Atverti pagrindinį meniu

Liuteronybė

(Nukreipta iš puslapio Liuteronai)

Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje. Pradininkas – Martynas Liuteris (1483–1546 m.). Liuteronybėje nėra griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik Krikštas ir Komunija.

Liuteronais save laiko ~82,6 mln. krikščionių (2006 m.).

IstorijaKeisti

 
Liuteronų ženklas

Formalia liuteroniškosios reformacijos judėjimo pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai augustinų vienuolis M. Liuteris ant Vitenbergo pilies (dab. Saksonijos-Anhalto žemėje) durų prikalė savo garsiąsias 95 tezes, nukreiptas prieš neribotą popiežiaus valdžią ir indulgencijų (atlaidų) pardavinėjimą. Pagrindinis M. Liuterio siekis buvo atnaujinti Romos katalikų bažnyčią, grąžinti ją prie Biblijos mokymo ir pirmųjų krikščionių išpažinimo ir patirties. Dėl nesutarimų, diskusijų ir jų išprovokuotų prakeikimų M. Liuterio šalininkai suformavo atskirą bažnyčią[1].

Liuteronybė LietuvojeKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. MSN Encarta, s.v. „Lutheranism“ by George Wolfgang Forell; Christian Cyclopedia, s.v. „Reformation, Lutheran“ by Lueker, E. et. al. Archived 2009-10-31.

NuorodosKeisti