Atverti pagrindinį meniu

Lengvoji atletika – integralinė sporto šaka, apimanti ėjimo, bėgimo, metimų, šuolių rungtis. Pavadinimas kilęs nuo gr. athlon – „varžybos, kova“, o žodis „lengvoji“ naudojamas atskirti šią sporto šaką nuo sunkiosios atletikos (sunkumų kilnojimas, imtynės). Nuo pirmųjų 1896 m. vasaros olimpinių žaidynių įtraukta į olimpinę programą.

Senovinė graikiška vaza, vaizduojanti bėgimo rungtį

Primityvia forma lengvosios atletikos varžybos buvo rengiamos Senovės Egipte prieš daugiau kaip 4000 metų ir tik apie 1500 m. pr. m. e. jos buvo susistemintos Kretoje. Vėliau kretiečių pavyzdžiu pasiekė ir achajų. Žodis „atletas“ kilo iš graikiško žodžio „athlos“, reiškiančio rungtyniavimą, o „stadionas“ iš senovės graikų atstumo mato, kuris lygus maždaug 180 metrų.

Atletika buvo vienintelė sporto šaka pirmojoje Graikijoje vykusioje Olimpiadoje 776 m. pr. m. e. Bėgimo, šuoliavimo ir pan. varžybas organizuodavo ir kitose šalyse, tačiau jos dažnai buvo ne sportinio, o kovinio pobūdžio. Naujosios lengvosios atletikos rungtynės, kuriose daugiausia buvo varžomasi bėgimo ir ėjimo rungtyse, pradėtos rengti Anglijoje XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje. Pirmosios rungtynės tarp profesionalių atletų ir lažybos dėl jų rezultatų atsirado XIX a. pradžioje. Apie 1860 metus varžybos išpopuliarėjo Oksfordo ir Kembridžo universitetuose, o 1866 m. įvyko pirmasis oficialus Jungtinės Karalystės lengvosios atletikos čempionatas. Vėliau šis sportas ėmė populiarėti JAV ir žemyninėje Europos dalyje. Pirmosiose naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi daugiausiai bėgimo ir stadiono rungtyse.

RungtysKeisti

 
400 m bėgimas su barjerais – lengvosios atletikos rungtis

Lengvąją atletiką sudaro šios rungtys:

OrganizavimasKeisti

 
Tipinio lauko stadiono schema

Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (stadionuose arba gamtos plotuose). Vyrai ir moterys rungiasi atskirai, taip pat atskirai varžosi skirtingos amžių grupės.

Bėgikai iš pradžių neturėjo startavimo atsparų, todėl tiesiog suformuodavo atsparą žemėje patys. Vėliau jos buvo pradėtos gaminti iš medžio, o šiomis dienomis tai portatyvinis metalinis įtaisas. Nuo 1928 m. atsparos naudojamos distancijose iki 400 m, kad atletas tvirčiau atsispirtų ir nepaslystų starto metu. Tarptautinėse varžybose jos jungiamos prie įrenginio, nustatančio netikrus startus. Bėgimo lenktynės prasideda starto teisėjui iššovus iš pistoleto. Starto šūvis įjungia elektroninį laikmatį arba kitą patvirtintą įrenginį, kuris nustato oficialius rezultatus. Iki 10000 m distancijose laikas matuojamas šimtųjų sekundes dalių tikslumu, ilgesnėse distancijose dešimtųjų ar sekundės tikslumu. Ties stadiono finišo linija yra įrengiama kamera, kuri fiksuoja kertančius liniją. Ji filmuoja nuolat ir yra sinchronizuota su laikrodžiu, matuojančiu laiką šimtosiomis sekundės dalimis.

Šuolio į tolį, trišuolio ir sprinto iki 200 m rungtyse anemometru yra matuojamas vėjo greitis. Jeigu pasiekiamas rekordas, bet į nugarą pūtė didesnis nei 2 m/s vėjas – rekordas nefiksuojamas.

Mėtimo rungtyse tris teisėjai matuoja atstumą sertifikuota plienine rulete. Matavimai atliekami nuo apskritimo, kuriame buvo atletas metimo metu centro arba apskritimo lanko iki projekcijos, kur mestas įrankis pasiekė žemę. Oficialiai fiksuojamas atstumas, priklausomai nuo rungties, yra 1 ar 2 cm trumpesnis už tikrąjį. Tokia pat sistema naudojama šuolio į tolį ir trišuolio rungtyse.

StadionasKeisti

Stadione, kuriame rengiamos oficialios varžybos, turi būti 400 m ilgio bėgimo trekas, suskirstytas į 6 arba 8 takelius, vietos šokinėjimo ir mėtymo rungtims stadiono viduryje, bei vandens kliūtis bėgimui su kliūtimis. Bėgimo rungtyse bėgama prieš laikrodžio rodyklę taip, kad atletų kairė ranka būtu nuolat nukreipta į vidinę tako pusę.

Kad stadioną būtų galima naudoti ištisus metus, šiuolaikiniam trekui iškloti naudojama sintetinė guma arba poliuretanas išskyrus žole ir specialiais milteliais dengiamas vietas.

ManiežasKeisti

Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais. Tokios trumpos distancijos bėgikai išvysto didelį greitį, bet neturi laiko sustoti, todėl už bėgimo takelių turi būti įrengta speciali minkšta dalis, jog atletai galėtu į ją lengvai atsitrenkti ir sustoti. Uždarų patalpų arenos nėra pritaikytos jokioms metimo rungtims, išskyrus rutulio stūmimui.

Bendrosios taisyklėsKeisti

Varžybų eiga nustatoma burtų traukimu. Lengvaatlečiams praleidusiems savo eilę rungtyje, nebeleidžiama kartoti bandymo. Sportininkai, pavėlavę dėl nepateisinamos priežasties, gali būti diskvalifikuoti tame bandyme. Lengvaatlečiai antrą kartą pavėlavę atlikti bandymą, diskvalifikuojami tolesniems bandymams ir fiksuojamas rezultatas, pasiektas prieš diskvalifikavimą. Teisėjai gali dar kartą suteikti vieną bandymą, jei atletui buvo sutrukdyta. Rungtyniaujančių aprangą sudaro šortai (trumpikės), sportiniai bateliai ir aptemti marškinėliai. Ant aprangos būtinai turi būti raištis su atleto numeriu. Lengvaatlečiai gali dėvėti vieną batelį, du arba rungtyniauti basi. Maratono ir kroso rungtyse avalynė yra būtina. Siekiant padidinti sukibimą ant kiekvieno batelio gali būti iki 11 dyglių.

OrganizacijosKeisti

Svarbiausia lengvosios atletikos organizacija yra Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF), kuri atsakinga už pasaulio rekordų fiksavimą, stambių varžybų organizavimą, kvalifikacinių normatyvų nustatymą ir lengvosios atletikos sporto reglamentavimą. Išviso 213 šalių ir teritorijų savo nacionalines lengvosios atletikos asociacijas, kurios prižiūri vietinės reikšmės čempionatus ir fiksuoja rekordus. Jos suskirstytos į šešis regionus:

 
Šešių regioninių asociacijų žemėlapis

Lengvoji atletika LietuvojeKeisti

Lengvosios atletikos veiklą ir čempionatų vykdymą šalyje prižiūri Lietuvos lengvosios atletikos federacija. Organizacija taip pat fiksuoja Lietuvos sportininkų pasiekiamus nacionalinius rekordus. Nuo 1921 m. vykdomi Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai. Pirmieji šalies lengvaatlečiai pasirodė 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame, Nyderlanduose. 1934 m. Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo ir I Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris vyko Italijoje, Turine.


Olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai
1956 m. Antanas Mikėnas 20 km ėjimas 2 vieta
1960 m. Birutė Kalėdienė Ieties metimas 3 vieta
1972 m. Nijolė Sabaitė 800 m bėgimas 2 vieta
1980 m. Remigijus Valiulis 4x400 m bėgimas 1 vieta
1988 m. Romas Ubartas Disko metimas 2 vieta
1988 m. Laimutė Baikauskaitė 1500 m bėgimas 2 vieta
1992 m. Romas Ubartas Disko metimas 1 vieta
2000 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta
2004 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta
2004 m. Austra Skujytė Septynkovė 2 vieta
2008 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 3 vieta
2012 m. Austra Skujytė Septynkovė 3 vieta
Pasaulio čempionatuose iškovoti medaliai
1983 m. Ana Ambrazienė 400 m. b/b 2 vieta
1983 m. Galina Murašova Disko metimas 2 vieta
1997 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 2 vieta
1997 m. Remigija Nazarovienė Septynkovė 3 vieta
2001 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 2 vieta
2003 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta
2005 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta
2017 m. Andrius Gudžius Disko metimas 1 vieta
Europos čempionatuose iškovoti medaliai
1958 m. Birutė Zalagaitytė Ieties metimas 2 vieta
1966 m. Vladimiras Dudinas 3000 m. su kl. 3 vieta
1971 m. Kęstutis Šapka Šuoliai į aukštį 1 vieta
1974 m. Kęstutis Šapka Šuoliai į aukštį 2 vieta
1978 m. Vilma Bardauskienė Šuoliai į tolį 1 vieta
1978 m. Aleksandras Antipovas 10000 m 3 vieta
1986 m. Romas Ubartas Disko metimas 1 vieta
1986 m. Vaclovas Kidykas Disko metimas 3 vieta
1994 m. Nelė Žilinskienė Šuoliai į aukštį 3 vieta
1998 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 3 vieta
2002 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 2 vieta
2006 m. Virgilijus Alekna Disko metimas 1 vieta
2012 m. Raivydas Stanys Šuoliai į aukštį 2 vieta
2012 m. Lina Grinčikaitė 100 m 3 vieta
2016 m. Airinė Palšytė Šuoliai į aukštį 2 vieta
2018 m. Andrius Gudžius Disko metimas 1 vieta
2018 m. Liveta Jasiūnaitė Ieties metimas 3 vieta

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.