Šašaičiai (Kretinga)

Portal.svg
Šašaičiai
[[Vaizdas:|250px]]

Šašaičiai
Koordinatės 55°49′19″š. pl. 21°22′59″r. ilg. / 55.822°š. pl. 21.383°r. ilg. / 55.822; 21.383 (Šašaičiai)Koordinatės: 55°49′19″š. pl. 21°22′59″r. ilg. / 55.822°š. pl. 21.383°r. ilg. / 55.822; 21.383 (Šašaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 13 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šašáičiai

Šašaičiaikaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į pietryčius nuo Jokūbavo.

Kaime veikia Lietkoopsąjungos įmonė – UAB Šašaičių ūkis, užsiimanti brangiakailių žvėrelių (audinių) auginimu ir prekyba kailiais[2].

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

Blank-50px.png KRETINGA – 11 km
Jokūbavas – 2 km
RAGUVIŠKIAI – 3,5 km Kalno Grikštai – 1,9 km Blank-50px.png
Triušiai – 3,8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Baubliai – 1 km
Žvirbliai – 2,5 km Vaiteliai – 1 km Genaičiai – 2,5 km

IstorijaKeisti

Šašaičių kaime netoli Gedgaudo sodybos ūkininko Zuberniaus žemėje 1958 m. melioratoriai aptiko XIII-XIV a. degintinį kapą, palaidotą dubens pavidalo urnoje, uždengtoje mediniu dangčiu. Šalia buvę palaidoti nedeginti smulkaus gyvulio kaulai, apdėti akmenukais[3]. Apie 100 m į rytus nuo kapo esančioje pakilumoje rasta suardytų griautinių kapų liekanų, geležinio dirbinio fragmentas, keramikos šukių ir pan. Spėjama, kad čia galėjusi būti senovės gyvenvietė ir kapinynas.

Šašaičių kaimas pradėjo formuotis XV a., kai aprimus kovoms su kryžiuočiais į ištuštėjusias kuršių žemes pradėjo keltis žemaičiai. Jo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Kaimui vardą davė pirmasis šių žemių naujakurys Šašas ir jo sūnūs Šašaičiai. Kaimas priklausė Kretingos dvarui.

1566 m. Kretingos dvaro valdose buvo pravesta valakų reforma ir surašytas pirmasis Kretingos valsčiaus inventorius, kuriame pirmąsyk paminėtas Šašaičių (Szeszaicie) vardas[4]. Kaimui priklausė 32 valakai (apie 684 ha) žemės, iš kurios 20 valakų (apie 427 ha) buvo ariami. Juos iš dvaro nuomavo ir dirbo 24 valstiečių šeimos. Kaimo žemės ribojosi su Kartenos dvaro valdomis bei karališkojo Gargždų dvaro Genaičių ir Žvirblaičių kaimais.

Apie 1566-1572 m. Šašaičius ir aplinkinius kaimus nusiaubė liga, greičiausiai maras, nusinešusi daugybę žmonių gyvybių ir neleidusi gyvenvietėms greitai atsigauti. 1572 m. Šašaičių kaime buvo belikusios 6 valstiečių šeimos, o didžioji dalis ariamos žemės – 15½ valako (377,7 ha) nedirbama. 1611 m. kaime tebuvo dirbama tik 10 valakų (213,68 ha) žemės[5]. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje iš kaimo išsikėlę nusigyvenę valstiečiai kūrėsi plėšininėse bendro naudojimo žemėse, kuriose įkūrė vienkieminę naujakurių trobelninkų gyvenvietę – Šašaičių užusienį.

Dar viena baisi maro epidemija kaimą ištiko 1709-1711 m. Nuo maro ir kitų ligų mirę kaimiečiai buvo laidojami kaimo kapinėse, įrengtose Minijos dešiniajame krante. Vienos veikė šiaurės rytiniame kaimo pakraštyje, o kitos – 1,2 km į pietryčius nuo jų. Abi įrengtos aukštumos šlaite, vadinamos Maro kapais, Marų kapeliais, Kapeliais, Senkapiais. Mirusiųjų atminimui jose nuo seno buvo statomi aukšti ąžuoliniai kryžiai ir stogastulpiai.

1771 m. kaimas valdė 33 valakus ir 3 margus (707,28 ha) žemės[6]. Dirbama buvo daugiau kaip 18 valakų (per 385 ha), o kitoje žemėje buvo ganyklos, šienaujamos pievos ir miškai. Kaime gyveno jau 37 valstiečių šeimos, kurios nuomavo iš dvaro vidutiniškai po pusę valako (apie 10,7 ha) dirbamos žemės. 30 šeimų buvo įsikūrusios kaimocentre, abipus pagrindinio kelio (gatvės) stovėjusiose sodybose, 3 šeimos gyveno kaimo pietrytiniame pakraštyje miškingoje vietovėje XVIII a. įsikūrusiame Birenių užusienyje, o dar 4 šeimos – šiauriniame kaimo žemių pakraštyje buvusiame Šašaičių užusienyje, pavadintame Kumponais. Kaime veikė smuklė, kurią nuomavo kretingiškis žydas Hiršas Markovičius. Rytinėje dalyje, Jurgio Bendiko žemės sklype stovėjo vėjo malūnas, kurį nuomavo žydas Mauša Levinovičius, atsikėlęs iš Gdansko (Lenkija). Teritoriniu atžvilgiu Šašaičiai nesusiėjo su kitais Kretingos valsčiaus kaimais, nuo kurių juos skyrė Mišučių dvaro Raguviškių ir Babrūnių kaimai bei Žalgirio miškų masyvas.

Dauguma kaimo gyventojų buvo katalikai. Nuo 1610 m. jie priklausė Kretingos parapijai, o nuo 1778 m. – Jokūbavo filijai. XIX a. pirmoje pusėje kaimo gyventojų mažėjo. Jei 1827 m. jame buvo 21 katalikų namas[7], 1846 m. – 16 dūmų[8], tai 1857 m. – tik 12 katalikų kiemų[9]. XIX a. antroje pusėje Kumponų ir Birenių užusieniuose buvo įkurti Kumponų ir Šašaičių palivarkai. Iš jų buvo administruojamos po baudžiavos panaikinimo Kretingos dvarui likusios kaimo žemės. Kitą kaimo žemių dalį po 1861 m. iš dvaro išsipirko 86 valstiečiai, kurie 1870 m. valdė 587 žemės rėžius ir mokėjo Kretingos dvarininkui grafui Nikolajui Zubovui išperkamuosius žemės mokesčius[10].

1917-1918 m. kaimą siaubė šiltinė ir dizenterija. Nuo šių ligų mirę gyventojai buvo laidojami senosiose kaimo kapinėse, esančiose aukštame Minijos pakrantės šlaite.

Tarpukariu prijungus prie Kretingos valsčiaus visus dešiniajame Minijos krante buvusius Kartenos valsčiaus kaimus, Šašaičių kaimas teritoriškai susijungė su likusia valsčiaus dalimi ir buvo priskirtas Jokūbavo seniūnijai[11]. 1923 m. kaime užregistruoti 28 ūkiai[12]. Iš 49 gyvenviečių pagal ūkių skaičių Šašaičiai valsčiuje užėmė 13, o pagal gyventojų skaičių – 14 vietą. Kumponų ir Šašaičių dvarai 1923 m. užregistruoti kaip savarankiškos gyvenvietės, kurios priklausė grafaitei Marijai Tiškevičiūtei. Tarpukariu Šašaičiuose buvo pravesta Lietuvos žemės reforma, kuria buvo siekiama aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius bei sudaryti palankias sąlygas vidutiniam ir smulkiam ūkiui ugdyti. Iš pradžių buvo nusavinti ir išparceliuoti abu grafaitės M. Tiškevičiūtės dvarai, o Šašaičių dvaro žemės priskirtos prie Šašaičių kaimo ir išdalintos naujakuriams. Reformos metu visos kaimo žemės – ariamos dirvos, ganyklos, pievos, krūmynai, miškeliai, buvo padalintos į vienkieminius ūkius. Prie pagrindinio kaimo kelio liko tik dalis senus laikus menančio gatvinio kaimo sodybų. Kiti ūkininkai persikėlė į naujoje vietoje gautus ūkius ir pasistatė naujus gyvenamuosius ir ūkinius pastatus.

XX a. antroje pusėje vykusios socialinės ir ekonominės permainos – gyventojų trėmimai, prievartinė kolektyvizacija, ekstensyvus kolektyvinis ūkininkavimas, žemių melioracija, vienkiemių naikinimas, kolūkinės žemėnaudos plėtimas, skatino masinį gyventojų, ypač jaunų žmonių, išsikėlimą iš Šašaičių kaimo. Per 50 metų viename iš didžiausių XVII a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės Kretingos valsčiaus kaimų beliko tik kelios sodybos. 2006 m. Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus vadovės, mokyklos dailės ir lietuvių kalbos mokytojos Felicijos Stramilaitės iniciatyva buvo parengta ir išleista knygelė „Šašaičių kaimas: Šašaičiams – 440 metų“, pasakojanti apie kaimo istoriją, gyvenimo būdą, papročius, šventes ir jo žmones[13]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1566XVI a. pabaiga Paminijės vaitystė, Kretingos valsčius, Žemaičių seniūnija
XVII a. pirma pusė Asteikių vaitystė, Kretingos valsčius, Žemaičių seniūnija
1672XVIII a. pirma pusė Rubulių vaitystė, Kretingos valsčius, Žemaičių seniūnija
17711795 Asteikių vaitystė, Kretingos grafystė
18611915 Daktarų seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis
19191940, 19411944 Jokūbavo seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19451950 Jokūbavo apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953-1960 Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
19601963 Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1857 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
174 123 201 203
194 (kaime)
9 (dvare)
148 114
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2008 m. 2011 m.sur. -
44 14 7 10 13 -


Žymūs žmonėsKeisti

Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. UAB Šašaičių ūkis.
  3. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 5, b. 158, s. v. 16, l. 39.
  4. Aкты, издaвaeмыe Виленскою apxeoгpaфическою комиссieю, т. 14. Вильнa, 1887, c. 134-138.
  5. Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius, f. 4, A 1740, l. 61.
  6. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. SA, s. v. 19548, l. 150v.
  7. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius, f. 39, b. 107, l. 23.
  8. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. Wilno, 1846, s. 178.
  9. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius, f. 39, b. 93, l. 24v-26v.
  10. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 5, l. 11.
  11. Savivaldybių žinynas. Kaunas, 1932, p. 601.
  12. Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 115.
  13. Danutė Dunauskaitė. Sugrįžusi ištuštėjusio kaimo istorija.
  14. Irena Šeškevičienė. Kraštietė Regina Maciūtė: „Esu savamokslis grynuolis“. – Pajūrio naujienos, 2008, gruodžio 30.
  15. Rašytojai.lt.
  • Julius Kanarskas. Šašaičiai: žvilgsnis į 440 metų praeitį. – Šašaičių kaimas. – [Vilnius], 2006.

NuorodosKeisti