Kartenos valsčius

55°55′š. pl. 21°28′r. ilg. / 55.92°š. pl. 21.47°r. ilg. / 55.92; 21.47

Kartenos valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kartena

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1950)

Kartenos valsčius (rus. Корцянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Kretingos. Centras – Kartena.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (5 apylinkės), Plungės rajonui (1 apylinkė) ir Salantų rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5393	92 kiemai ^[2]	5 seniūnijos	28
1923 m.^[3]	248	7501	1482
1932 m.	212	8120		8 seniūnijos ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	250			8 apylinkės ^[5]

Vadovai

Juozas Lukoševičius, 1932 m.^[6]
K. Domarkas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Aleksandravas	Aleksandravo seniūnija	Aleksandravo apylinkė
Baubliai	Baublių seniūnija	Baublių apylinkė
Budriai	Budrių seniūnija	Budrių apylinkė
Dauginčiai	Dauginčių seniūnija	Dauginčių apylinkė
Kalniškiai	Kalniškių seniūnija	Kalniškių apylinkė
Kartena	Kartenos seniūnija	Kartenos apylinkė
Kūlupėnai	Kulupėnų seniūnija	Kūlupėnų apylinkė
Stropeliai	Stropelių seniūnija	Stropelių apylinkė
Iš viso:	8 seniūnijos	8 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

Abakų k.
Aleksandravos k.
Anužių k.
Asteikių k.
Balsiškių (Šešaičių) k.
Baltmiškio k.
Bauplių k.
Bučnių k.
Budrių k.
Bulikų k.
Bumbulių k.
Čigonėlių k.
Dauginčių k.
Diburių k.
Drungilų k.
Eitučių k.
Gaudučių dv.
Gaudučių k.
Grabšičių dv.
Grabšičių k.
Kačaičių k.
Kalniškių k.
Kalnogrikštų k.
Kartenos dv.
Kartenos glžk. st.
Kartenos mstl.
Kulupėnų k.
Kupšių k.
Labgaudžių vs.
Liepgivių k.
Lignugariškės (Šileikinio) k.
Lubių (Kalniškių) k.
Lugnalių k.
Lukauskių plv.
Mamių k.
Martinaičių k.
Mikališkių dv.
Mikoliškių k.
Mišučių dv.
Mišučių k.
Nausodžio k.
Pakutavėnų k.
Papievių k.
Pecelių k.
Pristovų k.
Puidogalio k.
Raguviškių k.
Sakuočių k.
Smilkščių k.
Struopelių k.
Šatilgalio k.
Vaitkių vs.
Velaičių k.
Žutautų k.
Žutautų-Medsėdžių k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 7501 žmogus:

Lietuviai - 98,75% (7407);
Žydai - 0,47% (35);
Vokiečiai - 0,44% (33);
Kiti - 0,35% (26).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1934	Liepgiriai	Jonas Domarkas, kompozitorius	2020
1939	Vėlaičiai	Vladislavas Domarkas, inžinierius	2016
1944	Baubliai	Rimantas Daugintis, skulptorius	1990

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 600 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 600 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]