Virgilijus Vaičiūnas
| Virgilijus Vaičiūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1954 m. birželio 30 d. Plungė. |
| Veikla | architektas, skulptorius, tautodailininkas |
| Alma mater | Vilniaus inžinerijos statybos institutas |
Virgilijus Vaičiūnas (1954 m. birželio 30 d. Plungėje) – Lietuvos tautodailininkas, medžio skulptorius, architektas.
Biografija redaguoti
Drožinėti pradėjo mokydamasis septintoje klasėje, o medžio skulptoriaus įgūdžius įgijo Plungės liaudies meno įmonėje Minija. 1972 m. baigė Plungės I-ją vidurinę mokyklą, o 1980 m. – Vilniaus inžinerijos statybos institutą, kuriame įgijo architekto kvalifikaciją. Vadovavo Skuodo rajono valdybos architektūros skyriui, dirbo architektu Skuodo ir Kretingos rajonų kolūkiuose, įgijo kraštovaizdžio architektūros žinių.
Nuo 1990 m. užsiėmė medžio drožyba, 1992 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos (Klaipėdos) skyriaus nariu. 1997 m. apsigyveno Kiauleikiuose (Kretingos r.), įsirengė kūrybines dirbtuves, daug laiko ir jėgų skyrė sodybos ir parko formavimui[1].
Kūrė monumentaliąją skulptūrą religine tematika, mažąją skulptūrą interjerui ir taikomosios dailės kūrinius: buities reikmenis, apyvokos daiktus pirčiai, lauko ir interjero baldus. Sukūrė unikalius baldus Trakų istoriniame nacionaliniame parke įsikūrusiam poilsio kompleksui „Akmeninė užeiga“, Danijos ir Vokietijos verslininkų užsakymu. Jo sukurti monumentaliosios skulptūros kūriniai stovi Alytuje, Palangoje, Raseinių, Vilkaviškio, Kretingos rajonuose. Dalis darbų iškeliavo į Ameriką (Čikagą), Kanadą[2].
Pirmąją personalinę parodą surengė 1994 m. Klaipėdos parodų rūmuose. 2000 m. savo darbus eksponavo Klaipėdos „Marginių“ salone, 2003 m. – Hamburge (Vokietija), 2004 m. – Seime ir Kretingos muziejuje[3].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Genovaitė Paulikaitė. Tautodailininkai tampa verslininkais. – Pajūrio naujienos, 2000, sausio 21, p. 6.
- ↑ Genė Drungilienė. Ilgai daromas kūrinys tampa... užkankintu. – Pajūrio naujienos, 2001, rugpjūčio 7, p. 5.
- ↑ Danutė Dunauskaitė. Išvežęs Žemaitiją į Hamburgą. – Pajūrio naujienos, 2003, rugsėjo 12, p. 2.