Žukai
Kitos reikšmės – Žukai (reikšmės).
| Žukai | ||
|---|---|---|
  Žukai |
||
| 55°06′54″š. pl. 22°15′22″r. ilg. / 55.115°š. pl. 22.256°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Pagėgių savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vilkyškių seniūnija | |
| Gyventojų | 205 | |
 Vikiteka |
Žukai | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Szugken | |
Žukai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Vilkyškių, prie Giluvės upės, 1,5 km į šiaurę nuo plento Šilutė-Jurbarkas, prie kelio į Tauragę. Seniūnaitijos centras. Veikia Žukų pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1952 m.), paštas (LT-99020), stovi Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia. Rytinis kaimo pakraštys yra riba tarp Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybės.
Etimologija
redaguotiŽukuose 1736 m. ūkius turėjo Kristupas Šilevardis, Abrys Šusteraitis, Liudkus ir Brožis Žukai (vok. Szuks). Iš pastarosios kaime vyravusios pavardės ir kilo jo pavadinimas (asmenvardinis vietovardis). 1796–1802 m. kaimas dar vadintas Hohenwalde.[2]
Istorija
redaguotiKaimas pažymėtas 1665 m. braižytame Ragainės apskrities žemėlapyje kaip maža salelė girioje. XVIII a. Žukai buvo eilinis Viešvilės parapijos kaimas, tačiau per XIX a. pastebimai ūgtelėjo. Jau valsčiaus centru vadinamoje gyvenvietėje 1905 m. surašyti 237 žmonės, iš jų 41 lietuvis. Žukų valsčiuje tada priskaičiuota 1318 gyventojų, iš jų 433 gimtoji kalba lietuvių. 1905 m. liepos 25 d. įsteigtas paštas „prie karčiamininko pono Hesse“.
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1907 09 27, tačiau parapija kurti pradėta daug anksčiau. Dar 1845 m. nupirktas 27,5 ha žemės plotas būsimam kunigui įkurdinti, ieškota tinkamos vietos laikiniems maldos namams įrengti. Tačiau pamaldas čia laikyti imta tik nuo 1869 m. Į jas nustatytą dieną žukiškius kviesdavo atvykęs Viešvilės kunigas, melstasi mokykloje. 1897 m. pabaigoje laikraštyje „Nauja lietuviška ceitunga“ rašoma dėl bažnyčios reikalingumo Žukuose. 1900 m. atkėlus kunigą Johaną Lozereitą (Ločeraitį?), 1900 balandžio 1 d. nuo Viešvilės parapijos atskirti 22 kiemai, įkurta savarankiška Žukų parapija. 1903 m. pastatyta klebonija. 1907 m. Žukų evangelikų liuteronų bendruomenėje užrašyta 2300 žmonių, iš jų 1000 lietuvininkų, 1912 m. – 2250, 1921 m. – 1500, 1926 m. – 2316, 1936 m. – 2250. 1947 m. bažnyčia uždaryta, vietos valdžia joje įrengė tarybinio ūkio sandėlį.
Šalia bažnyčios yra senosios neaptvertos, bet tvarkomos liuteronų kapinės, kuriose dauguma antkapių sunykę. Prie pat Tauragėn vedančio kelio, šalia naujojo mokyklos pastato, yra senosios mokyklos raudonų plytų pastatas, spėjama, kad pastatytas tuoj po 1833 m., kai tik buvo įsteigta pati mokykla. Tikriausiai jame 1866-1870 m. mokytojavo poetas ir publicistas Kristupas Kropaitis (1843-prieš 1911 m.), parašęs daina virtusį eilėraštį „Nemuno kelionė“. 2005 m. prie pastato sienos pritvirtinta memorialinė lenta skelbianti, kad bažnytkaimio pašonėje, nedideliame Naujienos kaime gimė, o 1877 m. Žukų liaudies mokyklą lankyti pradėjo vienas iškiliausių lietuvininkų – būsimasis Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas, politikas, triskart išrinktas Prūsijos karalystės landtago deputatu, kunigas, prof. dr. Vilius Gaigalaitis (1870–1945 m.).[3]
Gyventojai
redaguoti | ||||||||
| 1871 m.[4] | 1885 m.[5] | 1905 m.[6] | 1910 m.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1965 m.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 257 | 256 | 237 | 241 | 202 | 200 | 288 | ||
| 1979 m.sur.[11] | 1987 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
| 266 | 331 | 338 | 333 | 257 | 205 | - | ||
| ||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Schroetterkarte (1796-1802) 1 : 50 000© Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz.
- ↑ Algirdas Žemaitaitis. Žukų liuteronų bažnyčiai – 100 metų! 2007 m. rugsėjo 22 d. Nr. 18 (636) 2 // Voruta. [1]
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žukai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 721 psl.
- ↑ Žukai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 933 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žukai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 687
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.