Kretingos valsčius

Koordinatės: 55°53′š. pl. 21°15′r. ilg. / 55.89°š. pl. 21.25°r. ilg. / 55.89; 21.25

Kretingos valsčius

1566 – 1950

Valstybė

Lietuva

Administracinis centras

1566–1761 m.

1861–1915 m.

1919–1950 m.

Kretingos valsčius (rus. Кретингенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje. Centras – Kretinga.

IstorijaKeisti

Valsčius minimas 1566–1769 m. Kretingos dvaro inventoriuose, o nuo 1771 m. jis vadinamas Kretingos grafyste.

1861 m. panaikinus baudžiavą buvo įvesta valstiečių luominė savivalda – valsčiai. Kretingos valsčiaus branduoliu tapo dvarui priklausę kaimai.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Kiti teritoriniai vienetai	Gyvenvietės
1566	861 valakas			Kretingos, Kurmaičių ir Paminijės vaitystės	Ankštakiai, Asteikiai, Dopšaičiai, Genčaičiai, Klibiai, Kretinga, Kurmaičiai, Kveciai, Pryšmančiai, Rubuliai, Šašaičiai, Tūbausiai, Žadeikiai
1572				Kretingos, Kurmaičių ir Paminijės vaitystės	Ankštakiai, Asteikiai, Dopšaičiai, Genčaičiai, Kiauleikiai, Klibiai, Kretinga, Kurmaičiai, Kveciai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Šašaičiai, Tūbausiai, Žadeikiai
1611					Ankštakiai, Asteikiai, Daktarai, Genčai, Karolštatas, Kiauleikiai, Klibiai, Kretinga, Kurmaičiai, Kveciai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Šašaičiai, Traidžiai, Tūbausiai, Žadeikiai
1769				Kretingos, Kurmaičių ir Rubulių vaitystės	Ankštakiai, Asteikiai, Aukštkalviai, Bliūdsukiai, Daktarai, Dupulčiai, Genčai, Karolštatas, Kiauleikiai, Klibiai, Kretinga, Kukoriškiai, Kurmaičiai, Kveciai, Padegaliai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Ruginiai, Šašaičiai, Traidžiai, Tūbausiai, Voveriai, Žadeikiai
1870			10 094 žemės rėžiai	Ankštakių, Daktarų, Kretingos ir Kurmaičių seniūnijos	Ankštakiai, Asteikiai, Aukštkalviai, Bliūdsukiai, Daktarai, Darataičiai, Dupulčiai, Genčai, Giriškiai, Grykšiai, Kiauleikiai, Klibiai, Kretinga, Kretingos miestelis, Kukoriškiai, Kurmaičiai, Kveciai, Miežečiai, Padvariai, Pajuodupiai, Petreikiai, Pipirai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Ruginiai, Ruginių Medsėdžiai, Slučkai, Songailai, Šašaičiai, Tinteliai, Traidžiai, Tūbausiai, Voveraičiai, Žadeikiai, Žygai
1923^[1]	237	9861	2209		Ankštakiai, Aukštkalviai, Bliūdsakiai, Bubeliai, Būdviečiai, Daktarai, Dimitravas, Dupulčiai, Genčai, Genčų Medsėdžiai, Grykšiai, Jazdai, Jokūbavas, Kiauleikiai, Klibiai, Kluonaliai, Kretinga, Kretingsodis, Kukoriškiai, Kumponai, Kurmaičiai, Kveciai, Laumalės, Miniuvka, Mišučiai, Padvariai, Pajuodupiai, Petreikiai, Petrikaičiai, Pryšmančiai, Rubuliai, Rūdaičiai, Ruginiai, Senkai, Slučkai, Stončiai, Songailai, Šašaičiai, Tinteliai, Traidžiai, Tūbausiai, Voveraičiai, Žadeikiai, Žygai
1949-01-01 (išsamiau)	234			9 apylinkės ^[2]

SuskirstymasKeisti

Apylinkės 1949 m.:^[3]

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 9 861 žmonės:

Lietuviai - 89,15% (8791);
Žydai - 9,17% (904);
Vokiečiai - 1,06% (105);
Kiti - 0,62% (61).

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1897	Ruginiai	Stasys Jurgutis, karininkas	19??
1915	Bajorėliai	Petras Daugintis, kunigas jėzuitas	1998
1920	Būbeliai	Juozas Aleksandravičius (1920), filologas, pedagogas
1937	Laumalės	Arminas Lipšys, išeivijos veikėjas	2006
1945	Petrikaičiai	Bronislovas Mačernis, sunkiaatletis	1993
1948	Valėnai	Povilas Ivinskis, zoologas
1941	Ruginiai	Valentinas Kiauleikis, mokslininkas

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59–60

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[2] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 59–60

[1]

[2]

[3]