Kamerūnas
Kamerūno Respublika | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „O, Kamerūne, mūsų protėvių lopšy“ | |||||
Kamerūnas žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | prancūzų, anglų | ||||
Sostinė | Jaundė | ||||
Didžiausias miestas | Duala | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - |
Polis Bija Joseph Ngute - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
475 440 km2 (52) 1,3 % | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
24 513 689 (54) 36,47 žm./km2 (134) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) 42,20 mlrd. $ (87) 2 400 $ (139) | ||||
Valiuta | CFA frankas (XAF) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +1 nėra | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Prancūzijos 1960 m. sausio 1 d. | ||||
Interneto kodas | .cm | ||||
Šalies tel. kodas | 237 |
Kamerūno Respublika (Kamerūnas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Nigerija, Čadu, Centrinės Afrikos Respublika, Kongu, Gabonu, Pusiaujo Gvinėja ir Gvinėjos įlanka. Šalis kartais vadinama „miniatiūrine Afrika“ dėl geologinės ir kultūrinės įvairovės. Gamtinės sąlygos čia labai įvairios: yra ir paplūdimių, dykumų, savanų, kalnų ir net drėgnųjų miškų. Aukščiausias taškas – 4040 m aukščio Kamerūno ugnikalnis, didžiausi miestai – Duala, Jaundė ir Garua. Kamerūne gyvena apie 200 skirtingų kalbinių grupių. Šalis garsi savo tradicine muzika (makossa ir bikutsi), taip pat pajėgia futbolo rinktine. Oficialios kalbos – prancūzų ir anglų.
Istorija
redaguoti- Kamerūno istorija iki XX a.: Kanem-Bornu, Adamava, Bamendos savana, Dualai
Kamerūno teritorija susiformavo tik pačioje XIX a. pabaigoje, šias sritis užėmus Vokietijai. Iki tol skirtingose dabartinės teritorijos dalyje egzistavo įvairios istorinės valstybės.
Šiauriausia Kamerūno dalis, kartu su kitomis teritorijomis aplink Čado ežerą priklausė istoriniam Sahelio civilizacijos Kanem-Bornu regionui. Dar prieš mūsų erą čia klestėjo Sao civilizacija, vėliau susikūrė Kanemas, kurį XIV a. pakeitė Bornu valstybė, egzistavusi iki XIX a. pabaigos.
Į pietus nuo Kanem-Bornu buvo istorinis Adamavos regionas, kurio dalys apima ir Nigeriją, Čadą, Centrinės Afrikos Respubliką. Pagoniškos regiono tautos iki pat XVIII a. savo valstybės nesukūrė. 1809 m. regionas buvo įjungtas į fulbių Sokoto Kalifatą kaip jo sudėtinė dalis, Adamavos emyratas. Regione paplito fulbių kalba, islamas, susikūrė daug smulkių feodalinių valstybių, – lamidatų.
Maždaug nuo XVII a. dar vienas aukštos kultūros židinys įsižiebė vakarų Kamerūne, Bamendos savanos regione. Jis buvo stipriai įtakotas Benino civilizacijos ir lietėsi su Kalabaro karalyste dab. Nigerijos teritorijoje. Vietos tautos sukūrė daug smulkių valstybėlių, kurias valdė vietos vadai fonai. Savanos valstybės išpažino vietos religijas, bet joms įtaką darė ir islamas. Jos tarpininkavo tarp Sahelio tautų ir pajūrio tautų (dualų).
Dualai nuo XVI a. užmezgė santykius su portugalais, kurie, pirmą kartą pasiekę pakrantes, pavadino Vuri upę krevečių upe (Rio dos Camarões). Šis pavadinimas ilgainiui davė pavadinimą visam Kamerūnui. Dualai aktyviai prekiavo su vakariečiais, supirkinėdami prekes iš žemyno gilumos tautų. Paklausiausios prekės buvo dramblio kaulas, kolos riešutai, pipirai.
XIX a. pakrantėmis labai domėjosi britai, kurie siekė kolonizuoti kraštą, tačiau 1894 m. Vokietija pasirašė sutartis su dualų karaliais, taip gaudami Kamerūno pakrantės teritorijas. Iš čia jie skverbėsi gilyn į šalį, užkariaudami Bamendos savaną, su britais pasidalindami Adamavą ir pasiekdami Čado ežerą. Taip buvo suformuota Kamerūno kolonija.
Po I pasaulinio karo ši Vokietijos kolonija buvo padalinta tarp Prancūzijos (Rytų Kamerūnas) ir Britanijos (Pietų Kamerūnas ir Šiaurės Kamerūnas). Prancūziškoji valda tapo dabartiniu Kamerūnu, išsikovojusi nepriklausomybę 1960 m. Po metų britiškasis Šiaurės Kamerūnas integruotas į Nigerijos sudėtį, o Pietų Kamerūnas pasirinko prisijungti prie Kamerūno respublikos. Taip susikūrė Kamerūno Federacinė Respublika, kuri 1972 m. buvo pervadinta į Jungtinę Kamerūno Respubliką; nuo 1984 m. šalis vadinama Kamerūno Respublika.
Nepriklausomybės laikotarpiu Kamerūnui buvo būdingas stabilumas, kuris leido vystyti žemės ūkį, tiesti kelius ir geležinkelius, taip pat vystyti naftos pramonę.
Politinė sistema
redaguotiKamerūnas yra demokratinė prezidentinė respublika su daugiapartine sistema. Šalies valdymas organizuojamas pagal 1972 m. birželio 2 d. priimtą ir iki šiol kelis kartus atnaujintą Konstituciją.[1]
Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose septynerių metų kadencijai. Kadencijų skaičius pagal 2008 m. priimtus Konstitucijos pakeitimus yra neribojamas. Prezidentas yra šalies vadovas, praktikoje turintis daug galių ir stipriai įtakojantis kitas valdžios šakas. Šias pareigas nuo 1982 m. eina Polis Bija, paskutinį kartą perrinktas 2011 m.
Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, vadovaujamai ministro pirmininko. Vyriausybės narius skiria ir atleidžia prezidentas.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams ir susidedantis iš 180 narių. Parlamento priimtus įstatymus tvirtina prezidentas. Pagal Konstituciją taip pat turėtų veikti 100 narių turintis Senatas, tačiau jis nėra įsteigtas. Parlamente nuo aštuntojo dešimtmečio dominuoja Kamerūno liaudies demokratinio judėjimo partija, kuriai vadovauja dabartinis prezidentas Polis Bija.
Pagal Demokratijos indeksą 2011 m. Kamerūnas buvo įvertintas kaip turintis autoritarinį režimą ir užėmė 131 vietą tarp 167 valstybių.[2]
Šalis priklauso tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Tautų Sandrauga, JTO, TVF, FAO, PPO ir kitoms.
Tarptautiniai santykiai
redaguotiKamerūnas palaiko gerus santykius su JAV ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai geruose santykiuose su savo kaimynais Afrikoje, palaiko JT taikos palaikymo iniciatyvą Centrinėje Afrikoje. Vis dėlto tarptautinėje arenoje daugiausiai konfiktų kyla dėl sienų nustatymo, ypač su Nigerija.
Su Lietuva šalis užmezgė santykius 2008 m. gruodžio 8 d., ambasadorius Kamerūnui reziduoja Rusijoje.[3]
Administracinis suskirstymas
redaguotiKamerūnas yra suskirstytas į 10 regionų. Anksčiau jie buvo žinomi kaip provincijos, tačiau 2008 m. respublikos prezidentas Polis Bija pasirašė dekretą, panaikinantį provincijas. Nuo tada visos provincijos vadinamos regionais. Smulkiau regionai skirstomi į 58 departamentus.
Geografija
redaguotiKamerūno ilgis – 1232 km, plotis – 719 km, plotas – 475 440 km², teritorijos forma primena trikampį. Šalies politinės sienos buvo nubrėžtos didele dalimi dirbtinai XIX a., Afrikos pasidalijimo metu, ir iki šiol dėl jų kyla nesutarimų su kaimyninėmis valstybėmis. Kamerūnas šiaurėje ribojasi su Čado ežeru, šiaurės rytuose – Čadu, rytuose – Centrinės Afrikos Respublika, pietuose – Pusiaujo Gvinėja, Gabonu, Kongo Respublika, vakaruose – Nigerija ir Gvinėjos įlanka. Šalis turi beveik 300 km ilgio pakrantę prie Atlanto vandenyno.
Didžioji dalis Kamerūno plyti aukštumose. Aukščiausias taškas – Kamerūno ugnikalnis (4040 m). Žemumos susitelkę šiaurinėje dalyje ir pakrantėse, kurios apaugę mangrovėmis, pelkėtos, išvagotos estuarijos, su daug šlapynių, todėl ten sudėtingas uostų kūrimas. Tolstant nuo jų į šiaurę, prasideda vulkaninio tipo kalnai ir kalvos, telkšo vulkaniniai ežerai (Monunas, Niosas). Toliau plyti Adamavos plokščiakalnis (1000–1500 m, didžiausias – 2740 m, Bambuto k.), kuriame prasideda nemažai Kamerūno upių, vėliau sutekančių į Nigerį, Čado ežerą arba Atlanto vandenyną. Šalies pietuose taip pat vyrauja aukštumos, vadinamos Pietų Kamerūno plynaukšte.[4]
Upių tinklas tankus. Upės vandeningos, jose daug slenksčių, krioklių. Į Bonio įlanką teka Sanaga, Niongas, Ntemas, jų baseinai apima Kamerūno pietvakarinę ir vidurinę dalį. Kamerūno pietrytinės dalies (Dža, Bumba) upės priklauso Kongo baseino Sangos upynui. Iš Adamavos plokščiakalnio šiaurės šlaitų išteka didžiausias Nigerio intakas – Benuė. Šiaurės ir šiaurės rytų dalies upės (Logonė) priklauso Čado ežero baseinui.
Kamerūno pietuose vyrauja geležaliuminžemiai, Adamavos plokščiakalnio vakaruose – blizgažemiai ir vulkanžemiai, šiaurėje – geltonžemiai ir verstžemiai, yra smėlžemių, šlynžemių, salpžemių[5].
Klimatas
redaguotiKamerūnas sudarytas iš kelių ekologinių regionų, todėl kartais vadinama „mažaja Afrika“, nes nepaliekant šalies, galima pamatyti didelę gamtos įvairovę. Klimatas varijuoja nuo pusiaujinio ir subekvatorinio pietuose, kur auga atogrąžų miškai, mangrovės, iki savanų centrinėje dalyje ir skurdžią augaliją turinčių pusdykumių šiaurėje. Vidutinė temperatūra svyruoja tarp 20 ir 28 °C, šiaurėje karščiau nei pietuose, aukštumose – vėsiau. Didesnėje šalies dalyje per metus būna du sezonai: sausasis, nuo lapkričio iki balandžio, ir drėgnasis, nuo gegužės iki spalio. Tolstant nuo vandenyno pakrantės, kritulių kiekis palaipsniui mažėja, ilgėja sausasis sezonas. Šiaurinėje dalyje jis gali trukti septynis mėnesius ar ilgiau.[6] Šalies šiaurėje per metus iškrinta 500 mm, plokščiakalniuose – 1500–2000 mm, pakrantėje – 3000–4000 mm, Kamerūno vulkaninio masyvo vakariniuose ir pietvakariniuose šlaituose – iki 10 000 mm (daugiausia Afrikoje) kritulių, daugiausia kovą-rugsėjį.
Dualos klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Vid. temperatūra °C | 27 | 27 | 27 | 27 | 26 | 26 | 25 | 25 | 25 | 25 | 26 | 27 | 26 |
Krituliai mm | 50 | 80 | 190 | 220 | 300 | 470 | 620 | 620 | 580 | 410 | 150 | 50 | 3 810 |
Duomenys: Kamerūno klimatas, Duala[7] 2012 08 03 |
Jaundės klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Vid. temperatūra °C | 24 | 24 | 24 | 23 | 23 | 22 | 22 | 22 | 22 | 22 | 23 | 23 | 23 |
Krituliai mm | 20 | 60 | 140 | 180 | 200 | 150 | 50 | 70 | 200 | 290 | 120 | 20 | 1 540 |
Duomenys: Kamerūno klimatas, Jaundė[8] 2012 08 03 |
Gamta
redaguotiKamerūne išskiriami šeši pagrindiniai ekologiniai regionai: jūrų ir pakrančių, drėgnųjų tropinių miškų, kalnų, tropinių savanų, pusdykumių ir gėlųjų vandenų. Iš viso šalyje aptinkama 9000 augalų, 297 žinduolių, 849 paukščių, 373 varliagyvių ir roplių, 451 žuvų rūšis. Apie 175 rūšys yra endeminės.[9]
Išskirtiniausi Kamerūno gyvūnai yra įvairių rūšių primatai (lygumų gorilos, šimpanzės, babuinai), afrikiniai drambliai ir buivolai, hipopotamai, žirafos, gepardai.
42 % Kamerūno dengia miškai, didelė jų dalis yra palyginti retai medžiais apaugusių savanų tipo. Saugomos teritorijos sudaro 7,4% viso šalies ploto.[10] Dža faunos draustinis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Aplinkos problemos
redaguotiDidžiausios aplinkos problemos Kamerūne yra biologinės įvairovės, augalų ir gyvūnų buveinių (ypač miškų) nykimas, dykumėjimas (šiaurinėje dalyje), pernelyg dideli medžioklės ir žvejybos mastai.
Per 1990–2010 m. laikotarpį miškų šalyje sumažėjo 18 %.[11] Medžiai kertami kaip žaliava, kuras arba siekiant plėsti žemdirbystei tinkamus plotus. Dėl nepakankamos kontrolės tai vyksta ir saugomose teritorijose.[12]
Biologinės įvairovės nykimą skatina auganti medžioklė, tarptautinė prekyba gyvūnais, plantacijų (bananų, kaučiuko, alyvpalmių, arbatos ir kt.) plėtra. Kadangi laukinių gyvūnų mėsa yra populiarus maistas šalyje, nemažai žmonių medžioja tiek savo reikmėms, tiek prekybai. Daliai rūšių grėsmę kelia ir trofėjinė medžioklė.[13]
Ekonomika
redaguotiPrieš naftos atradimą Kamerūnas buvo daugiausia žemės ūkio valstybė. Žemės ūkis šalyje sudaro beveik trečdalį šalies BVP. Šiaurė, kurioje yra auginami daugiausia galvijai, yra mažiausiai ekonomiškai išsivysčiusi šalies dalis.
Kamerūnas lieka vienu iš pagrindinių kakavos gamintojų pasaulyje. Kava, bananai, produktai iš palmių, tabakas, riešutai, kaučiukas taip pat yra svarbūs šalies ekonomikai. Pagrindiniai prasimaitinimo produktai yra bananai, manijokai, batatai, platanai (bananų rūšis), riešutai, soros, sorgai. Maisto produktų kiekis patenkina gyventojų poreikius nepaisant periodiškų sausrų.
Žvejybos, miškų ūkis, naftos, bei žemės ūkis yra pagrindiniai gyventojų verslai. Kamerūno naudingosios iškasenos yra boksitai ir geležies rūda. Maisto apdirbimas, medienos apdirbimas, plataus vartojimo prekių gamyba, tekstilė yra svarbios šalies pramonės šakos.
Kamerūnas eksportuoja naftos produktus, žemės ūkio, medienos produktus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Europos Sąjunga, Afrikos šalys, JAV.
Švietimas ir sveikatos apsauga
redaguoti2001 m. raštingumas Kamerūne siekė 67.9% (vyrų – 77%, moterų – 59,8%).[14] Dauguma vaikų turėjo galimybę lankyti valstybines mokyklas, kurios yra pigesnės nei privačios ar religinės.[15] Švietimo sistema paremta tiek britiškuoju, tiek prancūziškuoju variantais,[16] daugumoje mokyklų pamokos vyksta prancūzų ar anglų kalbomis.[17] Kamerūne vaikų mokyklos lankomumas vienas aukščiausių Afrikoje.[15] Mergaitės lanko mokyklas rečiau nei berniukai, daugiausiai dėl kultūrinio požiūrio, namų ruošos, ankstyvų vedybų ir nėštumo bei seksualinių užpuldinėjimų. Nors lankomumas aukštesnis pietinėje dalyje,[15] neproporcingai didelis mokytojų skaičius dirba būtent ten, o šiaurinėje dalyje esančiose mokyklose nuolat trūksta darbuotojų.
Sveikatos priežiūros kokybė vertinama prastai.[18] Neskaitant didžiųjų miestų, įranga dažnai esti nešvari, jaučiamas jos stygius.[19] Vidutinė gyvenimo trukmė 2012 m. tebuvo 54,71 meto, o tai yra vienas žemiausių rodiklių pasaulyje.[20] Dažniausios ligos – dengė karštligė, filariozė, leišmaniozė, maliarija, meningitas, šistosomozė ir miegligė.[21] ŽIV/AIDS paplitimas šalyje siekia 5.4% 15–49 m. amžiaus grupėje,[22] nors įsitvirtinusi socialinė stigma dirbtinai sumažina užfiksuotų atvejų skaičių.[18] Tradiciniai gydytojai išlieka populiari alternatyva Vakarų medicinai.[23]
Demografija
redaguotiPagal 2009 m. Jungtinių Tautų duomenis, Kamerūne gyveno 19 522 000 žmonių. Gyventojai palyginus yra labai jauni, net 40,9 % visų gyventojų yra jaunesni nei 15 metų ir tik 3,3 % yra 65 metų ir vyresni. Gimstamumas tūkstančiui gyventojų siekia 34,1, mirtingumas – 12,2. Pagal šiuos rodiklis šalis užima atitinkamai 34 ir 33 vietas pasaulyje.[24] Vidutinė gyvenimo trukmė Kamerūne yra 53,69 metai (52,89 metai vyrų ir 54,52 metai moterų).[24]
Šalyje skaičius žmonių, gyvenančių miesto ir kaimo vietovėse, iš esmės yra vienodas. Gyventojų tankumas yra didžiausias didelėse urbanistinėse teritorijose, aukštumose vakarinėje dalyje ir lygumoje šalies šiaurės rytuose. Daugiausiai gyventojų yra Dualos, Jaundės ir Garujos miestuose. Palyginimui, rečiausiai apgyvendintos sritys Kamerūne yra Adamavos plynaukštė, pietryčių Benujos įduba ir didelė dalis Pietų Kamerūno plynaukštės.
2007 m. pabėgėlių ir politinio prieglobščio ieškančiųjų skaičius Kamerūne sudarė 97 400. Iš jų 49 300 buvo pabėgėliai iš Centrinės Afrikos Respublikos (dauguma pabėgo dėl karo),[25] 41 600 iš Čado ir 2 900 iš Nigerijos.[26]
Religija
redaguotiKamerūno religija[27] | ||||
---|---|---|---|---|
religija | procentai | |||
Krikščionybė | 70 % | |||
Islamas | 21 % | |||
Vietinės | 6 % | |||
Kita (įskaitant judaizmą, bahajų tikėjimą ir nereligingus žmones) | 4 % | |||
Kamerūne gerai išreikšta tikėjimų laisvė ir įvairovė.[reikalingas šaltinis] Dominuojanti religija yra krikščionybė, išpažįstama maždaug dviejų trečdalių kamerūniečių, tuo tarpu islamas yra reikšminga religinė mažuma, praktikuojama maždaug penktadalio. Taip pat didelis skaičius praktikuoja tradicinius tikėjimus. Musulmonų daugiausia gyvena šiaurėje, krikščionių – pietiniuose ir vakariniuose regionuose, tačiau abiejų religijų atstovų galima sutikti visoje šalyje.[27] Didžiuosiuose miestuose gyvena daug abiejų šių religinių grupių.[27] Pastebima vidinė migracija. Šiuo metu nėra aktyvių religinių politinių partijų.
Šiaurės vakaruose ir pietvakariuose daugiausia gyvena protestantizmą išpažįstantieji, tuo tarpu prancūzakalbiai regionai pietiniuose ir vakariniuose regionuose daugiausia katalikiški.[27] Pietinės etninės grupės daugiausia išpažįsta krikščionybę ar vietinius animistinius tikėjimus arba abiejų sinkretines kombinacijas. Žmonės plačiai tiki kerėjimais, tačiau vyriausybė draudžia tokias praktikas.[28] Įtariami raganavimu užpuldinėjami ir patiria prievartą.
Kultūra
redaguotiPirmąsias mokyklas Kamerūno teritorijoje XIX a. įsteigė katalikų ir baptistų misionieriai. Mokslas privalomas 6–11 metų vaikams. Ikimokyklinis ugdymas neprivalomas, visos ikimokyklinės įstaigos privačios. Dalis vidurinių mokyklų šalyje yra taip pat privačios. 2004 m. Kamerūne buvo 1370 ikimokyklinių įstaigų (4450 pedagogų, 104 000 vaikų), 9500 pradinių mokyklų (41 000 mokytojų, 2,1 mln. mokinių), 700 bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų (20 000, 340 000 m.), 324 technikos mokyklos ir licėjai (7300, 122 000 m.). Aukštosiose mokyklose mokoma prancūzų ir anglų kalbomis. Aukštojo mokslo institucijos yra 3 tipų: universitetai, institutai ir neuniversitetinės aukštosios mokyklos. 2002 m. veikė 6 valstybiniai ir 2 privatūs universitetai (78 000 studentų). Seniausias – Jaundės universitetas, įkurtas 1962 m., jame veikia didžiausia šalies biblioteka.
Kamerūno tradicinei architektūrai būdingos iš medžio ir palmių lapų statomos trobelės. Bamilekių ir bamumų gyvenamieji būstai 10-12 m aukščio, keturkampis karkasas supintas iš bambuko kamienų, šiaudų stogas kūgio formos. Tarp stogo ir sienų yra nedidelės angos šviesai ir vėdinimui. Šiaurinėje dalyje statomi moliniai ir mediniai kvadratinio plano gyvenamieji namai su vidiniu kiemeliu, plokščiu stogu. Musgu tauta stato kūgio pavidalo molines lūšnas (iki 6-8 m aukščio), kurių įėjimas ir vidinės sienos puošiamos raižytais geometriniais ornamentais. Miestuose būdingi Vakarų architektūros stilių, daugiausia fukcionalistiniai statiniai, šalies šiaurėje jaučiama arabų architektūros įtaka.
Tradiciniam Kamerūno menui būdingos stilizuotos žmonių ir gyvūnų figūros iš kaulo, rago, molio skulptūra, keramikos, bronzos ir metalo dirbiniai. Apdirbamas raudonmedis ir juodmedis, iš kurių gaminami sudėtingos kompozicijos baldai ir indų su išradingais augaliniais ir gyvūniniais motyvais, ekspresyvios stilistikos ritualinės statulėlės, kaukės, pypkės su ryškių spalvų papuošimais. Nuo XX a. vid. pradėjo vystytis šiuolaikinė dailė.
Populiariausia sporto šaka Kamerūne yra futbolas. Šalies nacionalinė rinktinė yra daugkartinė Afrikos Tautų taurės laimėtoja ir pasaulio čempionatų dalyvė. Iš Kamerūno kilo tokie pasaulinio žinomumo futbolininkai kaip Roger Milla, Marc-Vivien Foé, Patrick M'Boma, Rigobert Song, Samuel Eto'o.
Kita informacija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Gerhard Robbers. Encyclopedia of World Constitutions. Infobase Publishing, 2006, p. 157–159
- ↑ The Democracy Index 2011: Democracy under stress, Economist Intelligence Unit, 2011
- ↑ LITLEX ataskaita Archyvuota kopija 2014-08-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ John Middleton, Joseph Calder Miller. New encyclopedia of Africa, Volume 1. Thomson/Gale, 2008, p. 298
- ↑ Kamerūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ John Middleton, Joseph Calder Miller. New encyclopedia of Africa, Volume 1. Thomson/Gale, 2008, p. 300
- ↑ DOUALA, CAMEROON, Weatherbase; tikrinta: 2012-08-03
- ↑ http://www.weatherbase.com/weather/weather.php3?s=5946&refer=wikipedia&cityname=Yaounde-Cameroon YAOUNDE, CAMEROON], Weatherbase; tikrinta: 2012-08-03
- ↑ Country Profile – Cameroon, Convention on Biological Diversity; tikrinta: 2012-08-04
- ↑ Cameroon Forest Information and Data, Mongabay.com; tikrinta: 2012-08-04
- ↑ Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
- ↑ Cameroon, Mongabay.com; tikrinta: 2012-08-04
- ↑ Alexander Wood, Pamela Stedman-Edwards, Johanna Mang. The Root Causes Of Biodiversity Loss. Earthscan, 2000, p. 126–152
- ↑ CIA – The World Factbook Archyvuota kopija 2020-05-15 iš Wayback Machine projekto.. Cia.gov. Nuoroda tikrinta on 2011-09-24.
- ↑ 15,0 15,1 15,2 Mbaku 15.
- ↑ DeLancey and DeLancey 105–6.
- ↑ Mbaku 16.
- ↑ 18,0 18,1 DeLancey and DeLancey 21.
- ↑ West 64.
- ↑ CIA World Factbook Archyvuota kopija 2012-05-04 iš Wayback Machine projekto., Life Expectancy ranks
- ↑ West 58–60.
- ↑ „Cameroon“, UNAIDS.
- ↑ Lantum and andre Monono 14.
- ↑ 24,0 24,1 Kamerūnas ČŽV pasaulio faktų knygoje Archyvuota kopija 2020-05-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ International Federation of Red Cross and Red Crescent Societies.
- ↑ „World Refugee Survey 2008“. U.S. Committee for Refugees and Immigrants. 2008-06-19. Suarchyvuotas originalas 2010-05-28. Nuoroda tikrinta 2012-08-18.
- ↑ 27,0 27,1 27,2 27,3 July-December, 2010 International Religious Freedom Report – Cameroon. State.gov (2011-4-8). Nuoroda tikrinta on 2011-11-12.
- ↑ Geschiere 169–70.
Nuorodos
redaguotiŽemėlapiai:
- Kamerūno fizinis žemėlapis
- Kamerūno administracinis-politinis žemėlapis
- Kamerūno pagrindinių kelių žemėlapis
- Kamerūnas per maps.google.com žemėlapį
Laikas ir orai: