Vikipedija

Dovilai

Dovilai
Dovilai, namas.JPG
Vienas senųjų Dovilų statinių
Doviluherbas.PNG

Dovilai
Koordinatės 55°40′41″š. pl. 21°21′32″r. ilg. / 55.678°š. pl. 21.359°r. ilg. / 55.678; 21.359 (Dovilai)Koordinatės: 55°40′41″š. pl. 21°21′32″r. ilg. / 55.678°š. pl. 21.359°r. ilg. / 55.678; 21.359 (Dovilai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Dovilų seniūnija
Gyventojų (2011) 1 246
Commons-logo.svg Vikiteka DovilaiVikiteka
Istoriniai pavadinimai vok. Dawillen
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Dovilaĩ
Kilmininkas: Dovilų̃
Naudininkas: Doviláms
Galininkas: Dóvilus
Įnagininkas: Dovilaĩs
Vietininkas: Doviluosè

Dovilai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius Gargždų, dešiniajame Minijos krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Dovilų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai (nuo 1950 m.), biblioteka (nuo 1948 m.), Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1862 m.), paštas (LT-96011), kaimo turizmo sodyba „Smiltelė“, Dovilų etninės kultūros centras. Yra kelios maisto prekių parduotuvės. Miestelio planas – radialinis, vyrauja senos statybos individualūs gyvenamieji namai, yra keli daugiabučiai namai, prieigose statomi nauji gyvenamieji namai, centrinės miestelio gatvės asfaltuotos, įrengtas gatvių apšvietimas, šaligatviai. Maždaug už 0,6 km Gargždų link yra keli didesni karjerai, įrengtos poilsio zonos, paplūdimiai, dviračių ir pėsčiųjų takas iki Gargždų. Pro miestelį eina kelias  227  Jakai–Dovilai–Laugaliai .

Gamta ir geografijaKeisti

Yra smėlio telkinys. Į šiaurės vakarus nuo miestelio, Minijos dešiniajame krante stūkso Dovilų piliakalnis, vadinama Gedminų pilis arba Dusmenų piliakalnis, apie kurį pasakojama daug legendų.[2]

Aplinkinės gyvenvietės

  GARGŽDAI – 5 km  
JAKAI – 9 km
Kiškėnai – 7 km
Klaipėda – 12 km
     
     
     
Baičiai – 2 km
AGLUONĖNAI – 15 km

IstorijaKeisti

Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio Dovìlas (asmenvardžio sandas do- vedamas iš žodžių dotas, dovis „davimas“).[3] Šis asmenvardis Lietuvoje paplitęs tik Klaipėdos krašte, galimai prūsiškos kilmės (pav. Dawille).[4]

Vietovė seniau dar minima kaip Lašupėnai (vok. Laschupenn, Laßupehnen). Nuo XVII a. – kaip Dovilai, Doviliškiai. Šiuo pavadinimu vadintas Dovilui priklausęs malūnas. Vėliau keli kaimai ir malūnas sujungti.

1736 m. atidaryta pradinė mokykla, nuo 1971 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. Dovilų pagrindinė mokykla. 1862 m. pastatyta neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. antrojoje pusėje gyvenvietė išaugo, nusistovėjo jos planinė struktūra: centras su jame dominuojančia bažnyčia, šalia – mokykla, pašto tarnyba, keli viešbučiai, smuklės, vyko savaitiniai turgūs. Dvarų sodybos išsidėstė gyvenvietės pakraščiuose, nutiesti keliai, pastatytas tiltas per Miniją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo siaurojo geležinkelio stotis, silikatinių plytų fabrikas, miestelis buvo žinomas kaip Doviliai.

TSRS metais – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[5]

1995 m. pašventinta dabartinė bažnyčia. 2009 m. patvirtintas Dovilų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia – 1950 m. Dovilų valsčiaus centras Klaipėdos apskritis
1950–1995 m. Dovilų apylinkės centras Klaipėdos rajonas
1995– Dovilų seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m.[6] 1905 m.[7] 1910 m.[8] 1925 m. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10]
142 203 283 254 447 701
1976 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16]
980 1 142 1 086 1 888 1 231 1 246


Žymūs žmonėsKeisti

  • Max Krause (1859–1916) – žemvaldys, Vokietijos imperijos reichstago narys.

GalerijaKeisti

  • Dovilų ženklas

  • Senosios liuteronų kapinės

  • Akmuo Lietuvos 100-mečio paminėjimui

  • Atminimo lenta Erikui Mačkui

  • Atminimo lenta H. G. Opermanui

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. ↑ Dovilų piliakalnis / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 97-104 psl. Kaunas, 1940.
  3. ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
  4. ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. p. 78.
  5. ↑ Dovilai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 105 psl.
  6. ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871; I. Die Provinz Preussen, Berlin 1874, S. 2-15.
  7. ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
  8. ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  9. ↑ Dovilai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 422 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Dovilai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 150 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Kazys Misius ir kt. Dovilai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 449
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

LiteratūraKeisti

  • Mūsų Dovilai (sud. Zita Genienė, Janina Valančiūtė). – Kaunas: Judex, 2004. – 106 p.: iliustr. – ISBN 9955-581-21-2

NuorodosKeisti

  • Dovilai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 664 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Dovilai&oldid=6318743"