Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Jokūbavas
Jokubavas paminklas Stulginskis 2006.jpg
Jokūbavo dvaro parko fragmentas, 2006 m.

Jokūbavas
Koordinatės 55°49′41″š. pl. 21°20′31″r. ilg. / 55.828°š. pl. 21.342°r. ilg. / 55.828; 21.342 (Jokūbavas)Koordinatės: 55°49′41″š. pl. 21°20′31″r. ilg. / 55.828°š. pl. 21.342°r. ilg. / 55.828; 21.342 (Jokūbavas)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 479 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Jokūbãvas
Kilmininkas: Jokūbãvo
Naudininkas: Jokūbãvui
Galininkas: Jokūbãvą
Įnagininkas: Jokūbavù
Vietininkas: Jokūbavè

Jokūbavas – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, prie kelio  216  GargždaiKretinga  ir kelio  217  KlaipėdaJokūbavas , 10 km į pietryčius nuo Kretingos, abipus kelio į Gargždus.

Seniūnaitijos centras. Veikia paštas (LT-97008), pagrindinė mokykla, mokyklos kraštotyros muziejus, katalikų bažnyčia, biblioteka[3].

Turinys

IstorijaKeisti

Prie Babrūnės upelio žmonės apsigyveno I tūkstantmečio pradžioje.[4] XVI a. susiformavo Babrūnių (Bobrunie) kaimas, kuriam vardą davė upelis. Jo pakrantės kalvoje XVI-XIX a. veikė kaimo kapinės, vadinamos Marų kapeliais. Dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kretingos parapijos kunigai.

Kaimas buvo patogioje geografinėje padėtyje, palankioje prekybai vystyti. Pro jį ėjo kelias iš pajūrio į Žemaitijos gilumą, šalia buvo Prūsijos karalystė. Todėl Kartenos ir Mišučių dvarų savininkas, Žemaičių kunigaikštystės pakamaris Jokūbas Nagurskis apie 17761780 m. kaimo žemėje įkūrė palivarką (Mišučių dvaro ūkinį padalinį) ir miestelį, kuriuos pavadino savo vardu – Jokūbavu. Oficiali miestelio įkūrimo data – 1777 m. birželio 8 d. Tą dieną J. Nagurskis pasirašė privilegiją dėl miestelio įkūrimo ir teisės miestelėnams rengti penktadieninius turgus suteikimo.[5] Ją patvirtino Lenkijos karalius Stanislovas Augustas.[6]

Nuo 1777 m. Jokūbave jau vyko turgūs, kurie prekių gausa ir apyvarta lenkė kaimyniniuose miesteliuose vykusius turgus.[7] XVIII a. pabaigoje miestelyje lankėsi vokiečių pirkliai iš Klaipėdos ir Karaliaučiaus, kuriems J. Nagurskis dvare prie kelio į Karteną pastatė mūrinį prekių sandėlį. Tartis su jais į Jokūbavą atvykdavo pirkliai iš Plungės, Telšių, Šiaulių ir kitų miestų. Prekybai palankios sąlygos XVIII a. pabaigoje į Jokūbavą pritraukė ir pirklius žydus. Negausi jų bendruomenė miestelyje turėjo savo namus ir sinagogą.

Šalia miestelio ir palivarko J. Nagurskis 1778 m. pastatė koplyčią – pirmąją katalikų bažnyčią.

1846 m. miestelyje buvo 25, o kaime – 26 dūmai.[8] Kaimas priklausė Kartenos, o miestelis – Kretingos parapijai.

XIX a. Jokūbavas atiteko dvarininkams Parčevskiams. Iš jų sumaniu ūkininkavimu XIX a. II pusėje garsėjo Konstantinas Parčevskis, kuris be tradicinės šiam kraštui grūdininkystės plačiai vystė paukštininkystę ir veislinę gyvulininkystę.[9] Į tėvą lygiavosi sūnus Vincentas Parčevskis, kuris nuomavo Lapių ir Gargždų dvarus.[10] Prasidėjus I pasauliniam karui, 1915 m. pavasarį Parčevskiai evakavosi į Rusiją, o dvare 19151918 m. šeimininkavo Oberosto Lietuvos srities Kretingos apskrities karinės valdžios viršininko skiriami vietininkai.

1919 m. Jokūbavas prijungtas prie Kretingos valsčiaus ir tapo seniūnijos centru. 1923 m. jame buvo 37 kiemai, o miestelis vadintas bažnytkaimiu.[11]

1919 m. pabaigoje Jokūbave apsistojo Lietuvos kariuomenės 5-ojo pėstininkų pulko husarai, saugoję Lietuvos ir Klaipėdos krašto sieną. Vėliau juos pakeitė 2-asis pėstininkų pulkas, kuris 1923 m., susigrąžinus Klaipėdos kraštą, iš Jokūbavo pasitraukė.

1926 m. pravesta žemės reforma, kurios metu išparceliuotas dvaras, o bažnytkaimis išskirstytas į vienkieminius ūkius. Dalis dvaro žemių priskirta Petrikaičių kaimui, o kita pavadinta Suktinių kaimu ir išdalinta Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams ir dvaro kumečiams.[12] Parčevskiams likusią dvaro sodybą 1926 m. nusipirko Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Tarpukariu Jokūbavo, žmonių vadinto Jokūbiške, bažnytkaimyje veikė pieninė, motorinis malūnas, pašto agentūra, pora krautuvių, Kretingos vartotojų bendrovės skyrius (nuo 1926 m.), valdiška pradinė mokykla (nuo 1919 m.), Jaunųjų ūkininkų ratelis, pavasarininkų (nuo 1930 m.), blaivybės draugijos ir vaikų Angelo Sargo sąjungos (nuo 1928 m.) kuopos, tretininkų kongregacija. Veiklumu pasižymėjo Jokūbavo šaulių būrys, kuriam vadovavo mokytojas Petras Bortkevičius. Šauliai 1931 m. surengė Lietuvoje leidžiamų laikraščių parodą, 1935 m. būrio susirinkime „sumetė in ginklų fondą 16 litų, kurie tą patį vakarą išsiųsti kariuomenės vado vardu“.[13]

Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, Jokūbavas vėl tapo pasienio gyvenviete. Ypač žmonės tai pajuto į apylinkes įžygiavus raudonosios armijos ir NKVD pasienio kariuomenės daliniams. Raudonarmiečiai statė betoninius pasienio įtvirtinimus, kuriems kasdami žvyrą sunaikino dalį Jokūbavo (Babrūnių) senųjų kapinių. Kovai prieš okupantus mokytojas P. Bortkevičius kartu su bendražygiais Kretingos apskrityje 1940 m. įkūrė pogrindinę organizaciją, kurią enkavedistams pavyko susekti. P. Bortkevičius buvo suimtas, kalintas Kretingoje, Kaune.[14] Besiruošdami karui su Vokietija, enkavedistai iš pasienio zonos 1941 m. evakavo Jokūbavo gyventojus.[15] 1941 m. birželio 14 d. iš Jokūbavo buvo ištremta prezidento A. Stulginskio šeima.

1944 m. priartėjus frontui, sudegė katalikų bažnyčia ir žydų maldos namai. Po karo aplinkiniuose miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai. Jie nukovė stribus Antaną Slušnį ir Antaną Šeputį (1948 m.), Jokūbavo apylinkės pirmininką Praną Jomantą (1949 m.), kitus sovietų aktyvistus. 1948 m. spalio 19 d. Jokūbave prie partizanų ryšininko Jono Jokšo sodybos į Kretingos stribų ir enkavedistų surengtą pasalą pateko ir žuvo Kardo rinktinės Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadas Vytautas Jablonskis-Vanagas ir partizanai Kazimieras Jašinskas-Krivaitis ir Petras Benetis-Algis.[16]

1945 m. Jokūbavo dvaro žemėse pradėjo veikti Kretingos tarybinio ūkio padalinys. 19481951 m. iš Jokūbavo buvo ištremti V. Bundulienė, K. Vižintienė bei kiti ūkininkai su šeimomis. 1950 m. vietoje tarybinio ūkio padalinio įsteigtas Jokūbavo kolūkis, kurio administracija įsikūrė dvaro rūmuose.

19501992 m. Jokūbavas buvo centrinė ūkio gyvenvietė. 1958 m. atidaryta biblioteka, vėliau – kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras. Pradžios mokykla 1953 m. tapo septynmete, aštuonmete, 1989 m. – devynmete, o 1991 m. – pagrindine. 1991 m. rugsėjo 29 d. mokyklai suteiktas Aleksandro Stulginskio vardas.

Prasidėjus atgimimui, jokūbaviškiai išsikovojo leidimą atstatyti bažnyčią. Ant 1991 m. gegužės 15 d. Telšių vyskupo Antano Vaičiaus pašventintų pamatų iškilo mūrinė bažnyčia, kurios projektą parengė architektas Edmundas Giedrimas. Suniokotoje dvaro teritorijoje Klaipėdos Aukuro draugijos rūpesčiu 1991 m. rugsėjo 29 d. pastatytas paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskio (architektas E. Giedrimas, skulptorius Motiejus Narbutas).[17]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. Kartenos valsčius, Gondingos pavietas, Žemaičių kunigaikštystė
18611915 m. Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija, Rusijos imperija
19191940 m. Jokūbavo seniūnijos centras, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Jokūbavo apylinkės centras, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Jokūbavo seniūnijos centras, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Ostlando Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Jokūbavo apylinkės centras, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19501953 m. Jokūbavo apylinkės centras, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis, LTSR
19531954 m. Jokūbavo apylinkės centras, Kretingos rajonas, LTSR
19541960 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas, LTSR
19601963 m. Jokūbavo apylinkės centras, Kretingos rajonas, LTSR
19631990 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas, LTSR
Administracinis-teritorinis pavaldumas
19901995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Jokūbavo seniūnaitija, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[2] 1886 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[18] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[19] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
163 186 275
197 (kaime)
78 (dvare)
216 294 374 462 502 502 479
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

Gyveno
Gimė
Žuvo
Palaidoti

Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Якубово. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 930 psl. (rus.)
  3. Jokūbavo biblioteka
  4. Ignas Jablonskis. Kretingos rajono Jokūbavo kaimo priešistorinės sodybvietės tyrinėjimai, 1981. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 1, b. 35
  5. Elmantas Meilus. Lietuvos miestų, miestelių steigimo ir turgų bei prekymečių privilegijos. – Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1988. – P. 94
  6. Jokūbavas. – Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 3. – Vilnius, 1966. – P. 692
  7. Mečislovas Jučas. Prekyba Lietuvos kaime XVIII a. – Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 4. – Vilnius, 1964. – P. 114
  8. Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiem w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 152
  9. Гуковскій К. Тельшевскій уѣздъ. – Ковна, 1890. – C. 25-27
  10. Vienybė – 1912, Nr. 18. – P. 285
  11. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115
  12. Vyriausybės žinios – 1927, Nr. 2. – P. 6 (kaimas vadinamas Aguonėliais)
  13. Trimitas – 1935, Nr. 24. – P. 437
  14. Vytautas Rimgaila. Išdraskyti mokytojų likimai. – Švyturys (Kretinga) – 1992, birželio 10
  15. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva, t. 4. – Bostonas, 1968. – P. 262
  16. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento 1998-03-06 archyvinė pažyma
  17. Jokūbavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 686 psl.
  18. Jokūbavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 692 psl.
  19. Jokūbavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 124 psl.

NuorodosKeisti

NuotraukosKeisti

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Kretinga – 10 km
Petrikaičiai
Būdviečiai Raguviškiai  
Suktiniai
     
     
     
Kumponai
Triušiai Žvirbliai Šašaičiai