Seulas (kor. 서울 = Sŏul) arba oficialiai Seulo ypatingasis miestas (kor. 서울 특별시 = Sŏul T’ŭkpyŏlsi) – Pietų Korėjos didžiausias miestas ir šalies sostinė nuo 1948 m. Nuo 1394 m. iki šalies padalinimo 1948 m. bei trumpą laiką Korėjos karo metu buvo visos Korėjos sostinė. Tai sparčiai augantis miestas, turintis apie 10,5 mln. gyventojų.[3] Metropolinėje teritorijoje kartu su Inčono uostu ir aplinkiniais miestais gyvena 24,11 mln. gyventojų (2016 m.) 2745 km² plote.

Seulas
서울
      
Miesto vaizdas
Seulas
Seulas
37°34′0″ š. pl. 126°58′0″ r. ilg. / 37.56667°š. pl. 126.96667°r. ilg. / 37.56667; 126.96667 (Seulas)
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja
Provincija Seulo provincija
Meras Seo Jeong-hyup (서정협)[1]
Gyventojų (2020[2]) 9 586 195
Plotas 605,25 km²
Tankumas (2020[2]) 15 838 žm./km²
Vikiteka Seulas

Seulas yra išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, į pietus nuo demilitarizuotos zonos, prie Han upės. Miestas yra politinis, kultūrinis, socialinis ir ekonominis Pietų Korėjos ir Rytų Azijos centras, jame gyvena apie ketvirtadalį šalies gyventojų. Miestas taip pat yra tarptautinis verslo, finansų, tarptautinių korporacijų ir pasaulinių organizacijų centras.

Seulas laikomas vienu iš didžiausių pasaulio miestų. Metropolinė Seulo teritorija apima Inčono uostą, „miegamąjį“ miestą Songnamą ir kitus priemiesčius. Puiki transporto infrastruktūra: geležinkeliai, automagistralės, oro uostai, metropolitenas. Išvystyta geležies ir plieno, spaudos, tekstilės pramonė, gaminami automobiliai, elektronika, chemikalai, plati paslaugų sfera.

Mieste yra daug istorinių karališkų rūmų (Gyeongbok, Changdeok, Deoksu ir kt.), muziejų, krikščionių bažnyčių, budistinių šventyklų, teatrų, bibliotekų, zoologijos ir botanikos sodų, universitetų (didžiausias – Seulo valstybinis universitetas).

Istorija

redaguoti

Seulo istorija pradedama skaičiuoti maždaug nuo 18 m. pr. m. e, ir siejama su Pekčės (Baekje) valstybės įkūrimu. Šios valstybės sostinė vadinta Virjesong (慰禮城 / 위례성 Wiryeseong), ir buvo dabartinio Seulo teritorijoje. Iš tų laikų mieste yra išlikusios atskiros miesto sienų dalys. Tada Seulas buvo tvirtovė ir prekybos centras.

Samguk laikotarpiu Pekčė, priklausanti Mahan federacijai (vienai iš trijų to meto Pietinės Korėjos federacijų Samhan) užkariavo kitas federacijos valstybėles ir suvienijo visą pietvakarių Korėją. Tai padarė Virjesongą didelės valstybės sostine.

392 m, kaimyninės valstybės Kogurio ekspansijos metu, Virjesong buvo užimtas (Pekčė buvo priversta perkelti sostinę į pietus).

551 m, plečiantis Silla valstybei, ši užėmė miestą, ir jis buvo pervadintas Hanjang (kor. 漢陽 / 한양 Hanyang), o vėliau, X a. Korėją suvienijus Korio valstybei, Seului pradėta teikti ypatinga reikšmė – manyta, kad ta valstybė, kuri turi Seulą, valdo ir visą Korėją. XI a Seulas pavadintas Pietine sostine (Namgyeong).

1394 m. prasidėjus Čioson dinastijai, Seulas, tada pavadintas Hansong (kor. 漢城 / 한성 – Hanseong) tapo visos Korėjos sostine. Hansongas buvo apjuostas tvirtomis sienomis su vartais, centre išdygo Korėjos imperatoriaus rūmai Giongbokgung.

Kuomet 1910 m. Korėją užėmę Japonija, miestas buvo pervardintas „Sostinės miestu“ (京城 / 경성 – Gyeongseong), jame rezidavo Japonijos generalgubernatorius.

 
Seulo vaizdas 19 a pab.

Antrojo pasaulinio karo metu Seulą užėmė JAV karinės pajėgos. 1948 m. miestas tapo Pietų Korėjos sostine, 1950 m. birželio 28 d., praėjus vos trims dienomis nuo Korėjos karo pradžios, miestą užėmė Šiaurės Korėja, paskui jis buvo užimtas tai vienų, tai kitų kariaujančių pusių, kol 1951 m. kovą Seulą perėmė valdyti Jungtinės Tautos. Smarkiai sugriautas karo metu, po to Seulas buvo atstatytas labai moderniais principais.

 
Seulas šiandien

Geografija

redaguoti

Seulas įsikūręs Pietų Korėjos šiaurės vakaruose, prie Han upės. Ši teritorija jau nuo seno vaidino labai svarbų vaidmenį Korėjos istorijoje. Miestą supa aštuoni kalnai, jame daug kalvų.

Klimatas

redaguoti

Seului būdingas drėgnas žemyninis klimatas, nepaisant to, kad pati P. Korėja iš 3 pusių apsupta vandens. Vasaros karštokos ir drėgnos, žiemos šaltokos ir sausesnės.

  Seulo klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru
Vid. aukščiausia °C 1,5 4,7 10,4 17,8 23,0 27,1 28,6 29,6 25,8 19,8 11,6 4,3
Vid. temperatūra °C −2,4 0,4 5,7 12,5 17,8 22,2 24,9 25,7 21,2 14,8 7,2 0,4
Vid. žemiausia °C −5,9 −3,4 1,6 7,8 13,2 18,2 21,9 22,4 17,2 10,3 3,2 −3,2
Krituliai mm 20 25 47 64 105 133 394 364 169 51 52 21
Duomenys: Korėjos meteorologijos tarnyba[4] {{{accessdate}}}

Suskirstymas

redaguoti
 
Seulo rajonai

Seulas padalintas į 25 gu (구; ) (rajonas)[5]. Gu stipriai skiriasi plotu (nuo 10 iki 47 km²) ir gyventojų skaičiumi (nuo mažiau nei 140 000 iki 630 000). Songpa gyvena daugiausiai žmonių, tuo tarpu Sočo yra didžiausio ploto. Kiekvienas gu padalintas į dong (동; ) arba mikrorajonus. Iš viso Seule yra 522 administraciniai mikrorajonai (행정동).[5] Dong toliau dalinami į 13 787 tong (통; ), kurie savo ruožtu dalinami į 102 796 ban.

Gyventojai

redaguoti

Seulas pasižymi dideliu gyventojų tankumu (apie 17 000/km²) ir tautiniu jų homogeniškumu – iš daugiau nei 10 mln. jo gyventojų tik apie 2,5 % yra kinų, japonų ar kitų mažumų atstovai. Pagrindinės išpažįstamos religijos yra budizmas ir krikščionybė.

Ekonomika

redaguoti

Nors Seulas užima tik apie 0,6 % Pietų Korėjos teritorijos, jame sukuriama apie 21 % viso šalies BVP ir surenkama apie 43 % visų valstybės mokesčių.[6]

Šiame mieste yra įsikūrę pagrindinės Pietų Korėjos kompanijos (kaip kad Samsung, LG, Hyundai, Kia) ir užsienio kompanijų atstovybės.

Kultūra

redaguoti

Seule įsikūrę daugiau nei 100 įvairių muziejų, įskaitant tris valstybinius (Valstybinis Korėjos muziejus, Valstybinis Liaudies muziejus ir Valstybinis Korėjos rūmų muziejus).

Mieste taip pat yra daug svarbių istorinių rūmų (Changdeokgung, Changgyeonggung, Deoksugung, Gyeongbokgung, Gyeonghuigung), religinės paskirties pastatų.

1988 m. Seule vyko XXIV vasaros olimpinės žaidynės, 2002 m. – XVII pasaulio futbolo čempionatas.

futbolo klubai

Transportas

redaguoti

Seulas turi gerai išvystytą ir vis dar tebeplečiamą transporto sistemą. Mieste yra 18 metro linijų, kuriomis kasdien pasinaudoja apie 10 mln. žmonių, vietinio ir tarpmiestinio susisiekimo autobusų tinklas, keturios didelės ir daug mažesnių traukinių stočių, du oro uostai (Inčon ir Gimpo). Seulo gatvėmis taip pat važinėja beveik 3 mln. įvairių rūšių automobilių.[7]

Švietimas

redaguoti

Universitetai

redaguoti

Seule yra įsikūrusi didžioji dalis pagrindinių Pietų Korėjos universitetų, kaip kad Seulo Valstybinis, Korėjos, Yonsei, Sungkyunkwan, Ewha Moterų, Hanyang, Sogang, Kyung Hee, Chung-Ang ir kiti. Iš viso Seule yra 42 universitetai.

Turizmas

redaguoti

Seulas yra turistų aktyviai lankoma vieta. Jame kasmet apsilanko daugiau nei 8 mln. užsieniečių, daugiausiai iš Japonijos.[8]

Miestai partneriai

redaguoti

Žemiau pateikiami Seulo miestai partneriai. Skliausteliuose pateikti metai, nuo kurių miestai bendradarbiauja.[9]

Išnašos

redaguoti
  1. „Seoul mayor found dead, public mourning to be held for 5 days“ (anglų). Pulse. 2020-07-10.
  2. SOUTH KOREA: Cities # Provinces, citypopulation.de
  3. The registered population of the South Korean provinces and cities, citypopulation.de
  4. „평년값자료(30년)“ (korėjiečių). Korea Meteorological Administration. Nuoroda tikrinta 2014-9-5. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  5. 5,0 5,1 „Administrative Districts“. Seulo metropolijos valdžia. Suarchyvuotas originalas 2008-06-20. Nuoroda tikrinta 2008-05-02.
  6. About Seoul Archyvuota kopija 2011-02-27 iš Wayback Machine projekto., Economic and Social Development Commission
  7. Number of Vehicles in Seoul Set to Top 3 Million, The Chosunilbo, 2011-04-25
  8. Seoul City sees steady increase in foreign visitors Archyvuota kopija 2011-07-11 iš Wayback Machine projekto., The Korea Herald, 2011-06-15
  9. Seul Metropolitan Government. „International Cooperation: Sister Cities“. Suarchyvuotas originalas 2007-12-10. Nuoroda tikrinta 2008-11-25.
  10. The Many Lives of Tehran Road[neveikianti nuoroda]

Nuorodos

redaguoti
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Seulas