Religinė architektūra

Religinė architektūra – sakraliniais, ritualiniais arba kulto (pvz., aukojimams) tikslais religinių bendruomenių naudojamų pastatų architektūra.

Atėnų partenonas

Religinės architektūros priešingybė yra pasaulietinė architektūra, t. y. pastatų skirtų pasaulietiniams tikslams architektūra. Pastarajai istoriniame kontekste skiriama žymiai mažiau dėmesio nei religinei architektūrai, nes nuo seniausių laikų šventyklos išsiskyrė tūriu, aukščiu ir puošnumu. Jie būdavo svarbiausi ir labiausiai matomi statiniai mieste. Sakralinei architektūrai negalima priskirti ir jokių tipinių architektūros bruožų, nes religinio pastato funkcijos ir kultūros dieviškumo matmenų įsivaizdavimas esti skirtingas.[1]

Religinės architektūros pastatai vadinami skirtingai, priklausomai nuo religijos ir kultūros:

Prie religinės architektūros priskiriami ir tokie senovės statiniai kaip piramidės, zikuratai ir mauzoliejai.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Religious architecture“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-04-17.