Petrikaičiai

Apie kaimą Kelmės rajone žr. Petrikaičiai (Kelmė).
Portal.svg
Petrikaičiai
Petrikaiciai kapines 2012.JPG
Senosios kaimo kapinės – Markapiai

Petrikaičiai
Koordinatės 55°50′38″š. pl. 21°18′29″r. ilg. / 55.844°š. pl. 21.308°r. ilg. / 55.844; 21.308 (Petrikaičiai)Koordinatės: 55°50′38″š. pl. 21°18′29″r. ilg. / 55.844°š. pl. 21.308°r. ilg. / 55.844; 21.308 (Petrikaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 23 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pẽtrikaičiai

Petrikaičiaikaimas pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žalgirio seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Kretingos ir 3 km į šiaurės vakarus nuo Jokūbavo.

GeografijaKeisti

Kaimo sodybos vienkiemiais išsimėtę tarp Petrikaičių, Kūlupio, Kraštinės ir Šilo kalno miškų, Petreikių, Jokūbavo ir Skudžių kaimų. Per kaimą teka Babrūnės ir Degalo upeliai, praeina keliai KretingaGargždai ir PetreikiaiToliai.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  KRETINGA – 6 km
Petreikiai
Raguviškiai – 5 km  
Valėnai – 4 km
     
     
     
Skudžiai Suktiniai Jokūbavas – 3 km

IstorijaKeisti

Kaimas įkurtas XVII a., priklausė Kartenos dvarui, administruojamas buvo iš Mišučių dvaro. Nuo XIX a. priklausė Jokūbavo dvarui. Kaimo gyventojai buvo katalikai, kurie priklausė Kartenos parapijai, o 1639 m. pusė kaimo sodybų buvo priskirta Kretingos parapijai.[2]

1846 m. kaime buvo 10 dūmų (5 Kartenos ir 5 Kretingos parapijose).[3] XIX a. pastatytas Rusijos imperijos Petrikaičių pasienio sargybos postas (kordonas). XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pro kaimą iš Vokietijos imperijos buvo gabenamos kontrabandinės prekės ir draudžiama lietuviška spauda. Lietuvišką spaudą gabeno kaime gyvenę Aleksandras Jablonskis ir Antanas Rudis, o prie Petrikaičių sienos sargybos posto su draudžiamais spaudiniais 19001902 m. buvo sulaikyti knygnešiai Kazimieras Prialgauskas iš Asteikių ir Kazys Matyžius iš Jokūbavo.[4]

Pagal administracinį-teritorinį suskirstymą iki 1918 m. kaimas priklausė Kartenos valsčiui, o tarpukariu – Kretingos valsčiui. 1923 m. jame buvo 14 ūkių.[5]

Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, Lietuvių aktyvistų frontas Petrikaičiuose 1940 m. pabaigoje įrengė slaptą pasienio perėjimo punktą „Varpėnų dvaras“. Juo naudojosi tiek lietuviai, norintys pasitraukti į Vokietiją, tiek ryšininkai, keliaujantys iš ten į Lietuvą.[6]

19541960 m. kaimas buvo Kretingos apylinkės administracinis centras.

Kaime projektuojamos Kretingos miesto naujosios kapinės.[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mišučių seniūnija , Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19191940, 19411944 m. Jokūbavo seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Jokūbavo apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
19541960 m. Kretingos apylinkės centras, Kretingos rajonas
19601963 m. Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Jokūbavo seniūnaitija, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
94 97 102 82 29 32 29 23


Žymūs asmenysKeisti

Gimė

Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Petras Ruškys. Kretingos vienuolynas. – Tiesos kelias – 1928. – Nr. 2. – P. 70
  3. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 168
  4. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. – Vilnius: Diemedis, 2004. – P. 184, 403
  5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115, 403
  6. Juozas Jankauskas. 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010
  7. Vitalija Vitkauskienė. Projektuos Petrikaičių ir Baltkalnio kapines. – Pajūrio naujienos – 2008, kovo 21
    Vitalija Vitkauskienė. Kapinių projektą leidžia ant žemės. – Pajūrio naujienos – 2011, gegužės 6
    Irena Šeškevičienė. Mirusieji – ant Darbėnų kelio. – Pajūrio naujienos – 2011, rugsėjo 13