausia visos Afrikos vieta, 5895 m) ir Meru (veikiantis, 4567 m). Visoje šiaurinėje ir vakarinėje dalyje būdingas seisminis aktyvumas. Lygiagrečiai vandenyno pakrantei driekiasi siaura žemumų juosta, o greta kranto gausu koralų supamų salų (Zanzibaras, Mafija, Pemba ir kt.). Šalyje yra svarbūs deimantų, alavo, titano, volframo, niobio rūdų telkiniai.

Tanzanijoje gausu didelių, tektoninės kilmės ežerų. Jie susitelkę šalies vakaruose: Viktorijos ežeras, Tanganika, Malavio ežeras, Rukva, Natrono ežeras, Ejasis ir kt. Šalies upės priklauso daugiausia Indijos vandenyno baseinui: Rufidžis, Ruvuma, Didžioji Ruaha, Panganis. Vakarinės dalies upės (Kagera, Mara) ir dauguma ežerų priklauso Nilo baseinui.

Vakarinę ir pietinę Tanzanijos dalį užima tropiniai sausieji retmiškiai, pakrantės žemumoje – parkinės savanos, centriniuose rajonuose – sausosios aukštažolės savanos. Kalnų šlaituose auga drėgnieji tropiniai miškai. Šalyje įsteigta daug rezervatų ir nacionalinių parkų: Serengečio, Kilimandžaro, Meru, Rungvos, Manjaros ežero, Ngurdoto kraterio, Seluso ir kt.

Klimatas redaguoti

Tanzanijai būdingas tropinis klimatas su vidutine +23 °C metine temperatūra ir beveik 900 mm kritulių kiekiu. Vėsesnis ir sausesnis sezonas trunka nuo gegužės iki rugpjūčio, o karštesnis ir lietingesnis – nuo rugsėjo iki balandžio. Kalnuotose vietovėse klimatas vėsesnis.

  Tanzanijos klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. temperatūra °C 22,5 22,5 23 23 22 22 22 22,2 25 26 25 23 23
Krituliai mm 132 129 166 134 27 2 0 1 7 17 103 174 892
Duomenys: Tanzanijos klimatas[8] 2012 06 11

Ekonomika redaguoti

 
Turgus Tanzanijoje.
Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos ekonomika.

Tanzanijos pagrindinis pelnas yra gaunamas iš žemės ūkio. Auginama kava, arbata, skaistenis, sizalis, ryžiai, tabakas, cukranendrės, medvilnė, kopra, anakardžių riešutai, gvazdikėliai. Populiariausias pragyvenimo šaltinis yra ūkininkavimas, kukurūzų, kviečių, sorų, sorgų, daržovių, bananų ir manijokų auginimas. Auginamos avys, ožkos ir galvijai. Tanzanijos ekonomikai svarbi raudonmedžio, tikmedžio, juodmedžio, mangrovių miškų mediena. Be žemės ūkio produktų, gaminamas popierius, plataus vartojimo prekės, statybų konstrukcijos, perdirbama nafta, liejami aliuminio produktai. Tanzanijoje taip pat kasami deimantai, auksas, druska, gipsas, fosfatai ir baltmolis.

Iš Tanzanijos eksportuojami daugiausiai žemės ūkio produktai, deimantai bei kiti brangakmeniai. Importuojamos plataus vartojimo prekės, mašinos, transporto įranga, maistas ir chemikalai.

Gyventojai redaguoti

 
Jaunesni nei 15 metų vaikai sudaro beveik pusę Tanzanijos populiacijos.
Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos gyventojai.

Gyventojų pasiskirstymas Tanzanijoje yra labai netolygus. Gyventojų tankumas vienose teritorijose yra vos 1 žmogus kvadratiniame kilometre, o kituose net – 347 žm/km². Svarbiausi gyventojų koncentracijos židiniai yra pakrantė (istorinis Svahilių krantas) ir vakarinė, ypač šiaurės vakarinė, Tanzanija (Didžiųjų ežerų regionas), o visa vidurinė dalis yra ypač retai gyvenama. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų gyvena kaime. Dar es Salamas yra didžiausias miestas (2,7 mln. gyventojų) ir buvusi sostinė. Dodoma yra vadinama nauja šalies sostine, nes ten įsikūręs šalies parlamentas.

Tanzanijoje gyvena daugiau kaip 120 tautybių gyventojai, kurių dauguma – bantai. Atokiose teritorijose yra išlikę senesnių gyventojų koisanų (sandavių ir hadzų), kušitų (burungiai, gorovai, iraku) palikuonys. Nuo XVIII a. Tanzanijos savanose gyvena ir nilotai: masajai ir datogai. Didžiausios bantų kalbomis kalbančios etninės grupės yra sukumai, njamveziai, čagai, njakusai, hajai, hehiai, benai, gogai ir makondžiai. Tanzanijoje gyvena ir 70 tūkst. arabų bei 10 tūkst. europiečių.

Nuo 1967 m. valstybiniuose surašymuose nėra klausimo apie religiją.[9] Neoficialiais duomenimis, šalyje dominuoja krikščionybė ir islamas.[10]

Religija Tanzanijoje (2020 m.)
Krikščionybė
  
 63.1 %
Islamas
  
 34.1 %
Tradiciniai tikėjimai
  
 1.1 %
Netikintys bei kitų religijų išpažinėjai
  
 1.7 %
Šaltinis: CIA World Factbook.[10]

Kultūra redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Tanzanijos kultūra.

Muzika, literatūra ir vaizduojamasis menas redaguoti

 
Tingatinga srovės paveikslas.

Kaip ir kitose šalyse, muzika Tanzanijoje nuolat kinta ir skiriasi priklausomai nuo regionų, atlikėjų ir progų, kuriomis atliekama. Pagal BASATA klasifikaciją išskiriami penki oficialios vietinės muzikos žanrai Tanzanijoje: ngoma, dansi, kvaja, tarabas ir bongo flava.[11][12] Nuo 2000-ųjų vidurio šalyje iškilo singeli, neoficialus svahilių muzikos žanras, spontaniškai atliekamas Dar es Salamo bendruomenėse, nuo maždaug 2020 m. tapęs dominuojančiu žanru šalyje.[13]

Ngoma (Bantu, kas reiškia šokis, būgnas ir renginys) yra tradicinė šokių muzika, nuo seno labiausiai paplitusi Tanzanijoje.[14][15][16][17] „Dansi“ vadinama miesto džiazas arba kolektyvų atliekama muzika.[16][18] Taraba – dainuojamoji kisvahilių poezija, paprastai atliekama muzikantų trupės, akompanuojant styginėiams instrumentams, kurios atlikimo metu publika dažnai raginama šokti ir ploti.[16] „Kvaja“ vadinama chorinė muzika, išplitusi kolonizacijos metu ir pradžioje naudota tik bažnyčiose. Dabar chorinė muzika susieta su pasaulietiniu švietimu, socialiniais ir politiniais įvykiais.[14][17]

Bongo flava – tai Tanzanijos populiarioji muzika, kilusi 2000-ųjų pradžioje iš muziki wa kizazi kipya, kas reiškia „naujos kartos muzika“. Pastaroji susiformavo devintojo dešimtmečio pabaigoje. Kizazi kipya formavimuisi reikšmingą įtaka darė regis, ritmenbliuzas ir hiphopas, tuo tarpu bongo flava formavimuisi didžiausią įtaką darė tarabas ir dansi.[19] Dabartinei bongo flava muzikai stipriausią įtaką daro afropopas, amapiano stiliaus muzika (PAR) ir tanzanietiškas singelio žanras.[20][21] Singeli yra ngoma muzika, užgimusi šiaurės vakarų Dar es Salame. Šiai muzikai būdingas itin greitas ritmas ir repavimas bei reikšmingi muzikos atlikimo skirtumai, priklausomai nuo atlikėjo lyties.[13]

Nuo šalies nepriklausomybės iki 1993 m. visą muzikos įrašymą ir platinimą griežtai reglamentavo BASATA, pirmiausia per Tanzanijos Dar es Salamo radiją.[22] Buvo leista įrašyti ar transliuoti tik keturių žanrų tanzanietišką muziką: ngomą, tarabą, kvają ir dansi. 1993 m. Transliavimo paslaugų įstatymas leido privačius transliuotojus ir įrašų studijas.[23][24] Per kelerius metus iki 1993 m. akto hiphopas šiek tiek įsitvirtino Dar es Salame, Arušoje ir Mvanzoje. Šiuo laikotarpiu buvo pereita nuo turtinguose miesto kvartaluose paplitusio angliško hiphopo prie skurdesniuose kvartaluose svahilių kalba atliekamos kizazi kipya muzikos.[25] Atlaisvinus radijo bangų suvaržymus bongo flava paplito visoje šalyje.[19]

Tanzanijos valstybinis himnas Mungu Ibariki Africa (liet. Dieve, laimink Afriką), 1897 m. sukurtas Pietų Afrikos kompozitoriaus Enocho Sontongos, davė pradžią ir Zambijos ir poapartheidinės PAR himnams.[26]

Tanzanijoje dominuoja žodinė literatūra. Knygos brangios ir didelei daliai vietinių neprieinamos. Šabanas bin Robertas (1909–1962) laikomas rašytinės Tanzanijos literatūros pradininku. Tuo tarpu vaizduojamasis menas yra santykinai žinomas visame pasaulyje. Garsiausia srovė yra ryškių spalvų tingatinga. Jos pradininkas – Edvardas Tingatinga.

Sportas redaguoti

Populiariausia sporto šaka šalyje - futbolas.[27] Tanzanijoje organizuojama Tanzanijos Premier lyga, kurios pajėgiausios komandos - Dar es Salamo Young Africans SC ir Simba SC. Šalies futbolą kuruoja Tanzanijos futbolo federacija.

Kitos šalyje populiarios sporto šakos – krepšinis, netbolas, boksas, tinklinis, lengvoji atletika ir regbio sąjunga.[27][28] Šalies Informacijos, jaunimo, sporto ir kultūros ministerijai pavaldi Nacionalinė sporto taryba atsakinga už šalies sporto politiką.[29]

Kita informacija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Matokeo ya Mwanzo ya Sensa ya Watu na Makazi (Report). Tanzanijos vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2023-02-02. 
  2. ↑ „Population, total - Africa | Data“. 
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 Tishkoff, S. A.; Reed, F. A.; Friedlaender, F. R.; Ehret, C.; Ranciaro, A.; Froment, A.; Hirbo, J. B.; Awomoyi, A. A.; Bodo, J. M.; Doumbo, O.; Ibrahim, M.; Juma, A. T.; Kotze, M. J.; Lema, G.; Moore, J. H.; Mortensen, H.; Nyambo, T. B.; Omar, S. A.; Powell, K.; Pretorius, G. S.; Smith, M. W.; Thera, M. A.; Wambebe, C.; Weber, J. L.; Williams, S. M. (2009). „The Genetic Structure and History of Africans and African Americans“. Science 324 (5930): 1035–44. Bibcode:2009Sci...324.1035T. PMC 2947357. PMID 19407144. doi:10.1126/science.1172257. 
  4. ↑ Ehret, Christopher (2001). An African Classical Age: Eastern and Southern Africa in World History, 1000 B.C. to A.D. 400. University Press of Virginia. ISBN 978-0-8139-2057-3. 
  5. ↑ The Democracy Index 2011: Democracy under stress, Economist Intelligence Unit, 2011
  6. ↑ Šablonas:Cite act
  7. ↑ „Mwanzo-Jeshi la Ulinzi la Wananchi wa Tanzania“. Tpdf.mil.tz. Nuoroda tikrinta 2022-02-10. 
  8. ↑ „Tanzanijos klimatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2012-06-11. 
  9. ↑ Liviga, Athumani; Tumbo-Masabo, Zubeda (2006). „Muslims in Tanzania: Quest for Equal Footing“. In Rwekaza S. Mukandala; S. Yahya-Othman; S.S. Mushi; L. Ndumbaro. Justice, Rights and Worship: Religion and Politics in Tanzania. Dar es Salaam: E & D Limited. pp. 149–150. ISBN 9987411312. 
  10. ↑ 10,0 10,1 „Tanzania“. The World Factbook. Central Intelligence Agency. 2021-09-29. 
  11. ↑ Askew, Kelly (2002). Performing the Nation: Swahili Music and Cultural Politics in Tanzania (anglų). Čikaga: University of Chicago Press. pp. 27–67, 276. ISBN 978-0-226-02981-8. Suarchyvuotas originalas 2022-06-22. Nuoroda tikrinta 2022-06-02. 
  12. ↑ Ivaska, Andrew (2011). Cultured States: Youth, Gender, and Modern Style in 1960s Dar Es Salaam (anglų). Daramas (Šiaurės Karolina): Duke University Press. p. 78. ISBN 978-0-8223-4770-5. Suarchyvuotas originalas 2022-06-05. Nuoroda tikrinta 2022-06-05. 
  13. ↑ 13,0 13,1 Hutchinson, Kate (2018-12-17). „'This cuts across society': how singeli music went from Tanzania to the world“. The Guardian (anglų) (Kampala, Uganda). Nuoroda tikrinta 2022-06-26. 
  14. ↑ 14,0 14,1 Stone, Ruth M., ed. (2008). The Garland Handbook of African Music (anglų). Niujorkas: Routledge. pp. 14, 46–50, 136–137. ISBN 9781135900014. Suarchyvuotas originalas 2022-06-22. Nuoroda tikrinta 2022-06-02. 
  15. ↑ Kaduma, Godwin Z. (1978). A theatrical description of five Tanzanian dances. (Thesis). Dar es Salaam: Dar es Salamo universitetas. 
  16. ↑ 16,0 16,1 16,2 Njogu, Kimani; Maupeu, Herv (2007). „Music and Politics in Tanzania: a case study of Nyota-wa-Cigogo“. Songs and Politics in Eastern Africa (anglų). Dar es Salaam, Tanzania: Mkuki na Nyota Publishers Ltd. pp. 241–246. ISBN 978-9987-08-108-0. Suarchyvuotas originalas 2022-06-22. Nuoroda tikrinta 2022-06-02. 
  17. ↑ 17,0 17,1 Edmondson, Laura (2007). McNaughton, Patrick, ed. Performance and Politics in Tanzania: The Nation on Stage (anglų). Blumingtonas (Indiana): Indianos universiteto leidykla. ISBN 978-0-253-11705-2. Suarchyvuotas originalas 2022-06-22. Nuoroda tikrinta 2022-06-02. 
  18. ↑ Mahenge, Elizabeth (2022-04-16). „Matumizi ya Mbinu ya Usimulizi katika Kuibua Dhamira ya Ukombozi wa Kisiasa Kusini mwa Afrika: Uchunguzi wa Nyimbo Teule za Muziki wa Dansi nchini Tanzania 1940-1990“ [Use of Narrative Techniques in Raising the Demand for Political Liberation in Southern Africa: An Examination of Selected Dance Music Songs in Tanzania 1940-1990]. Chuo Kikuu cha Dar es Salaam (suahilių) (Chuo Kikuu cha Dar es Salaam) 40 (40). 
  19. ↑ 19,0 19,1 Kerr, David (2018-01-02). „From the margins to the mainstream: making and remaking an alternative music economy in Dar es Salaam“. Journal of African Cultural Studies (anglų) (Routledge) 30 (1): 65–80. ISSN 1369-6815. doi:10.1080/13696815.2015.1125776. Suarchyvuotas originalas 2022-06-22. Nuoroda tikrinta 2022-06-05. 
  20. ↑ Suriano, Maria (2011). „Hip-Hop and Bongo Flavour Music in Contemporary Tanzania: Youths' Experiences, Agency, Aspirations and Contradictions“. Africa Development 36 (3–4): 113–126. ISSN 0850-3907. doi:10.1080/00020184.2011.628800. Suarchyvuotas originalas 2022-06-02. Nuoroda tikrinta 2022-06-02. 
  21. ↑ Perullo, Alex (2005). „Hooligans and heroes: Youth identity and hip-hop in Dar es Salaam, Tanzania“. Africa Today (Indiana University Press) 51 (4): 75–101. JSTOR 4187688. doi:10.1353/at.2005.0045. Suarchyvuotas originalas 2022-06-09. Nuoroda tikrinta 2022-06-05 – via JSTOR. 
  22. ↑ Perullo, Alex (2007). „" Here's a Little Something Local": An Early History of Hip Hop in Dar es Salaam, Tanzania, 1984-1997“. In Brennan, James R. Dar es Salaam. Histories from an Emerging African Metropolis (anglų). Britų institutas ir Mkuki na Nyota. pp. 250–272. ISBN 978-9987-08-107-3. Suarchyvuotas originalas 2022-06-05. Nuoroda tikrinta 2022-06-05. 
  23. ↑ The Broadcasting Services Act, 1993 (Jungtinės Tanzanijos Respublikos Parlamentas) archyvuota
  24. ↑ Perullo, Alex (2011). Live from Dar es Salaam: Popular Music and Tanzania's Music Economy. Indiana, JAV: Indiana University Press. ISBN 978-0-253-00150-4. Suarchyvuotas originalas 2022-06-05. Nuoroda tikrinta 2022-06-05. 
  25. ↑ Nne, Juma (2001-10-01). „Saleh J – Tanzanian Swahili rap pioneer“. Africanhiphop.com (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-04-21. Nuoroda tikrinta 2022-06-05. 
  26. ↑ „Millennium“. Ministry of Information and Broadcasting Services. 2000. p. 3. 
  27. ↑ 27,0 27,1 Wairagala, Wakabi (2004). Tanzania. Gareth Stevens Pub. p. 36. ISBN 978-0-8368-3119-1. 
  28. ↑ Pritchett, Bev (2007). Tanzania in Pictures. Twenty-First Century Books. pp. 53–. ISBN 978-0-8225-8571-8. 
  29. ↑ „NSC“. Tanzania Sports (anglų). 2011 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-01-05. 

Nuorodos redaguoti

 
Vikiteka: Tanzanija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Tanzanija

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tanzanija&oldid=6991471"