Atverti pagrindinį meniu

Trečiasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 201 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 300 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e.1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis

Amžiai: II amžiusIII amžiusIV amžius

ĮvykiaiKeisti

BaltaiKeisti

  • Užkariavus Dunojaus vidurio žemes, romėnai sukūrė gintaro prekyba dideliais mastais, organizuojant ekspedicijas skirtingais keliais iš Panonijos prie Baltijos jūros, ypatingai Sembos. Prekybos plėtros suklestėjimas priskiriamas III amžiuj. Pagrindinis prekybos gintaru centras Romos imperijoje buvo Aquileia [Adrijos jūros pakrantėje, vienas iš amatų centras Romoje].
  • Vyslos žemupio gotams ėmus veržtis į pietus bei pietryčius, į pietus nuo rytinių baltų arealo susiformuoja užkariautojų gotų konsoliduota „alaniškai-sarmatiško“ etnoso Černiachovo kultūra - Aujum (Oium) valstybė.
  • Žemaitijoje, Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje atsirado turtingų diduomenės kapų, susiformuoja vadystės.
  • Kernavėje Pajautos slėnyje III a.–IV a. klestėjo miestas. Archeologiniai radiniai rodo, jog čia gyveno labai specializuoti amatininkai (juvelyras, kauladirbys), pagal rastus importinius papuošalus galima spėti čia gyvenus turtingus miestiečius.
  • Apie 300 m. Lietuvos pajūryje gyvenviečių smarkai sumažėjo, nes kartu su Gotlando gyventojais gepidais link Juodosios jūros patraukė ir dalis pajūrio gyventojų, palikdami pakeliui būdingus vakarų baltų kultūrai pėdsakus.
  • Išsiskyrė vakarinė geležies amžiaus archeologinė Djakovo kultūra arba piliakalnių kultūra, paplitusi prie Volgos, Okos aukštupių ir Valdajaus aukštumoje, su ryškia rytų baltų kultūros įtaka, kapų nerasta.
  • Dalis galindų prisijungė prie gotų žygių ir dalyvavo Didžiajame tautų kraustymesi.
  • Amžiaus pab. Lietuvos pietuose ir pietryčiuose plito apskriti pilkapiai su akmenų sampilais. Akmeningas kapinynas siejamas su jotvingiais.

Dešimtmečiai ir MetaiKeisti