Kiotas
Kiotas (jap. 京都 = Kyōto – „Sostinės miestas“) – Japonijos miestas Honšiū saloje, viena iš senųjų šalies sostinių, dabar – prefektūros centras. Su Osaka ir Kobe sudaro didelę metropoliją. Tai didelis pramonės, kultūros ir istorijos centras. Išvystyta elektrotechnikos pramonė, mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija, žemės ūkio, lengvoji, maisto, chemijos pramonė, gaminamas stiklas, keramika. Seni tradiciniai amatai (lako, porceliano ir bronzos gaminiai, religinės paskirties prekės). Du universitetai.
| Kiotas jap. 京都市 | |
|---|---|
 
| |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+9) | |
| Valstybė |  Japonija
|
| Regionas | Kansajaus regionas |
| Prefektūra | Kioto prefektūra |
| Meras | Daisaku Kadokawa |
| Gyventojų | 1 463 723 |
| Plotas | 827,90 km² |
| Tankumas | 1 768 žm./km² |
| Tinklalapis | www.city.kyoto.jp |
 Vikiteka |
Kiotas |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 688 |
Kiotas – pagrindinis Japonijos turizmo centras. Čia yra šiuolaikinės dailės muziejus. 1994 m. Kioto senamiestyje ir apylinkėse esantys objektai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip Senojo Kioto istoriniai paminklai. Tarp jų yra Todži šventykla (VIII–XVII a.), Saihodži, Tenriūdži (abu iš XIV a.), Rioandži (XV a.) vienuolynai. Auksinis paviljonas (Kinkakudži, XIV a.), Sidabrinis paviljonas (Ginkakudži, XV a.), Kijomidzu budistų šventovė (pastatyta 798–1633 m.) ir kt. Tarp lankytinų objektų yra Kacuros rūmų ansamblis (XVII a.), Imperatoriaus rūmai Kiote ir kt.
Istorija
redaguotiKiotas įkurtas 792–794 m. kaip Heian-kyō. Iki 1868 m. buvo oficiali Japonijos sostinė (paskui ja tapo Tokijas).[2]
Aukštosios mokyklos
redaguotiKiotas yra vienas akademinių šalies centrų – čia įsikūrusios net 37 aukštojo mokslo įstaigos. Kioto universitetas, vienas valstybinių Japonijos universitetų, yra laikomas vienu geriausiu šalyje; jį yra baigę keletas Nobelio premijos laureatų. Kioto technologijos institutas, vienas žymiausių šalies universitetų, laikomas vienu geriausiu šalyje architektūros ir dizaino studijoms.
Savivaldybė
redaguotiKioto miesto tarybą sudaro 68 išrinkti nariai. Meras – Daisaku Kadokava, nepriklausomasis, remiamas LDPJ.
Rinkimai
redaguotiSeniūnijos
redaguotiKiotą sudaro 11 seniūnijų (rajonų).
Kultūra
redaguotiNepaisant žemės drebėjimų ir bombardavimų karo metais, tai yra vienas geriausiai išsilaikiusių miestų Japonijoje – čia pilna budistų ir šintoistų šventyklų.
Kiote įsikūręs Kioto tarptautinis mangos muziejus.
Ekonomika
redaguotiLabai gerai išplėtotas turizmas, kuris yra labai svarbus miesto ekonomikai. Miesto kultūrinio paveldo paminklai dažnai lankomi mokyklų grupių iš visos Japonijos, sulaukiama ir daug užsienio turistų.
Švietimas
redaguoti
Mieste įsikūręs Kioto universitetas laikomas antru prestižiškiausiu universitetu Japonijoje (po Tokijo universiteto). Čia taip pat įsikūręs Kioto technologijos institutas, laikomas vienu geriausiu architektūros ir dizaino studijoms šalyje.
Turizmas
redaguoti
Gegužės 15 d. Kiote vyksta Aoi šventė, liepos 14-17 d. – Giono šventė, spalio 22 d. – Jidai Matsuri (Amžių festivalis).
Simboliai
redaguotiOficiali miesto gėlė – kamelija ir azalija, medis – gluosnis svyruoklis ir puošmedis.
Miestai partneriai
redaguotiMiestų partnerystė užmegzta su šiais miestais[3]:
Išnašos
redaguoti- ↑ JAPAN: Prefectures and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 210
- ↑ Sister and Other Associated Cities
Nuorodos
redaguoti- Hanami Web – Kyoto Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- www.city.kyoto.jp – Oficialus Kioto puslapis (angl.)
